G. Pranckūnas – tarp gyvenimo ir teatro scenų (interviu)

Klaipėdos dramos teatro direktorius Gediminas Pranckūnas – legendinis piršlys, sutuokęs daugiau nei 600 porų, pats vesti ryžosi tik sulaukęs brandaus amžiaus. Beveik 50 metų uostamiestyje gyvenantis aktorius kažkada dirbo mokytoju ir svajojo tapti žurnalistu, tačiau gyvenimas susiklostė kitaip.

Vaikystėje palikti randai

– Iš kur esate kilęs?

– Mano gimtinė – Šiaurės Lietuvoje Pakruojo rajone esantis miestukas Žeimelis. Jis prie pat Latvijos sienos. Ne veltui mus vadindavo skerslatviais. Pamenu, vaikystėje, kai grįždavo į gimtinę mokslus baigę mūsų kraštiečiai, jie tarmiškai jau nebekalbėdavo. Mes labai pykdavome, esą pasipūtę – kaip galima nebemokėti savo tarmės? O kai atvykau į teatrą 1966 m., tai ta mano tarmė man labai kišdavo pagalius į ratus. Kai užsimirštu, labai dažnai išsprūsta vienas kitas tarmiškas žodis. Tarmė – kaip prigimimas, grįžęs pas mamą visada kalbėdavau tarmiškai. Tas kalbėjimas ja būdavo didžiulė palaima.

– Ką atsimenate iš vaikystės?

– Aš esu karo vaikas, gimiau 1944 m. sausio 2 dieną. Savo vaikystę atsimenu nuo 1949-ųjų, kai man buvo penkeri. Tada mano tėvus vežė į Sibirą. Iki to laiko beveik neprisimenu nieko. Kai tėvas jau sėdėjo mašinoje ir šalia buvo stribai su šautuvais, aš atidariau trobos langą ir paklausiau: kada grįši, tėti? Jis atsakė, kad rytoj. O praėjo 8 metai, kol juos vėl pamačiau.

– Kodėl jūsų – vaikų kartu tada neišvežė?

– Manęs ir trimis metais vyresnės mano sesers neišvežė, nes abudu sirgome kokliušu. Tada tai buvo baisi liga. Rusas majoras liepė vaikų neliesti. Prisimenu, jis dar pasakė, kad mes neatlaikysime ir numirsime pakeliui. Tėvus išvežė į Joniškį, iš ten jau keliavo Sibiro link. Mes likome pas tėvo seserį Eleną, kuri buvo mokytoja. Ji mus ir užaugino, pas ją gyvenau iki 15 metų. Tėvams iš Sibiro leido išvykti 1956-ųjų pabaigoje, bet be teisės grįžti į Lietuvą. Apsistojo jie Latvijoje. Ir tik 1988 metais mums atsiuntė dokumentą, kad tėvai yra reabilituoti. Ir viskas tik todėl, kad jie turėjo nemažai žemės, sovietiniu supratimu buvo buožės, o mes – buožiukai. Aš iki pat paauglystės kovojau su kiekvienu, kuris mane taip apšaukdavo. Man tai buvo didžiausias įžeidimas. Iš vaikystės pamenu dar vieną kone mistinį nutikimą. Tada dar gyvenau pas tetą. Vasarą per vieną audrą į mūsų namus įskriejo kamuolinis žaibas. Teta tik šūktelėjo, kad nejudėtume. Tas ugnies kamuolys praslinko pro pat mane į virtuvę ir pro praviras trobos duris – laukan. Nepadarė jokios žalos, nieko neuždegė ir nesužalojo. Tikras stebuklas, manau, tai buvo tarsi savotiškas ženklas, kad ir mane kažkas globoja.

– Ką reiškė augti be tėvų?

– Tai paliko didžiulį randą. Baisiausia, kai grįžo tėvai, pamačiau mamą apsigaubusią tokia didele rusiška pilka pūkine skara, man pasirodė tai taip baisu, kad pabėgau ir nepriėjau prie jų. Tada man buvo 13 metų. Tik vėliau supratau, jog tai buvo tos skaudžios pasekmės, – neturėjau tėvų, kai augau, kai man jų labiausiai reikėjo. Todėl aš daug metų buvau blogas mamai, neklausiau jos, klausiau tik tetos. Kai teta Elena mirė, Valerija Kuzmickaitė, kuri padėjo tetai mus auginti, už 150 rublių pardavė siuvimo mašiną "Singer" ir man nupirko kostiumą, batus, marškinius ir mėlynos spalvos lietpaltį. Ką po to įsigydavau, nebeprisimenu, bet šitas kostiumas lig šiol liko atmintyje.

– Kada vėl suartėjote su mama?

