Parko vadovė - viena statybų Neringoje pradininkių


2005-10-13
Parko vadovė - viena statybų Neringoje pradininkių

Parko vadovė - viena statybų Neringoje pradininkių

Konkurse į Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktoriaus vietą daugiausiai balų surinko architektė Aurelija Stancikienė. Dar iki konkurso dienos likus trims savaitėms ji elgėsi lyg jau būtų KNNP vadovė.

Rugsėjo 15 dieną ji išplatino pareiškimą, kuriame reikalaujama sustabdyti net 5 detaliųjų planų svarstymą, uždrausti Neringos gyvenvietėse važinėti automobiliais, o vietinės rinkliavos lėšas skirti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai tvarkyti. Kitaip tariant, tuos pinigus leisti administruoti KNNP direkcijai.

Ši moteris yra gera ir Rūtos Baškytės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės, pažįstama. O juk būtent R.Baškytė dėjo daugiausiai pastangų spręsdama statybų Neringoje problemą, dėl kurios net atleido ankstesnįjį KNNP vadovą Vladą Portapą.

Pardavimo pradininkai

Tačiau būtent A.Stancikienė, naujoji KNNP direkcijos vadovė, ir jos tėvai Gražina Elena Juknevičienė ir Antanas Juknevičius laikomi detaliųjų planų rengimo, kuriuose didesni sklypai suskaidomi į kelis mažesnius ir parduodami, pradininkais Neringoje.

G.E.Juknevičienė, vadovaujanti Vilniuje registruotai bendrovei „Paveldas“, jos vyras A.Juknevičius, tuo metu vadovavęs bendrovei „Nidos karūna“, buvo pirmieji, kurie praėjusio dešimtmečio pabaigoje Neringoje atlikę detalųjį planą suskaidė sklypą į keletą mažesnių ir juos pardavė ar išnuomojo.

Nors tuometiniai Neringos savivaldybės vadovai priešinosi tokiam nerijos nacionalinio parko planavimo schemai prieštaraujančiam sumanymui, tačiau į pagalbą buvo pasitelktos sostinės institucijos, ir kurorto politikams bei savivaldybės skyrių specialistams teko nusileisti.

Pirmoji kregždė

G.D.Kuverto g. 7 iki praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio vidurio stovėjo žinybiniai poilsio namai „Dobilas“. Paskutinis šio objekto savininkas - bendrovė „Nidos karūna“ - Neringoje buvo pirmasis, kuris atliko viso sklypo detalųjį planą ir suskaidė jį į mažesnius sklypelius.

Projektavimo užsakovės „Nidos karūnos“ direktoriumi dirbo A.Juknevičius, o vykdytojos, bendrovės „Paveldas“, direktore - jo žmona G.E.Juknevičienė. Paminklosauginę statybų priežiūrą atliko pati G.E.Juknevičienė, turinti IV kategorijos Kultūros vertybių apsaugos departamento išduotą atestatą bei esanti Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto narė.

Vėliau du naujai suformuotus sklypus ir pastatus juose iš „Nidos karūnos“ įsigijo pati G.E.Juknevičienė, kuri juos išnuomojo bendrovei „Viljelita“. Šiai iki šiol vadovauja konkursą į KNNP vadovo vietą laimėjusi A. Stancikienė, G.E.Juknevičienės duktė.

Pastatas - per aukštas

Vieno „Nidos karūnos“ užsakymu suprojektuotų, vėliau Maskvoje gyvenančiam Rusijos piliečiui parduotų pastatų aukštis viršija 15 metrų. Šiuo metu didžiausias Kuršių nerijoje leistinas pastato aukštis - 10,3 metro.

Tuo tarpu A.Stancikienė kaip paminklosaugos ekspertė patikino, jog išnagrinėjus visą istoriografinę medžiagą paaiškėjo, kad seniau toje vietoje, kur sovietmečiu buvo pastatyti poilsio namai „Dobilas“, stovėjo viešbutis „Nidos karūna“. O jo aukštis, pasak jos, taip pat buvo 15 metrų. Tad ir dabar čia stovintis pastatas, sujungtas su moters valdomu viešbučiu „Jelita“, esą neviršija istorinio aukščio.

Tačiau Neringos savivaldybės administracijos paminklosaugininkas Algimantas Pukelis pastebėjo, kad šiuo metu, įsigaliojus Pajūrio juostos įstatymui, Neringoje niekam nebepavyktų suręsti panašaus aukščio pastato.

Kerštas S.Mikeliui?

„Gražiną Juknevičienę pažįstu nuo 1977-ųjų. Ji padarė puikų biznį, nemažai iš to uždirbo“,- piktinosi Irma Baltrušaitienė, Nidos smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos prezidentė, dirbusi Neringos savivaldybėje vicemere, kai prasidėjo sklypo G.D.Kuverto g. 7 skaidymo epopėja.

Verslininkė teigia prisimenanti, kad už poilsio namų „Dobilas“ plytėjo daržai. Šiuo metu čia stovi 7 poilsinėmis pavadinti namai. Nors KNNP planavimo schema draudė skaidyti sklypus, tačiau projektuotojai būtent taip padarė. Todėl jiems Neringos savivaldybėje niekaip nepavyko suderinti šio projekto.

„Pati girdėjau, kad Gražina Juknevičienė, kuriai niekaip Neringos savivaldybėje nepavykdo suderinti projekto, grasino tuometiniam Neringos merui Stasiui Mikeliui atkeršyti. Nė kiek nesistebėčiau, jei dabartinis puolimas prieš Neringą būtų šios moters inicijuotas kerštas“,- spėliojo I.Baltrušaitienė.

Spaudimas iš Vilniaus

„Man Stasys Mikelis ir kai kurie jo darbai nepatinka. Tačiau aš negaliu meluoti - jis aktyviai priešinosi tokiai schemai, nes puikiai suprato, jog patvirtinus vieną detalųjį planą atsiras ir daugiau to norinčiųjų. Kaip parodė gyvenimas - taip ir atsitiko“,- sakė I.Baltrušaitienė.

Verslininkė prisiminė, kad Neringos savivaldybei ir tuometiniam jos architektui Ričardui Krištapavičiui, nederinusiam pateikto projekto, buvo daromas milžiniškas spaudimas.

Dėl per didelio pastato tūrio ir aukštingumo architektas ilgai atsisakinėjo derinti projektą. Tada vienas po kito iš įvairių sostinės įstaigų ėmė plaukti raštai, jog architekto reikalavimai esą neteisėti bei reikalauta nedelsiant suderinti pateiktą projektą. Tokius raštus Neringos savivaldybė 1998 m. spalio 16 d. gavo iš tuometinės Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės Dianos Varnaitės, o 1999 m. kovo 9 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko S.Naujalio, kitų institucijų.

„Tai puikiai iliustruoja tų žmonių požiūrį į Neringą ir jos žmones. Atrodo, kad jie, turėdami pažinčių Vilniuje, viską gali ir įprastos normos jiems negalioja“,- stebėjosi nidiškė I.Baltrušaitienė.

MINDAUGAS MILINIS