Kūrybiška draugija darbo vietoje ir naujausi Klaipėdos menininkų projektai – vos per kelis žingsnius nuo jos: uostamiesčio bendruomenės ilgai lauktas kūrybinis inkubatorius Kultūros fabrikas lapkritį priims pirmuosius rezidentus ir sieks tapti aktyvaus profesinio bei kultūrinio gyvenimo centru.

Rekonstruotos buvusio tabako fabriko uostamiesčio centre, Bangų gatvėje, patalpos sparčiai ruošiamos atidarymui. Projektą įgyvendinančios VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) vadovės Raimondos Laužikienės teigimu, salių įrangos montavimo bei pastato apdailos darbai rangovų turi būti atlikti iki lapkričio 1 dienos.

„Savo ruožtu mūsų agentūros komanda rengiasi suplanuotoms veikloms ir pastato eksploatavimui, o būsimieji Kultūros fabriko naudotojai jau brandina įkurtuvių programą, žadančią publikai turiningą erdvių pristatymą, – teigė R. Laužikienė. – Čia sudarysime galimybes pradedantiems kūrybininkams ir menininkams kurti tiek meninės, tiek komercinės vertės turinčius darbus ir gaminius, išbandysime visus įmanomus būdus pritraukti produktyvias, kūrybiškas asmenybes.“

Sėkmingai startavo ir būsimųjų Kultūros fabriko rezidentų atranka: šaukimas pradėti savarankišką kūrybinę veiklą arba verslą inkubatoriuje už lengvatinį patalpų nuomos mokestį bei papildomų verslumo ugdymo paslaugų paketą sudomino keliasdešimt menininkų ir kūrybinių verslininkų bei ketinančių jais tapti.

Nuo teatro iki IT

Kūrybinio inkubatoriaus ekspertų grupė įvertino pretendentų tapti Kultūros fabriko rezidentais pateiktas paraiškas bei veiklos planus. Kandidatų sumanymai ir atstovaujamos sritys – įvairios: nuo informacinių technologijų (IT) iki dekoratyvinių pakuočių ir atvirukų gamybos, nuo drabužių dizaino iki fotografijos, nuo tapybos iki uostamiestyje gausiai atstovaujamo nepriklausomo šiuolaikinio teatro. Iki šiol patvirtinta 20 paraiškų.

Tapusieji fabriko rezidentais jau netrukus galės kurtis biurų bei studijų patalpose ir vadinamosiose bendradarbystės erdvėse (HUBe) – iš viso Kultūros fabrike numatyta per 80 biuro bei studijų tipo darbo vietų. Be jų, inkubatoriuje yra keturios salės: daugiafunkcė transformuojama salė, pritaikyta scenos menų ir kitokiems renginiams; kino salė; konferencijų bei seminarų; repeticijų bei kitokių renginių.

Kultūros fabrikas renginiams suteiks ne tik erdves, bet ir modernią garso bei apšvietimo įrangą. Pirmajame pastato aukšte veiks ir kavinė-klubas, su kurio operatoriumi jau pasirašyta nuomos sutartis. Bendras Kultūros fabriko patalpų plotas – 4309 kv. m.

Geresnės sąlygos kurti

Kultūros fabrikas – išplėtotas pramonės paveldo konversijos projektas, mainais į finansinį indėlį kūrėjams bei jų žiūrovams pasiūlysiantis modernią reprezentatyvią infrastruktūrą pačiame Klaipėdos centre. Pastato rekonstrukcija ir pritaikymas veikloms, įgyvendinant Ūkio ministerijos  finansuojamos Ekonomikos augimo veiksmų programos projektą, kainavo apie 13 mln. Lt.

Anot KEPA direktorės, viešojo finansavimo dėka inkubatorius galės nekomercinių kino renginių, nepriklausomų teatrų, muzikinių ir panašaus pobūdžio kultūros renginių organizatoriams suteikti patogias sales bei technines sąlygas, kurių infrastruktūra niekuo nenusileis komerciniams objektams, bet čia jiems bus prieinama žemesne nei rinkos kaina.

„Aktualiausias Kultūros fabriko kaip renginių erdvės tikslas – ne tik tapti nuolat gyvu įvykių centru Klaipėdos senamiestyje, kuris palaikytų uostamiesčio kūrėjus ir kūrybinius verslus, bet ir naikinti barjerus tarp menininkų, amatininkų ir verslo, – teigė R. Laužikienė. – Glaudžiai susijusi veiklos sritis – jaunimo verslumo ugdymas, jų perspektyvių idėjų atranka ir skatinimas bei socialiniu požiūriu atsakingų menininkų ugdymas.“

Galimybė pristatyti savo projektus naujosiose universaliose renginių erdvėse Klaipėdoje sulaukia ir kultūros organizacijų iš kitų Lietuvos miestų susidomėjimo, tad jau pradėtas pildyti Kultūros fabriko salių repertuaro tinklelis.

Ambicingiems – stipendijos

Klaipėdos miesto savivaldybė sudaro jauniems kūrėjams, kurie sulaukė teigiamo Kultūros fabriko ekspertų vertinimo rezidentų atrankoje ir nori padengti nuomos kaštus bei siekia papildomo finansavimo originaliems sumanymams įgyvendinti, galimybę gauti kultūros ir meno stipendiją sumanytam projektui.

Pirmojo tokio konkurso metu sulaukta 8-ių kūrėjų paraiškų. Šiuo metu atliekamas jų vertinimas.

R. Laužikienės teigimu, galimybe steigti vardines arba kitokias stipendijas, šitaip skatinant jaunuosius kūrėjus bei palaikant patikusius jų projektus ar organizuojant konkretaus kūrybinio užsakymo įgyvendinimą, jau domėjosi ir pramonės įmonės, švenčių rengėjai.