Stačia galva – į kūrybos sūkurį

  • Teksto dydis:

„Carpe diem“ – taip pavadinta Romualdo Vaitkaus kūrinių paroda, surengta Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus (J.Janonio g. 9) galerijoje. Tai, anot Romualdo draugo, parodos sumanytojo ir kuratoriaus tapytojo Juozo Vosyliaus, tikras renesansas – prasmingas autoriaus sugrįžimas į kūrybos pasaulį ir kartu dovana visiems jo 70-ojo jubiliejaus proga.

Iš „čiurlioniukų“

Po ilgų dviejų dešimtmečių, paaukotų ne kūrybai, o miškui, – tiek metų R.Vaitkus atidavė darbui Smiltynės girininkijoje, – sugrįžti prie tikrojo savo pašaukimo nėra lengva. Juolab kad, kol viską atidėlioji ir lauki geresnių laikų, likusi atkarpa gerokai sutrumpėja. Tad norint atsigriebti už prarastą laiką, reikia labai daug pastangų. Romas nedelsė nė minutėlės – išėjęs į užtarnautą poilsį, kiek leido gerokai sušlubavusi sveikata, stačia galva nėrė į kūrybos sūkurį. Tikrąja to žodžio prasme gaudė kiekvieną dieną, prasmingai panaudojo kiekvieną mirksnį.

Parodoje eksponuojami per pastaruosius penkerius metus pastele tapyti peizažai, natiurmortai, portretai bei įspūdingi kostiumų modelių eskizai, kuriuos autorius seniai buvo subrandinęs savo mintyse.

Romualdas nėra naujokas meno pasaulyje. Jis iš tų „čiurlioniukų“ (J.Vosylius, Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė, Angelė Banytė, Emilija Pumputienė), kurie pirmuoju desantu atvyko į Klaipėdą kurti uostamiesčio meno istorijos. Tiesa, Romualdas į šią draugų plejadą įsiliejo kiek vėliau, mat studijas tuomečiame dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje) pertraukė privaloma tarnyba sovietinėje armijoje.

Kita kryptimi

Bet apie viską nuo pradžių.

Kaip sakė pats menininkas, dailės geno veikiausiai nepaveldėjo. Niekas jo šeimoje nepiešė. O gal jis tiesiog neprisimena. Anksti netekęs tėvų, augo Viešvilės vaikų namuose. Būtent ten ir įvyko mažas stebuklas, pasukęs Romualdo likimą kita linkme. Jam besimokant penktoje klasėje, į Viešvilę, ieškodami gabių vaikų, užsuko M.K.Čiurlionio menų mokyklos pedagogai. Ten jie išsirinko du laiminguosius, vienas iš jų buvo Romualdas. Taip viskas ir prasidėjo.

Tuometėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje Romualdas mokėsi skulptūros klasėje. Jo ąžuolinė skulptūra „Daina“ – baigiamasis dailės mokyklos darbas – ilgai puošė mokyklos aplinką. Savo tolimesnę ateitį Romualdas, žinoma, siejo su skulptūrai artimais menais. Tačiau žmogaus planai, matyt, yra kuriami tam, kad kažkas iš aukščiau juos koreguotų. Neįstojęs mokytis keramikos, po metų jis pasirinko kostiumo dizaino specialybę. Ne dėl to, kad labai norėjo, o dėl to, kad konkursas į tą specialybę buvo pats didžiausias. Romualdas visada mėgo iššūkius, lengvas kelias jam buvo neįdomus. Jei jau eiti, tai tik į aukščiausią tikslą, kad ir akmenimis.

