Lemtinga diena

Apie paskutines Matuko gyvenimo valandas kaimynai tąsyk kalbėjo vangiai.

Triukšmą bute jie esą išgirdo tik sausio 25-osios vakarą – pro sienas sunkėsi padriki vyro žodžiai, kuriuos sudėliojus į sakinius buvo galima spręsti apie bandymus gelbėti mažylį.

Į namus atvykus Kėdainių greitosios pagalbos medikams Matukas buvo praradęs sąmonę, neplakė jo širdis. Skaičiuojama, kad lemtingą dieną berniukui buvo suduota mažiausiai 135 smūgiai kumščiais, telefono įkrovikliu ir diržu. Atkūrus širdies ritmą mažylis buvo skubiai nuvežtas į Kauno klinikas ir ten operuotas.

"Atvažiavusi greitoji pagalba rado užmuštą vaiką – nebeplakė širdis. Tik dėl efektyvių gaivinimo veiksmų jis buvo atgaivintas. Vaikas buvo skriaudžiamas ne vieną kartą, ir gana žiauriai. Baisiausia, kad jis miršta dėl galvos smegenų traumos. Paskutiniai smūgiai buvo sukoncentruoti į galvą. Tai žiauru, nepaaiškinama", – Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. dr. Rimantas Kėvalas praėjusių metų sausį sunkiai tramdė emocijas. Nors per jo ilgametę praktiką panašių istorijų būta ne viena, priprasti prie to esą neįmanoma, o patikėti, kad šalyje galimi greiti pokyčiai – naivu.

"Nejaugi tikite, kad, priėmus įstatytą, per metus ar dvejus gali kažkas pasikeisti? Mums reikia išauginti bent vieną kartą, kurios didžioji dalis nebūtų patyrusi smurto, – tam, R.Kėvalo tikinimu, reikia mažiausiai trijų dešimtmečių. – Supraskite, žmogus negali duoti kitam to, ko pats neturėjo. Jei jis augo patirdamas smurtą, tokiu pat principu auklės ir savo vaikus. Jis negali duoti meilės, jei jos nepatyrė."

Pavojingiausia – sukrėtimas

Į Kauno klinikų Vaikų ligų klinikas kasmet patenka keli šimtai įvairias smurto formas patyrusių mažųjų pacientų.

2016 m. tokių buvo 300, 2017-aisiais – 250. 2016-aisiais 10 proc. jų sudarė fizinį smurtą patyrę vaikai, 2017 m. šis skaičius siekė 20 proc.

"Galima sakyti, nei padaugėjo, nei sumažėjo, tiesiog geresnė diagnostika. Mes, kaip institucija, toliau darysime viską, kad ji būtų dar geresnė, ypač kai reikia įtarti įvairių rūšių smurtą, nesant akivaizdžių klinikinių simptomų: mėlynių, lūžių, sumušimų", – kalbėjo R.Kėvalas.

Viena sunkiausių, visuomenėje daugiausia atgarsių sulaukusi fizinio smurto formų – sukrėsto kūdikio sindromas.

Viena sunkiausių, visuomenėje daugiausia atgarsių sulaukusi fizinio smurto formų – sukrėsto kūdikio sindromas.

Pastarąjį 1974 m. pirmą kartą aprašė amerikiečių pediatras radiologas Johnas Caffey. Atlikęs kompiuterinės tomografijos tyrimą, gydytojas kūdikio galvos smegenyse aptiko kraujosruvų, nors nebuvo išorinių traumos požymių.

Sukrėsto kūdikio sindromas pavojingiausias vaikams iki šešių mėnesių. Jis atsiranda dėl tyčinio ar netyčinio smurto prieš vaiką. Tai atsitinka paėmus kūdikį už žastikaulių ar krūtinės ir papurčius. Kūdikio galva, palyginti su jo kūnu, yra gana didelė,  kaklo raumenys – silpni, o pati kaukolė – minkšta. Darant staigius judesius, galva lankstosi į šalis, trūkinėja kraujagyslės, į smegenis išsilieja kraujo. Kūdikio kraujagyslės yra labai jautrios purtymui. Manoma, kad jos gali įtrūkti vien tik staigiai purtant galvą pirmyn ir atgal.

