Lietuva negali pasigirti vertingomis žemės iškasenomis, tačiau nuo šių metų padidėję naudingųjų iškasenų tarifai jau lemia didesnes Lietuvoje gaminamų statybinių medžiagų kainas.

Pirmieji kainų pokyčiai

Nuo šių metų padidėję mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifai šalies statybų pramonėje kursto neigiamas nuotaikas ir kelia nerimą dėl ateities. Dalis bendrovių produkcijos kainas jau didina 15–20 proc., kiti būsimų kainų šuolių dar neišduoda, tačiau neabejoja, kad jų išvengti nesugebės.

„Visos ietys jau sulaužytos ir karo kirviai užkasti“, – taip sakė Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas ir bendrovės „Dolomitas“ vadovas Antanas Bartulis. Jis pabrėžė, kad įstatymas jau priimtas ir nieko pakeisti nebegalima.

Pašnekovo teigimu, pirmieji kainų pokyčiai turėtų būti matomi jau šį mėnesį, tačiau tikrasis kainų šoktelėjimas vartotojus pasitiks prasidėjus statybų sezonui. Anot jo, gegužę paaiškės, kaip šalies rinką pasidalys konkuruojančios įmonės, žaliavų sektorius, vietos ir užsienio rinkos.

Augs neišvengiamai

A.Bartulis pasakojo, kad dolomitą išgaunanti ir apdorojanti bendrovė dolomitinės skaldos kainą jau pakėlė 7–8 proc. Todėl asfaltbetonio mišiniams, gelžbetonio konstrukcijoms, betonui ir kitoms medžiagoms gaminti naudojama skalda pirkėjams nuo šiol atsieis brangiau.

Pašnekovas pripažino, kad kainų augimą lėmė ne vien didesni tarifai už naudingąsias iškasenas, tačiau ir daugelis išorinių veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusios naftos, metalo ir kitų išteklių kainos.

„Savikainos padidėjimą vertiname kaip neišvengiamą dalyką. Turintys didesnius pelno rezervus kainų skirtumą galės padengti iš pelno, o kiti bus priversti didinti kainą“, – sakė jis.

A.Bartulis pabrėžė, kad kylančios kainos padidins ne tik vietinės ir importuotos produkcijos, bet ir skirtingų žaliavų sektorių konkurenciją. Pavyzdžiui, anot jo, jau dabar pastebima, kad dolomitinė skalda pradeda konkuruoti su granitine skalda.

„Dolomitinės skaldos kaina artėja prie granitinės skaldos kainos, o pastarosios kokybė beveik visais atvejais yra geresnė. Atsiranda rizika, kad prarasime iki šiol buvusį dolomitinės skaldos sektorių“, – sakė jis.

Mokės du kartus

Kainų augimas, pasak A.Bartulio, ypač skausmingas bus smėlio ir žvyro tiekėjams, nes jie susiduria su didele šešėline rinka. Konkuruodami su ja, tiekėjai esą neturės galimybių smarkiai didinti kainą.

Iš vietinio smėlio ir žvyro įvairius mišinius, žvirgždą gaminanti ir parduodanti bendrovė „Pagirių Nesta“ kainas padidino jau nuo kovo vidurio. Betono, asfaltbetonio mišinių gamybai, keliams tiesti naudojama žaliava, anot bendrovės buhalterės Nelytės Kazakevičienės, pabrango apie 20 proc.

Pašnekovė neabejojo, kad nepakėlę kainos už žaliavą ir turėdami mokėti padidėjusį mokestį šalies karjerai neišgyventų. O iš vidinių lėšų, anot jos, kompensuoti kainų skirtumo neįmanoma.

Padidėjus naudingųjų iškasenų kainoms, vietinė žvyro ir smėlio rinka labiausiai baiminasi ne užsienio šalių rinkų atėjimo į Lietuvą. Didžiausią nerimą, pasak N.Kazakevičienės, kelia vietinės paklausos pokyčiai: „Mūsų sektorius labai priklauso nuo statybinių organizacijų vykdomų darbų. Jeigu jie turės bėdų, pavyzdžiui, negaus lėšų, tuomet nevykdys statybų ir nepirks iš mūsų medžiagų.“

Tačiau įvertinti pirmuosius paklausos pokyčius, anot jos, dar sunku. Pašnekovės teigimu, pagrindiniai bendrovės pirkėjai yra kelininkai, o jie „dar tik bunda po žiemos miego“. Todėl kol kas su jais sudaromos sutartys, o realaus pirkimo nėra.

Tačiau pašnekovė pabrėžė, jog didžiausius sunkumus kelia tai, kad šiais metais mokesčius už naudingąsias iškasenas reikia sumokėti net du kartus. Iki vasario pabaigos bendrovės turėjo sumokėti už praėjusių metų žaliavą, o šių metų balandžio pabaigoje turės tai padaryti už pirmą metų ketvirtį.

Didelės kainos nesugrįžo

Didėjant energijos išteklių kainoms ir keičiantis mokestinėms prievolėms už naudingąsias iškasenas, bendrovė „Silikatas“ jau paskelbė, kad silikatinius gaminius nuo gegužės pabrangins iki 15 proc.

Tačiau bendrovės vadovas Kęstutis Dabravolskas neabejojo, kad kainų padidėjimas vartotojams didelės įtakos renkantis iš šalyje pagamintos ir importuotos produkcijos neturės.

„Jeigu žmogus nutaria pirkti kokį nors gaminį, jam 2 litų kainos skirtumas reikšmės neturės. Be to, išlaidos už mūsų statybines medžiagas sudaro apie 15 proc. visų statybos išlaidų. Tad, jeigu mūsų medžiagos brangs 15 proc., bendrame kontekste išlaidos padidės tik 1 proc. Šią sumą statybininkai gali sutaupyti organizuodami darbą ir pan.“, – svarstė jis. 2 psl. >>