– Aš visu kuo buvau panašus į ją – ir išvaizda, ir charakteriu. Juk nuo 18 metų pradėjau rėdytis Kalėdų Seneliu, pradėjau piršliauti, tas judrumas, bandymas prasigyventi buvo paveldėtas iš mamos. Paskui mes labai suartėjome. Mano mama mirė prieš 5 metus, sulaukusi 95-erių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
KADA IŠEISIT Į PENSIJĄ? JAU LAIKAS.

JovitaL

JovitaL portretas
Pagarba Gediminui.Jis dar turejo pomegi fotografuoti, daug pioneriu pripleskino "Zilvityje", buvo lyg metrastininkas

JovitaL

JovitaL portretas
Pagarba Gediminui.Jis dar turejo pomegi fotografuoti, daug pioneriu pripleskino "Zilvityje", buvo lyg metrastininkas
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Telšiai sieks „Žemaičių Kalvarijos kalnų“ giesmes pripažinti kultūros paveldu
    Telšiai sieks „Žemaičių Kalvarijos kalnų“ giesmes pripažinti kultūros paveldu

    Telšių rajono savivaldybė planuoja teikti paraišką, kad „Žemaičių Kalvarijos kalnų“ giesmės būtų įtrauktos į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. ...

    2
  • Kalėdinių giesmių vakaras Klaipėdoje primins tikrąją šventės prasmę
    Kalėdinių giesmių vakaras Klaipėdoje primins tikrąją šventės prasmę

    Gruodžio 19 d., trečiadienį, 18 val. visi kviečiami į Kalėdinių giesmių vakarą su Klaipėdos miesto katalikų bendruomenės choru ir Telšių vyskupu Kęstučiu Kėvalu. ...

  • Pažintis su triukšmo mašinomis
    Pažintis su triukšmo mašinomis

    Šeštadienį galimybę pažinti, iš arti pamatyti ir net patiems sukelti – audros, perkūno ir lietaus garsus Klaipėdos dramos teatre turėjo galimybę jaunieji klaipėdiečiai. Jiems pakluso barokinio teatro triukšmo ma&scaro...

  • „Šventinis linkėjimas“ iš dingusios bažnyčios šventoriaus
    „Šventinis linkėjimas“ iš dingusios bažnyčios šventoriaus

    Dar prieš 80 metų Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios skliautuose aidėjo adventinės giesmės. Šiandien bažnyčios nebėra, bet jos buvusiame šventoriuje vėl skamba tos pačios giesmės. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai pakviesti ...

    7
  • Skaitymai teatro šviesoje, arba Kokią šviesą skaitymui renkiesi tu?
    Skaitymai teatro šviesoje, arba Kokią šviesą skaitymui renkiesi tu?

    Šį rudenį Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje vartomų knygų lapai mirgėjo visomis įmanomomis spalvomis. Kad skaitymas taptų malonesnis, paslaptingesnis ir labiau viliojantis, į pagalbą bibliot...

  • NIKO: šviesos prigimties paieškos
    NIKO: šviesos prigimties paieškos

    Muzikavimo džiaugsmas, originalumas, drąsa ir išskirtinė atlikimo kokybė – visi šie žodžiai tinka apibūdinant Naujų idėjų kamerinį orkestrą (NIKO). Jis prieš pat Kalėdas atvyks į Klaipėdą su intriguojančia programa &...

    1
  • Klube – kino gimtadienis
    Klube – kino gimtadienis

    Klaipėdos kino klubas „8.1/2“ savo prancūzų kino sklaidos projektą „Nuo Meljeso iki Ozono“ užbaigs tradiciniu prieškalėdiniu renginiu – kino diena. Kino gimtadieniui skirta šventė gruodžio 19 d. 17.30 val. bu...

  • Siautulinga ir lyriška M. M. Danio tapyba
    Siautulinga ir lyriška M. M. Danio tapyba

    Naujojoje Klaipėdos galerijoje (Herkaus Manto g. 22) jau šiandien galima apžiūrėti Mariaus Mindaugo Danio (1961–2015) tapybos parodą „Atmintis“. Ji veiks iki sausio 17 d. ...

  • Etnokultūros centre – advento vakaronė
    Etnokultūros centre – advento vakaronė

    Šįvakar 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks advento koncertas-vakaronė „Krašte marių, leliumoj“. ...

  • Mėlynos spalvos labirintais
    Mėlynos spalvos labirintais

    Šiandien 18 val. uostamiesčio Baroti galerijoje (Aukštoji g. 12) bus atidaryta Aušros Kleizaitės kūrinių paroda „DraWWing Blue“, palydėsianti išeinančius ir pradėsianti naujus šios galerijos veiklos metus. ...

Daugiau straipsnių