Ateitis – miglota

Senosios kartos Kauno sąjūdininkai sunerimę ir nusivylę, nes sužinojo, kad istoriniu vadinamo ąžuolo ateitis miglota: jis tapo kliuviniu statytojams, todėl baiminamasi, kad medis bus sutraiškytas komercijos buldozerio.

Projektuotojai tvirtina ieškantys būdų, kaip su ąžuolu pasielgti deramai ir pagarbiai dėl to tariamasi su autoritetingais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Kauno skyriaus įkūrėjais – Aleksandru Abišala, Algirdu Kaušpėdu.

Statytojų planams nepritarianti asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ valdybos pirmininkė Laura Ramanauskaitė pabrėžė, kad buvusios Radijo gamyklos teritorijoje esantis ąžuolas gražus, sveikas, jo kamieno skersmuo – 27 cm.

Šalia medžio yra paminklinis akmuo. Medis auga visiškai greta pastato, kuris sovietmečiu buvo gamyklos kultūros rūmai su amfiteatrine sale. Pažymima, kad šioje salėje, tuomečiam gamyklos vadovui Sigitui Godeliui geranoriškai leidus, kiekvieną savaitę vykdavo Sąjūdžio forumai, tuo metu turėję didžiulę reikšmę miesto visuomenei.

„Čia brendo kaunietiška atgimimo politika ir politikai, vėliau sudarę Kovo 11-osios akto signatarų branduolį“, – atkreipė dėmesį asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ valdybos pirmininkė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Informavo parlamentarus

Ąžuolo apsaugojimo iniciatyvas koordinuojantis LPS Kauno skyriaus vadovas Raimundas Kaminskas „Kauno dienai“ sakė, kad pirmasis signalas dėl istorinę atmintį saugančiam ąžuolui iškilusios grėsmės buvo gautas iš netoliese planuojamos statybvietės esančios Vaistinės gatvės gyventojo.

„Sužinojau, kad suplanuota pastato rekonstrukcija ir kad ąžuolą ketinama iškelti. Man ir kolegoms kyla daug abejonių, ar taip galima elgtis su tokio amžiaus medžiu, ar jis pajėgus išgyventi persodinimą ir apskritai ar atsakinga istorinę reikšmę turintį objektą stumdyti pagal komercinius planus“, – svarstė R. Kaminskas.

Apie situaciją, į kurią pateko ąžuolas, feisbuko grupėje jis informavo sąjūdininkus ir nusiuntė elektroninius laiškus Kauno miesto tarybos nariams ir kai kuriems parlamentarams.

Pasigenda registro

R. Kaminsko nuomone, apie svarbų istorinį etapą gyvai liudijantį medį būtina išsaugoti ateities kartoms.

„Šie metai Lietuvos ir Kauno sąjūdžiui yra jubiliejiniai – 35-ieji. Paminėdami jubiliejų, birželio mėnesį sutvarkėme ąžuolo aplinką. Tačiau dabar aplink jį vėl šiukšlynas, viskas aptverta, ruošiamasi statyboms“, – apgailestavo R. Kaminskas.

Jo nuomone, turėtų būti sukurtas su istoriniais įvykiais susijusių medžių registras, turintis aiškias taisykles, apibrėžiančias, kas galima ir kas ne.

„Esu draugijos Lietuvai pagražinti narys. Draugijos nariai yra pasodinę daug medžių. Su istorinę atmintį saugančiais medžiais turime elgtis labai atsakingai, nepasiduoti vienadieniams tikslams“, – tvirtino R. Kaminskas.

Nepatogi vieta

Buvusiuose Radijo gamyklos kultūros rūmų teritorijoje bendrovė „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ yra suprojektavusi du daugiabučių korpusus.

Biuro vadovas Gintautas Natkevičius tvirtino puikiai suprantantis ąžuolo reikšmę. Anot jo, ieškoma sprendimų, kad ąžuolas ne tik išliktų, bet ir taptų gerokai ryškesnis.

