Susitaikę karo veteranai pagerbė žuvusius

Prieš šešis dešimtmečius vieni prieš kitus kovoję ir pernai susitaikę Lietuvos vietinės rinktinės ir Lenkijos Armijos Krajovos veteranai kartu pagerbė kovos veiksmuose žuvusius civilius gyventojus.

Lietuvių ir lenkų karo veteranai nekaltai žuvusius civilius, Glitiškių kaime - lenkų kilmės piliečius, Dubingių miestelyje - lietuvius, šeštadienį pagerbė padėdami gėlių, uždegę žvakutes bei sukalbėję maldas lietuvių ir lenkų kalbomis.

„Atleidžiame ir prašome atleidimo“, - tokiais žodžiais prie nekaltai žuvusiųjų kapų mirusių ir gyvųjų atsiprašė Lietuvos vietinės rinktinės karių veteranų sąjungos pirmininkas Antanas Paulavičius bei Armijos Krajovos veteranų klubo pirmininkas Vaclavas Pacyno.

Pasak jų, tiek Glitiškių kaimo, tiek Dubingių miestelio gyventojai, žuvę 1944-ųjų birželio 20-23 dienomis kilusio lietuvių ir lenkų konflikto metu, tapo aklo pykčio, kurį sukelia karas, aukomis.

Premjero Algirdo Brazausko patarėjas Vilius Kavaliauskas, dalyvavęs šeštadienio renginiuose Glitiškėse bei Dubingiuose, bendrą lietuvių ir lenkų žuvusiųjų pagerbimą pavadinio istoriniu bei siūlė, užmiršus „tragiškus bendrus istorijos puslapius“, žvelgti į ateitį.

„Dabar, kai esame Europos Sąjungos ir NATO nariais, lietuviai ir lenkai, tragiškus bendrus istorijos puslapius turime palikti istorikams ir drauge žvelgti į ateitį“, - kalbėjo V.Kavaliauskas.

Renginiuose dalyvavę vietiniai gyventojai, tarp jų - ir žuvusiųjų artimieji - taipogi tvirtino pritariantys lietuvių ir lenkų karių veteranų susitaikymui, anot jų, tai jau seniai reikėjo padaryti.

Pernai rudenį Lietuvos vietinės rinktinės kariai veteranai ir Lenkijos Armijos Krajovos veteranai pasirašė Susitaikymo deklaraciją, kurioje pareiškė, kad „praėjo 60 metų po to, kai mes buvome priešai ir šiandien konstatuojame, jog istorija išsprendė klausimus, dėl kurių mes kovojome vieni prieš kitus“.

Po Susitaikymo deklaracijos pasirašymo abi veteranų organizacijos dabar pradėjo naują santykių etapą - rengia susitikimus, dalyvauja bendrose akcijose, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Liepos 15-17 dienomis numatyta bendra veteranų išvyka į Žalgirio mūšio vietą, kai bus minimos mūšio 595-osios metinės. Šią kelionę remia tiek Lietuvos, tiek ir Lenkijos vyriausybės.

Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujama Lietuvos vietinė rinktinė kovojo Vilniaus krašte su sovietiniais partizanais bei Armija Krajova, turėdama tikslą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Armija Krajova Vilniaus krašte kovojo tiek prieš nacių okupantus, tiek ir prieš lietuvius, laikydami Vilniją Lenkijos dalimi ir siekdami ją vėl prijungti prie Lenkijos.

Vietinės rinktinės kūrėjai pasipriešino nacių mėginimams organizuoti ją pagal SS bataliono modelį ir panaudoti karo veiksmams už Lietuvos teritorijos ribų.

1944 pavasarį, nacių okupacinėms pajėgoms pareikalavus, kad Lietuvos vietinės rinktinės batalionai pereitų jų žinion, rinktinė buvo išformuota.

Tuomet naciai nutarė rinktinę likviduoti ir 1944 gegužę suėmė rinktinės vadą P.Plechavičių, jos štabą ir dalį kitų karininkų, sušaudė 100 jos karių, apie 3 tūkst. jų išvežė į Vokietiją priverstiniams darbams.

BNS

V.Adamkus pasveikino Rusijos prezidentą

Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus pasveikino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną Rusijos Federacijos Nepriklausomybės dienos proga bei palinkėjo gerovės, sėkmės ir klestėjimo.

„Ši diena ypatinga ne tik Rusijai, bet ir Lietuvai. Prieš penkiolika metų pasirinkusi laisvės ir demokratijos kelią Rusija parėmė ir mūsų valstybės laisvės siekius“, - sveikinimo laiške pažymėjo V.Adamkus.

Kaip vakar pranešė Prezidento spaudos tarnyba, V.Adamkus laiške pabrėžė, kad Lietuva puikiai prisimena Rusijos žmonių paramą ir principingą Rusijos vyriausybės poziciją remiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

„Šį mūsų bendros istorijos puslapį skaitome pasididžiuodami ir neslėpdami susižavėjimo“, - sakoma laiške.

Jame V.Adamkus išreiškė tikėjimą, kad draugiški ir kaimyniški abiejų valstybių ryšiai tvirtės ir plėsis, semdamiesi įkvėpimo tuose ypatinguose santykiuose, kurie užsimezgė tarp tautų siekiant laisvės ir atkuriant nepriklausomybę.

„Esu tikras, kad mūsų valstybių ir piliečių pastangos plėtoti konstruktyvų politinį, ekonominį bei kultūrinį bendradarbiavimą ir toliau tarnaus Lietuvos ir Rusijos tautų gerovei. Jūsų, pone prezidente, vizitas į Lietuvą suteiktų didžiulį impulsą tolesnei mūsų valstybių santykių raidai“, - baigdamas sveikinimo laišką pabrėžė Prezidentas V.Adamkus.

BNS