Dėl paskutinį kovo sekmadienį Lietuvoje įvedamo vasaros laiko didžioji dauguma klaipėdiečių patiria savijautos sutrikimų.

Dar vienas žmonių išbandymas laukia artimiausiomis dienomis, nes šiąnakt laikrodžių rodykles pasukus valandą pirmyn, teks keltis trumpiau miegojus. Pagal šį laiką gyvensime septynis mėnesius. Vasaros laikas įvedamas Vyriausybės nutarimu, atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų.

"Klaipėda" pasiteiravo miestiečių, ar toks laikrodžių rodyklių gainiojimas neerzina, neatsiliepia savijautai.

Kazimieras, bendrovės darbuotojas:

– Laikrodžių rodyklės sukiojimas labai dirgina. Kai ji pasukama į priekį, kelias dienas jaučiuosi neišsimiegojęs. Rodos, tik valanda, tačiau turi įtakos, nors tu ką. Suprantama, rudenį būna kitaip – pasukus laikrodžių rodykles, naktis viena valanda pailgėja. Apskritai nematau reikalo varginti laikrodžių. Pritarčiau, jei būtų matyti nauda, tačiau, kai jos vargu ar gauname, nemanau, kad reikėtų kankinti žmones.

Lina, studentė:

– Man netrukdo gyventi tie laikrodžių rodyklių sukinėjimai. Gal kiek sunkiau pirmadienį keltis. Paskui priprantu. Organizmas irgi. Valandų kaita turi ir gerų pusių. Pasukus rodykles, vakarai tampa ilgesni ir šviesesni. Ar tikrai jau taip būtina sukti laikrodžius, nežinau. Tačiau nematau didelio blogio, jei tai vyksta.

Irena Kremerienė, pensininkė:

– Vasaros ir žiemos laikas mane nervina. Man, pensininkei, ta valanda neturi svarbos, tačiau matau, kaip vargsta mano anūkas. Pasukus laikrodžio rodyklę į priekį, negaliu jo prikelti. Į vaikų darželį reikia kone nešti miegantį. Jei būtų svarbi mano nuomonė, tai prašyčiau, kad laikas būtų stabilus. Kas iš to, kad sukiojame. Vien žmonių sveikatai atsiliepia, ne ekonomikai. Priprantame prie vieno laiko, žiūrėk, jau vėl reikia keisti. Kažkokia nesąmonė. Skaičiau, kad Švedijoje atlikti tyrimai įrodė, jog vasaros laiko įvedimas didina širdies infarkto riziką. Be to, žmogus, pakeitus laiką, visiškai adaptuojasi tik po dviejų mėnesių.

Simona, verslininkė:

– Pasukus laikrodžio rodyklę į priekį, ta naktis sutrumpėja valanda. Sekmadienį nereikia eiti į darbą. Pusė bėdos. Tačiau valandos skirtumą jaučiu dar savaitę. Todėl į darbą tenka eiti neišsimiegojus. Trūksta tos valandos. Aišku, pripranti prie naujo laiko. Bet kam reikia tokių išbandymų? Pritarčiau, kad nebūtų nei vasaros, nei rudens laiko. Gyventume be papildomo streso kūnui.

Tadas, sportininkas:

– Neturiu savo tvirtos nuomonės dėl vasaros ar žiemos laiko įvedimo. Rodyklių sukiojimas nenervina. Dėl valandos diskomforto nejaučiu. Greitai organizmas prisitaiko prie naujo laiko.

Vitalija, studentė:

– Mane laikrodžio rodyklių sukiojimas labai erzina. Man, studentei, kiekviena valanda kone auksinė. Žinote, kad mes mėgstame pamiegoti. Ir tą malonumą sutrumpinti valanda gali tik didžiausi sadistai. Dėl to sunku susikaupti mokantis, būnu išmušama iš ritmo. Manau, geriau taikytis prie besikeičiančių gamtos sąlygų, o ne dirbtinai pratinti žmones. Juolab kad kas ten žino, kiek valstybei ar žmonėms tai naudinga ar kenksminga. Arba reikia konkrečiai ištirti ir pasakyti: "Rodyklių sukiojimas Lietuvai duoda tiek ir tiek pelno", arba neerzinti žmonių.

Dorota, studentė:

– Įvedus bet kurį – žiemos ar vasaros laiką, organizmas reaguoja. Reikia bent kelių dienų, kol priprantu prie naujo laiko, kada busti ar migti. Be abejo, atsiliepia savijautai, nuotaikai ir mokslui. Jei būtų mano valia, kiekvienąkart liepčiau laikrodžio rodykles sukti atgal, įvedant vis naują laiką, – žmonės nejaustų streso ir vis galėtų vieną valandą ilgiau miegoti.

Emantas, verslininkas:

– Geriau jau nesukiotų tų rodyklių. Kokia nauda – niekas nežino. Kol adaptuojuosi, savijauta būna prastesnė nei įprasta. Aišku, po kurio laiko pripranti. Tik kam to reikia? Seniau gal buvo naudinga, kai buvome kitoje laiko juostoje. Tačiau šiandien esant toje, kokioje esame, rodyklių sukioti nebereikėtų. Būtų stabilus laikas, organizmas išvengtų bangų, kurios vieniems daugiau, kitiems mažiau, tačiau atsiliepia.