Atitinkame statistiką

"Tiek 2016 m., tiek 2017 m. buvo penki atvejai, kai vaikai patyrė sukrėsto kūdikio sindromą. Tai atitinka pasaulinę statistiką. Tarkim, Prancūzijoje vidutiniškai 15–30 naujagimių iš 100 tūkst. iki vienų metų patiria sukrėsto kūdikio sindromą. Lietuvoje kasmet gimsta apie 30 tūkst. naujagimių. Vadinasi, per metus vidutiniškai turėtų būti 5–10 tokių atvejų. Vėlgi, aš kalbu tik apie mūsų Klinikos duomenis. Tikrai nežinau visos Lietuvos situacijos, ir ypač kolegų iš Vilniaus", – pataisė R.Kėvalas.

Rimantas Kėvalas

Šiuo metu Kauno klinikų medikai tebegydo vos kelių mėnesių kūdikį, patyrusį sunkią smegenų traumą.

Iš Klaipėdos į Kauną per Kalėdas mažylis buvo atgabentas reanimobiliu su trinkančiomis gyvybinėmis funkcijomis. Vaikui buvo prasidėję traukuliai, o bendrą būklę medikai įvardijo kaip kritinę. Atlikus išsamų tyrimą nustatytas kraujavimas į galvos smegenis ir į akių dugną. Diagnozė – sunki galvos trauma.

Kauno klinikų medikai kūdikiui taip pat nustatė senus trečio, ketvirto ir penkto šonkaulių lūžių randus.

Kretingoje gyvenanti šeima dievagojosi, esą tai nelaimingų atsitikimų padarinys. Močiutė aiškino, kad kūdikis buvo sužalotas, kai tėvui po kojomis pasipainiojo penkių mėnesių spanielių veislės šuo. Tėvas su kūdikiu rankose esą parkrito ant žemės. Policijai tokia artimųjų versija sukėlė labai daug abejonių. Pradėtas tyrimas. Kauno medikai įsitikinę, kad tokie padariniai – ne vieną dieną besitęsusių tyčinių veiksmų virtinė.

Smurtauja ir išsilavinę

Kauno klinikos ir kitos miesto gydymo įstaigos jau ne vienus metus itin glaudžiai bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos tarnyba – į pastarosios specialistus kreipiasi vos tik kilus įtarimui, kad prieš vaiką buvo smurtaujama ar kitaip pažeidžiamos jo teisės.

2017 m. Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai užregistravo daugiau kaip 400 smurto atvejų. Daugiau nei pusę šio skaičiaus sudaro psichologinis smurtas prieš vaikus. Galimo fizinio smurto atvejų būta 72, sumuštų vaikų – keturi.

2017 m. Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai užregistravo daugiau kaip 400 smurto atvejų.

"Kas yra vaiko teisių pažeidimas? Veiksmai, kurie kenkia vaikų protiniam, emociniam, fiziniam saugumui. Paprasčiau kalbant –  nesirūpinimas vaiku, saugių gyvenimo sąlygų neužtikrinimas, elementariausių vaiko poreikių nesuvokimas. Emocinis, fizinis, seksualinis ir kitokio pobūdžio smurtas. Kas dažniausiai smurtauja prieš vaikus? Pasitaiko atvejų, kai mokykloje vaikai smurtauja vieni prieš kitus, smurtauja žmonės iš artimos aplinkos – pusbroliai, sugyventiniai. Spektras platus. Žinoma, didžiausią dalį sudaro smurtaujantys tėvai", – Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Eglė Andriuškienė griovė mitus, kad dažniausiai smurtaujama socialinės rizikos šeimose. Pastaruoju metu esą padaugėjo atvejų, kai į Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų akiratį patenka šeimos, apie kurias iki tol nebuvo gauta jokių pranešimų.

