Pagreitį įgavo visuotinis isteriškas taupymas. Taupoma visur – kur galima ir kur negalima, kur reikia ir kur nereikia.

Keletą pastarųjų metų, kai visiems atlyginimai buvo keliami keliais šimtais ar net keliais tūkstančiais litų, bibliotekininkams po ilgiausių įkalbinėjimų jie pakilo keliomis dešimtimis (geriausiu atveju). Realus didinimas baigėsi pažadu: "Va, nuo kitų metų tai kelsime 30 procentų".

Ir štai, atėjo kiti metai. Apie didinimą nėra net ką galvoti, o atlyginimų mažinimas prasidėjo ne nuo tų, kuriems algos per pastaruosius metus išaugo keleriopai, o nuo bibliotekininkų.

Dešimtmetį įgyvendinę sudėtingus projektus, gavę finansavimą iš įvairių fondų ir bibliotekas Klaipėdoje pavertę jaukiomis, mielomis ir šiuolaikiškomis darbuotojai, nuo kurių išsilavinimo, kvalifikacijos ir darbštumo didele dalimi priklausė šių projektų sėkmė, visada tegavo atlyginimus, kuriems apibūdinti labiausiai tiktų žodis "pašalpa".

Dabar, pasirodo, mes jau neverti net ir tos pašalpos. Nuo rugsėjo 1 d. Vyriausybei sumažinus bazinę algą nuo 128 litų iki 122 , kai kurių bibliotekininkių atlyginimai bus apie 900 litų "popieriuje"! Tai reiškia – į rankas apie 700 litų. Dirbant 8 valandas per dieną ne tik savo tiesioginį darbą, bet ir mokant gyventojus kompiuterinio raštingumo pagrindų, įgyvendinant bendrą Lietuvos Vyriausybės bei Bilo ir Melindos Gates'ų projektą, pagal kurį bibliotekininkas turi tapti miesto gyventojų konsultantu visais gyvenimo klausimais – mokesčių internetu mokėjimo, darbo paieškų, studijavimo galimybių ir t.t. O atlyginimas – sargo.

Negana to, Klaipėdos savivaldybė nusprendė dar nurėžti gabalėlį ir nuo bibliotekininkų gaunamos pašalpos. Jie nusprendė, jog šioms darbuotojoms turėtų pakakti išmaldos. Jos turėtų suspėti nudirbti visus tuos darbus dirbdamos 0.75 etato. Naivus klausimas: kiek uždirbs bibliotekininkė, už visą etatą gaunanti 700 litų? Pasiūlėme tai pakeisti į vieną nemokamą darbo dieną, tada visi solidariai negautume atlyginimo už vieną dieną, manėme, gal savivaldybės atstovams bus bent truputį gėda ir nepatogu, bet ne.

Kaip sakė ponia N.Laužikienė, skaitytojai nenukentės – bibliotekos pradės dirbti vėliau ir dirbs iki 19, o gal net iki 20 val. Taip, skaitytojai nenukentės, tiesa, elektros bus sunaudojama daugiau, bet nieko, sutaupysite vėl darbuotojų atlyginimo sąskaita.

Kai kokiam nors žmogui iš Vakarų Europos pasisakau, jog esu bibliotekininkė, jis labai pagarbiai atsiliepia apie šią profesiją, sako, jog tai viena iš labiausiai gerbiamų ir vertinamų profesijų. Apie požiūrį į mus čia aš dažniausiai nutyliu, nes nenoriu susilaukti užuojautos kupinų žvilgsnių.

Čia mes turime jaustis valstybės ir savivaldybės našta, nes "elitui" bibliotekų nereikia, o "runkeliai", sekdami "elito" pavyzdžiu, irgi turėtų apsieiti be jų. Tik kad neapsieina. Šiuo sunkiu metu vis daugiau žmonių, kurie, nors ir netekę darbų ar turintys kitų sunkumų ir nenorintys prarasti orumo, siekiantys išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, plūsta į bibliotekas. Vienas skaitytojas man pasakė: aš bibliotekoje gaunu daugiau dvasinės ramybės, negu bažnyčioje. Čia nėra jokių dogmų ir ritualų, čia gali rasti tai, ko tau šiuo metu labiausiai reikia.

Kaip mums dar toli iki civilizuoto pasaulio. Ir gaila, kad mes prie jo ne artėjame, o vis tolstame.