„Sužinoję apie ąžuolo išskirtinumą, pradėjome ieškoti papildomos informacijos. Dabar jau turime nemažai istorinės medžiagos. Suprantame situaciją. Medis buvo labai nesėkmingai pasodintas – prie pat pastato sienos. Tačiau tai galima suprasti – sodino naktį, bijodami, kad saugumiečiai nepagautų. Tą sieną mes turime nugriauti ir išardyti, todėl yra klausimas, kaip medį išsaugoti, nepažeisti. Ieškodami sprendimo, skambinome pirmos kartos Sąjūdžio dalyviams. Kalbėjomės su A. Abišala, A. Kaušpėdu. A. Kaušpėdas pasakojo, kad dalyvavo pirmuosiuose susirinkimuose, bet apie ąžuolą nieko nežino. A. Abišala prisimena. Jo patariamas susiradau pirmosios kartos sąjūdininką Algimantą Mikolaitį, su juo aptariau situaciją.

Noriu pabrėžti, kad tikrai neplanuojama ąžuolo pjauti ar daryti kažką panašaus“, – sakė G. Natkevičius.

Pozicija: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno skyriaus aktyvistai siekia, kad su ąžuolu ir paminkliniu akmeniu būtų elgiamasi pagarbiai. (LKP Kauno skyriaus nuotr.)

Bus ryškesnis

Jo tvirtinimu, po pastato rekonstrukcijos ąžuolas ir jo aplinka taptų patrauklesnė.

„Kadangi ąžuolas pasodintas per arti pastato, paruošime tam ąžuolui vietą maždaug už 15 m nuo dabartinės. Tariamės su arboristais. Pagal jų planą ąžuolo persodinimo vieta bus išklota moliu, pasirūpinta drėgmės palaikymu, kol medis prigis“, – aiškino G.Natkevičius.

Jis pasakojo apie sumanymą, pagal kurį medžiui ir paminkliniam akmeniui bus sukurta estetiška ir patogi erdvė.

„Viename iš projektų, aukodami plotą, pastatą perskiriame į du tūrius. Vystytojai prarado daug kvadratinių metrų, bet suprantame ir norime, kad svarbus istorinis akcentas išliktų. Bandome sukurti skverelį, kur deramai atrodytų ir tas gana keistoje vietoje esantis paminklinis akmuo. Pagal mūsų sumanymą tie objektai jau būtų nebe patvoryje, bet deramai įamžinti. Arboristai sako, kad tikimybė, jog ąžuolas prigis, nemaža. Manau, mūsų sumanymas geras, nes iš tos naujos vietos, kur bus ąžuolas, atsivers puiki miesto panorama, ąžuolo aplinka bus unikali, patraukli. Sakyčiau, iš patvorio, iš palaiptės ąžuolas bus perkeltas į daug tinkamesnę vietą ir išliks toje pačioje erdvėje, kurioje buvo pasodintas, jo vertė tik bus paryškinta“, – tikino architektas.

Pasigenda informacijos

Asociaciacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ valdybos pirmininkė L. Ramanauskaitė kalbėjo, kad apmaudu, jog visuomenė apie miesto veidui svarbius projektus menkai informuojama. Jos tvirtinimu, jokios informacijos apie projektą viešumoje nėra.

„Vargais negalais pavyko sužinoti tik tiek, kad daugiabučius projektuoja architekto G. Natkevičiaus biuras.

Kada visuomenė pamatys šį svarbų projektą? Pirma ar paskutinė?

Įamžinimas: greta ąžuolo yra ir paminklinis akmuo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Juk visuomenė nenusiteikusi prieš naujus projektus. Visuomenė nusiteikusi prieš informacijos tamsą, kai apie svarbius projektus sužinome paskutiniai, kai nieko pakeisti nebegalima. Tai tampa bloga Kauno tradicija“, – tvirtino asociacijos valdybos pirmininkė.

Jos įsitikinimu, ąžuolą reikėtų įtraukti į Istorinių gamtos paminklų registrą.

L. Ramanauskaitė pabrėžė, kad daugiabučių projektą būtina plačiai pristatyti visuomenei.

„Žaliojo Ąžuolyno“ asociacijos aktyvistė ragino nekartoti Vilniaus klaidų ir saugoti Kauno žaliąją aurą.