Anot E.Andriuškienės, smurtas – universali problema, pasireiškianti bet kurioje kultūroje ar visuomenėje, nepriklausomai nuo turtinės padėties, išsilavinimo, religinių pažiūrų ar rasės. Jai antrino ir R.Kėvalas. Inteligentiškose, išsilavinusiose šeimose, kurių nariai užima aukštas pareigas, esą taip pat pasitaiko nemažai smurto. Be to, smurtavimo faktas yra slepiamas, apie tai nedrįstama kalbėti.

Reaguokite adekvačiai

Kuo tėvai motyvuoja rankos kėlimą prieš tą, kuris negeba pats apsiginti?

Vaikystėję gavę beržinės košės tėvai esą neįsivaizduoja kitokio auklėjimo būdo. Kiti smurto griebiasi kaip kraštutinės priemonės prieš maištaujančius, visuomenės ir šeimos nustatytoms taisyklėms nepaklūstančius vaikus.

"Reikia suvokti, kad fizinis smurtas būna dviejų formų: kai kryptingai einama link to ir tai laikoma normalia auklėjimo priemone, kitais atvejais tai gali būti spontaniškas veiksmas, kurį sukėlė reakcija į kažkokį neleistiną vaiko elgesį. Per mūsų praktiką pasitaiko ir tokių, ir tokių. Į juos vienodai reaguojame ir jie abu yra vertinami kaip vaiko teisių pažeidimas", – pabrėžė E.Andriuškienė.

Pašnekovė pastebėjo, kad po rezonansinių įvykių stebimas visuomenės suaktyvėjimas – padaugėjo pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus jiems artimoje aplinkoje. Praneša policija, medikai, švietimo ir ugdymo įstaigų darbuotojai, kaimynai ar kiti šeimoms artimi asmenys.

Eglė Andriuškienė

"Budime 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę su tarnybiniais telefonais kišenėje. Pastebime, kad, pasibaigus darbo valandoms, labai padaugėja pranešimų iš pačių vaikų", – E.Andriuškienė neslėpė, kad ne visi pranešimai pasitvirtina. Neretai pasitaiko melagingų pranešimų, manipuliacijų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja prisiminė atvejį, kai kaimynai pranešė apie galimą smurtavimą prieš mažametį. Neva kasdien iš už sienos sklinda vaiko riksmai, kurie leidžia įtarti, kad suaugusieji prieš jį naudoja fizinį smurtą. Atvykę policijos pareigūnai ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai pamatė vaiką su negalia, kuris riksmais reaguoja į aplinką.

"Todėl, prieš griebdamiesi telefono, adekvačiai įvertinkite kiekvieną situaciją. Stebėkite aplinką, susipažinkite su kaimynais. Žinoma, yra atvejų, kai abejonių nėra arba jos pagrįstos – tada reaguoti reikia čia ir dabar", – būti budrius ir neprarasti blaivaus proto kvietė E.Andriuškienė.

Iš vienos šeimos į kitą

Pranešus apie galimą smurtą prieš vaiką, pirmiausia į įvykio vietą vyksta policijos pareigūnai. Jie sprendžia, ar reikia Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų pagalbos, ar galima susitvarkyti savarankiškai.

Jei įvykio centre atsiduria vyresnio amžiaus vaikas, neretais atvejais pareigūnai apsieina be vaiko teisių gynėjų – nukentėjusįjį siunčia į Vaikų gerovės centrą "Pastogė". Kitais atvejais nuskriaustieji keliauja pas budinčius globėjus – asmenis, kurie bet kuriuo paros metu yra pasirengę priimti iš šeimos laikinai paimtą vaiką, jei tik yra laisva vieta.

"Šiuo metu turime devynis budinčius globėjus, tačiau jų reikėtų dvigubai tiek. Vaikas, kuris paimamas iš šeimos, iš savo namų, patiria labai didelį stresą. Supraskite, viena, kai jis atsiduria institucijoje, ir visai kas kita, kai patenka į šeimos namus", – geradariams už jų paramą dėkojo E.Andriuškienė.

Vaikas į budinčių globėjų rankas gali būti perduotas ne tik smurto prieš jį atveju. Girtavimas, kvaišalų vartojimas, tėvystės įgūdžių stoka gali būti svaria priežastimi laikinai vaiką atskirti nuo šeimos ar asmenų, kuriems patikėta jų priežiūra.

