Menas

Klaipėdos fotografijos galerijoje šiandien atidaromoje jaunųjų kūrėjų fotografijų parodoje "(pa)STEBĖTI" savo darbus eksponuos šeši jauni ir gabūs klaipėdiečiai: Marijus Bružila, Paulius Gvildys, Virgis Martinkus, Valentinas Sonovas, Motiejus Šalkauskas ir Mindaugas Žukas.

Kitaip nei meilėje

Pagrindinis šios ekspozicijos organizatorių tikslas – supažindinti žiūrovus su talentingais jaunaisiais pajūrio krašto kūrėjais. Vaikinai, kuriems patinka stebėti pasaulį pro fotokameros objektyvą, buvo pakviesti dalyvauti eksperimentinėje parodoje. Jos uždaviniai gana paprasti: sudaryti sąlygas jauniems ir talentingiems autoriams parodyti savo darbus, skatinti fotografinės raiškos įvairovę, supažindinti visuomenę, ypač jaunimą, su neribotomis kūrybos galimybėmis ir... nepalikti nepastebėtų.
Daugumai autorių fotografija – hobis, liga, priklausomybė, pirmoji meilė, gyvenimo būdas.

"Metus, kai atradau fotografiją, laikau vienais geriausių savo gyvenime. Kol kas tai mano didžiausia aistra ir "antroji pusė". Tačiau kitaip nei meilėje – matau savo trūkumus, vertinu kritiką ir neribotą kelią tobulėti. Vienas esminių, labiausiai mane žavinčių fotografijos ypatumų – galimybė sustabdyti laiką, užfiksuoti akimirką, išsaugoti vaizdą bei jausmą sekundės tikslumu. Todėl gerai jaučiuosi fotografuodamas tiek žmogų, tiek gamtą ar miestą", – sakė M.Šalkauskas.

Beieškant laimės Airijoje

Šmaikščiai apie savo aistrą fotografijai atsiliepė ir kitas parodos dalyvis V.Sonovas: "Fotografuoti pradėjau visai nerimtai, kai man buvo 15 metų. Lakstėme su draugu pasigriebę "Zenitą" ir "Smeną" ir gadinome juostas. Ilgai tai neužsitęsė, aistra fotografijai prapuolė. 21-erių iškeliavau ieškoti laimės į Airiją, ten senoji aistra vėl išniro. Nusipirkau seną "Pentax" kamerą ir atėjau į koledžą, kad mane išmokytų fotografijos. Baigęs koledžą įstojau į dokumentinės fotografijos kursus Anglijos universitete. Prieš pradėdamas rimtus mokslus nutariau metams sugrįžti į Klaipėdą. Per tuos metus visai nieko nenuveikiau, ką turėjau nuveikti, bet surengiau parodą, kurią pavogė, ir buvau pakviestas dalyvauti keliose parodose Vilniuje bei Klaipėdoje".

Visa galva – į lomografiją

M.Žukas fotografija domisi nuo vaikystės. Tiesa, kai pradėjo lankyti fotografijos būrelį, nusivylė. Pirmosios išryškintos fotojuostos apvylė lūkesčius, tad fotografija kurį laiką buvo užmiršta.

Prieš kelerius metus pomėgis vėl atgijo. Neseniai Mindaugas visa galva pasinėrė į lomografiją – naują fotografijos saviraiškos judėjimą. Į šalį padėjo visus skaitmeninius fotoaparatus ir apsistojo ties vienu – juostiniu fotoaparatu "LOMO LC-A". Būtent juo darytus darbus žiūrovai galės išvysti parodoje.

Lomo siena – tai daugybė mažų lomo nuotraukų, suklijuotų ant namo, kambario sienos laikantis susitartų taisyklių arba nesilaikant jokių. Tai įdomus procesas lomografams ir įdomus rezultatas žiūrovams: ilgiausia, 120 metrų lomo siena buvo suklijuota iš 35 tūkstančių nuotraukų. Bet nebūtina sirgti gigantomanija išreiškiant save – kiekvienas gali kambario sieną padailinti savo lomo jausmais.

Kaip nepagydoma liga

Nuo 2005 metų parodose dalyvaujantis M.Bružila prisipažino, kad fotografija jam – kaip liga. Fotografuoja jis vien analogine fototechnika, naudoja įvairius fiksavimo būdus – siauras, plačias juostas, negatyvus, skaidres, veidrodinius, lomo aparatus – viską, kas buvo išrasta iki skaitmenos laikų.

Vilniaus dailės akademijoje studijuojantis P.Gvildys fotografiją taip pat laiko neatsiejama savo gyvenimo dalimi. O šiuo metu Airijoje, Dubline, gyvenantis V.Martinkus teigė, kad gyvenimas daug mielesnis, kai jį stebi pro fotokameros objektyvą. Anot jo, susirgus fotografija – pasveikti neįmanoma.

Visi, norintys pirmieji pamatyti jaunųjų fotografijos kūrėjų ekspoziciją ir pabendrauti su autoriais, šįvakar 19 val. laukiami Klaipėdos fotografijos galerijoje (Tomo g. 7). Paroda "(pa)STEBĖTI" veiks iki spalio.