Skandalas sostinėje

Ąžuolo pjovėjai Vilniuje, atrodo, iš skandalo išbris sausi. Vietoj solidžios sumos už ąžuolo nukirtimą Vilniuje išėjo šnipštas. Negana to, tyrimą nutraukė ir prokurorai

Vilniaus savivaldybė skųs prokurorų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Ceikinių gatvėje nupjauto brandaus ąžuolo, tyrėjams nenustačius, kad buvo padaryta didelė žala, neseniai pranešė sostinės meras Valdas Benkunskas.

„Artimiausiu metu bus paduotas skundas dėl šios formaliosios vietos peržiūrėjimo ir kad ikiteisminis tyrimas būtų toliau tęsiamas. Mūsų įsivaizdavimu, akivaizdžiai pasiremta forma, bet nepažiūrėta į turinį. Turinys rodo, kad žala tikrai buvo didelė – ir moralinė, ir finansinė, yra pakankamas pagrindas, kad ikiteisminis tyrimas būtų tęsiamas“, – sakė V. Benkunskas.

Neseniai Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo – toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes nupjovus ąžuolą nebuvo padaryta didelė žala.

Tyrėjai nustatė, kad statybos projektą Vilniaus centre vysčiusi nekilnojamojo turto bendrovė „Rinktinės NT“ ąžuolą nukirto nesilaikydama įstatymais nustatytos tvarkos ir be Vilniaus miesto savivaldybės išduoto leidimo jį kirsti. Tačiau prokurorai vadovavosi ne Vilniaus savivaldybės skaičiavimais, kad aplinkai buvo padaryta 141 tūkst. eurų žala, o Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pateiktais duomenimis. Aplinkosaugininkai žalą įvertino 2 889 eurų.

Prokuratūra nurodė, kad, remtasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gegužės 24 d. priimta nutartimi, kad metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu, tvirtino Aplinkos ministerija.

Atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiose bylose, prokuroras konstatavo, kad minima beveik 3 tūkst. eurų žala pagal Baudžiamąjį kodeksą nevertinama kaip didelė, o tai būtina kvalifikuojant savavaldžiaujant atliktus kaltininkų veiksmus kaip nusikalstamus.

Brandus ąžuolas Vilniaus Ceikinių gatvėje, privačiame sklype, buvo nupjautas gegužės pabaigoje. Ąžuolą nupjovusiai bendrovei „Rinktinės NT“ sostinės savivaldybė tuomet pranešė skyrusi 141 tūkst. eurų baudą. Bendrovė dėl šio žingsnio atsiprašė, tačiau savo kaltę neigė ir tvirtino, kad veikė pagal galiojantį detalųjį planą, taip pat siūlė miesto valdžiai ąžuolą perkelti.

Anot V. Benkunsko, „geroji šitos istorijos pusė“ – pakeista įstatyminė bazė, kuri leidžia savivaldybėms pačioms nusistatyti atkuriamosios vertės skaičiavimo metodikas. „Tai pagal dabar galiojančią darbų tvarką, kuri yra tikrai tvari ir atitinka nacionalinius teisės aktus, šito ąžuolo atkuriamoji vertė turbūt būtų ne 140 tūkst., bet siektų daugiau negu 0,5 mln.“, – kalbėjo meras. Pasak jo, įmonė kreipimųsi tęsti statybas ar išduoti naujas sąlygas, kad būtų toliau vystomas projektas, nepateikė.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl ąžuolą Vilniaus centre nupjovusios įmonės nesumokėtos baudos pateikė ieškinį teismui. „Kol kas nieko nesame iš teismo gavę“, – teigė V. Benkunskas.

Aplinkos apsaugos departamentas įmonei skyrė beveik 2,9 tūkst. eurų baudą. Bendrovei šios nesumokėjus, departamentas taip pat žadėjo teikti ieškinį teismui. „Kiek žinau, net ir tų beveik 3 tūkst. eurų, kuriuos išrašė Aplinkos apsaugos departamentas, ši įmonė nesiteikė sumokėti“, – sakė meras.

Šaltinis: BNS