Laikas, kurį vaikas praleidžia budinčių globėjų šeimoje, priklauso nuo tėvų pasirengimo susigrąžinti atžalą. Išsiskyrimo metu jiems teikiama pagalba: socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, socialinė-psichologinė pagalba ir t.t.

2017-ieji: smurto protrūkis prieš vaikus visus metus

Vasario 6 d. Marijampolės, Meškučių kaime, moteris savo mažametei dukrai šepečio kotu sudavė į galvą ir kojas. Tą pačią dieną Šakių rajone, Gelgaudiškyje, 31 metų moteris savo mažamečiam sūnui sudavė vieną smūgį knyga į koją, vieną smūgį knyga į ranką, ir apie aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas.

Vasario 8-ąją policija pranešė net apie septynis atvejus, kai galėjo būti smurtaujama prieš vaikus. Į Alytaus policiją kreipėsi mokyklos direktorius. Jis nurodė, kad prieš trylikametį mokinį galėjo būti smurtaujama namuose – jam sumuštas veidas. Kitame pranešime nurodoma, kad sausio ir vasario mėnesiais 39-erių metų Merkinės miestelio gyventoja galėjo fiziškai ir psichologiškai smurtauti prieš šešiolikos ir keturiolikos metų nepilnametes. Prienuose į areštinę uždaryta neblaivi moteris, kuriai nustatytas vidutinis girtumas. Manoma, kad 41-ų metų moteris, namuose kilus konfliktui, tampė savo vienuolikmetei dukrai už rankos, sudavė jai per nugarą. Tą pačią dieną Mauručių kaime Prienų rajone motina savo septynmečio sūnaus atžvilgiu galėjo naudoti psichologinį smurtą, sudavė jam per sėdmenis ir apipylė vandeniu.

Liepos 21 d. į Kauno klinikas dėl galvos kaulo lūžio paguldytas naujagimis. Neblaivūs tėvai paaiškino, kad, bandant naujagimį paguldyti į lovytę, staiga atsilošusi galva atsitrenkė į medinį lovos kraštą.

Rugpjūčio 9 d. į Kauną atgabentas mįslingomis aplinkybėmis smarkiai sužalotas septynmetis iš Jurbarko rajono, Švendriškių kaimo. Vaikui diagnozuotas kaukolės lūžis ir kraujavimas į smegenis.

Spalio 4 d. Klaipėdoje sulaikyta 38 moteris, smurtavusi prieš savo šešerių metų posūnį. Šilutės rajone sulaikytas 32 metų tėvas, kaip įtariama, kartu su 44 metų sugyventine smarkiai sumušęs savo šešiametį sūnų. Anot Policijos departamento, tą pačią dieną šalyje, be minėtųjų, dar trys smurto atvejai prieš mažamečius užfiksuoti Šiaulių mieste, Švenčionių ir Šiaulių rajonuose.

Lapkričio 8 d. Kretingoje sumuštas penkerių berniukas. Ikimokyklinio ugdymo mokytoja pastebėjo, kad mažamečiui turi  sumušimo žymių nugaroje, dubens srityje, galvoje. Paaiškėjo, kad prieš vaiką rankas kėlė abu tėvai.

Kaip atpažinti vaiką, kuris patiria smurtą?

Suaugusieji, dirbantys su vaikais, turi būti atidūs ir dėmesingi. Jei pastebi vaiko elgesyje jo amžiui nebūdingą elgseną, kuri galėtų rodyti, kad vaikas yra neprižiūrimas ar patiria smurtą, būtina kreiptis į specialiąsias tarnybas.

Dėmesį vertėtų atkreipti į tokius vaiko elgesio požymius:

Žemas savęs vertinimas.

Agresyvus vaiko elgesys.

Provokuojantis bendravimas.

Neįprasta laikysena.

Noras patikti, įsiteikti.

Perdėtas draugiškumas svetimiems žmonėms.

Netvarkingi ir nešvarūs drabužiai.

Išryškėjęs seksualumas.

Matomos fizinio smurto žymės.