Nemunas grąžino jaunimo choro vadovo kūną

Nemunas grąžino penktadienį Kaune nuskendusio Karolio Sokolovo kūną. Jauno vyro palaikus upės vanduo buvo nuplukdęs iki Kačerginės.

Kūną pastebėjo gyventojai

Tai, kad skenduolio kūnas jau rastas, portalui kaunodiena.lt šiandien patvirtino Kauno ugniagesių atstovė Džiuginta Vaitkevičienė. Kauno rajone, Kačerginės miestelyje, ties J. Jonyno g., plūduriuojantį skenduolį pirmadienį po pietų pastebėjo gyventojai, kurie iškvietė gelbėtojus.

40 metrų nuo kranto rasti kauniečio palaikai perduoti Kauno rajono policijai.

Neaiškiomis aplinkybėmis Nemuno ir Neries santakoje nuskendusio Kauno arkikatedros bazilikos jaunimo choro vadovo K. Sokolovo kūno ieškojo narai, tačiau paieškos buvo bevaisės.

Dirbo fizikos mokytoju

Kol jis buvo nerastas, niekas nesiryžo nelaimės vietoje uždegti žvakučių ar padėti gėlių, tačiau vakar vėlai vakare čia ketino apsilankyti Kauno arkikatedros jaunimo choro nariai, kuriems Karolis buvo vedlys. Jis penkerius metus vadovavo jaunimo šlovinimo grupei "Agapė", ketverius – chorui.

"Karolis ne tik gražiai grojo ir dainavo. Jis buvo charizmatiškas vaikinukas, turėjo vadovo savybių, sugebėjo suburti jaunimą", – pasakojo Kauno arkikatedros bazilikos administratorius kunigas Evaldas Vitulskis.

Vyresnį brolį ir jaunesnę seserį turėjęs Karolis visoje šeimoje buvo labiausiai tikintis, tačiau domėjosi ne tik religija, buvo gabus matematikai, KTU baigė taikomosios matematikos bakalauro ir magistro studijas. Vėliau jis mokėsi specialiuose perkvalifikavimo kursuose ir ėmė vaikus mokyti fizikos. Šiais metais K.Sokolovas įsidarbino Kauno šv. Pranciškaus mokykloje fizikos mokytoju. Jaunam vyrui neprireikė daug laiko įsilieti į mokyklos bendruomenę. Jį greitai pamėgo mokiniai ir mokytojai.

"Karolis su visais labai maloniai ir gražiai bendravo. Mes labai džiaugėmės, kad jis iškart įsijungė į veiklą po pamokų, itin prisidėjo prie liturginių švenčių. Manau, čia jam pritapti buvo labai lengva, nes mūsų mokykla – katalikiška, o Karolis buvo labai religingas žmogus", – pasakojo mokyklos direktorės pavaduotoja Kristina Bedaitė.

Buvo pagarbus pašnekovas

Krikščioniškąsias vertybes K.Sokolovas sėjo ne tik mokykloje ir Arkikatedroje, bet ir interneto platybėse.

"Jis buvo giliai tikintis žmogus, turėjęs vertybes ir tikėjęs tuo, ką daro. Jo mintys apie katalikus, nesantuokinį seksą, sąžinę ne visiems buvo priimtinos, nes priminė kovą su vėjo malūnais. Gal tik katalikiškas jaunimas ji suprato ir palaikė", – po žinios apie nelaimę vienoje pokalbių svetainėje rašė Garbaniumi pasivadinęs internautas.

Su K.Sokolovu religinėmis temomis diskutavę pokalbių svetainių lankytojai jį pamena kaip pasiginčyti mėgstantį atkaklų savo tiesų gynėją.

"Bet jis buvo pagarbus pašnekovas", – pastebėjo Oranger pseudonimu prisidengęs vilnietis.

Regis, K.Sokolovas gyveno įvykių sūkuryje, tačiau daug labai artimų draugų neturėjo.

"Mes nelįsdavome į jo gyvenimą, o jis nebuvo iš tų, kurie patys puola pasakotis. Mano akimis žiūrint, viskas jam buvo gerai. Buvo ramus žmogus, grojo gitara, užsiėmė visuomenine veikla", – kalbėjo K.Sokolovo tėvas.

Šokas pakirto kojas

K.Sokolovą pražudęs įvykis užfiksuotas penktadienį priešpiet, tačiau visą savaitgalį jis skendėjo nežinomybėje, nes lemtingą akimirką su K.Sokolovu buvusiai draugei šokas pakirto kojas. Jos apklausti nepavyko iki vakar.

Kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbė, kad K.Sokolovas į vandenį įbrido gelbėdamas plūduriuojantį šuns žaislą, tada panėrė ir daugiau nebeiškilo. Toks pasakojimas pasirodė keistas ne tik Santaką pažįstantiems eiliniams kauniečiams, bet ir upių keliamą pavojų išmanantiems specialistams.

"Santakoje nėra jokių ypatingų pavojingų sąlygų. Dabar žemas vandens lygis, tad reikia bristi 4–5 metrus, kad vanduo pasiektų pažastis. Nežinau įvykio detalių, bet pasakojimas man skamba keistai", – sakė Kauno hidrologijos stoties viršininkas Ričardas Bučinskas.

S.Sokolovas pasakojo, kad sūnus šuns nė neturėjo, o jo sprendimas nerti į vandenį iki šiol lieka nežinomas. K.Sokolovas nebuvo pavojingų pramogų mėgėjas, nemėgo ir spontaniškų veiksmų, mokėjo plaukti.

"Kas nemoka plaukti, tas neskęsta, nes nenubrenda tiek, kad kiltų pavojus. Iki šiol nežinau, kodėl jam kilo toks noras paplaukioti", – dar kartą giliai atsiduso gedintis tėvas.