Pasirinkimą nulėmė dar ir studijų trukmė. Romualdui, augusiam be tėvų, reikėjo galvoti apie tai, kaip užsidirbti duoną. Kostiumo dizaino studijos tuo metu buvo trumpesnės. Studijuodamas neturėjo ambicijų kurti drabužių kolekcijas. Kur  jau ten, juk tam reikėjo lėšų. Jis tiesiog studijavo – atsakingai, kruopščiai, nuosekliai. Studijas sėkmingai baigė. Paskui užgriuvo gyvenimas... Atvykęs į Klaipėdą, kurį laiką dirbo „Pajūrio“ susivienijimo „Dailės“ kombinate (kūrė drabužius), ketverius metus vadovavo vaikų dailės mokyklai (dabar A.Brako dailės mokykla). Bet pajamos buvo menkos, o reikėjo išlaikyti šeimą. Tad jis ilgam atsisveikino su menais ir pasuko visai kita kryptimi. Laikinas atsitraukimas užtruko ilgus du dešimtmečius su kaupu.

Atėjo laikas

Nors menams nebebuvo laiko, širdis nerimo, alko kūrybos. Vienas kitas užsakymas, smulkūs darbeliai negalėjo išvaduoti nuo kūrybinio troškulio. Romualdas kaip išganymo laukė pensijos, kad galėtų atsidėti kūrybai.

Pagaliau tas laikas atėjo. Per „ilgąją pertrauką“ niekur nedingo R.Vaitkaus meistrystė. Retas kaprizinga pastele sugeba taip plastiškai piešti. Drąsiai teigdamas grožį, kurdamas kone hiperrealistine maniera, Romualdas nesistengia būti madingas. Jo darbuose nėra paslėptų kodų, ženklų, metaforų. Paprastumas ir neabejotina duoklė grožiui – tai, nuo ko bėga šiuolaikiniai menininkai, nes tiesmukas kalbėjimas nėra madingas, – tampa Romualdo kūrybos pagrindu, jo raiškos konstanta. R.Vaitkaus tapytos jūros kriauklės – kruopštumo ir meistrystės etalonas. Neįmantrūs darbų siužetai, paprastos buitinės detalės jo natiurmortuose įgauna visai kitą skambėjimą. Nesvarbu, kas vaizduojama, svarbu – kaip: su padidintu jautrumu kiekvienai detalei, šešėliui, atspalviui, o svarbiausia – su meile.

Parodoje yra tik trys pastele tapyti portretai. Romualdas sakė, kad portretas į jo kūrybą atėjo neseniai, bet tikrai laiku, būtent tada, kai kūrėjo raiškos branda padeda perteikti ne tik žmogaus veido bruožus, bet ir atskleisti jo charakterį.

Ši paroda – retrospektyvinė. Joje eksponuojamos įvairių metų pastelės ir grafika. Parodą galima apžiūrėti iki balandžio 27 d.

Vizitinė kortelė

R.Vaitkus gimė 1947 m. kovo 24 d. Akmenėje.

1961 m. įstojo į tuometę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, skulptūros klasę.

1969–1976 m. studijavo rūbų dizaino specialybę Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

Pirmoji rūbų modeliavimo paroda, apimanti 1973–1976 m. R.Vaitkaus kūrybą, surengta 1973 m. Klaipėdos dramos teatre.

Vėliau R.Vaitkus surengė ne vieną personalinę parodą, dalyvavo jungtinėse parodose.

Jis yra nuolatinis kūrybinių plenerų dalyvis, ypatingai įsimintinos jo kūrybinės vasaros Duokiškyje, šviesaus atminimo aktoriaus ir tapytojo Broniaus Gražio gimtinėje.

Dailininko darbų yra įsigiję privatūs Lietuvos, Vokietijos, JAV, Rusijos kolekcininkai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Joninių savaitgalį Nida džiugina renginiais
    Joninių savaitgalį Nida džiugina renginiais

    Vakar Neringoje prasidėjo Joninių savaitgalio renginiai. Nidoje vykstantis tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“ jau pasiūlė poilsiautojams puokštę renginių, tačiau didžioji dalis vasarvidžio šventės...

  • Kaprizingą medžiagą menininkai jaukinasi dešimtmečius
    Kaprizingą medžiagą menininkai jaukinasi dešimtmečius

    Vis daugiau tautiečių pažinimo alkį malšina ir atradimų džiaugsmais mėgaujasi keliaudami po savo gimtąją šalį, o vasara tam – idealus metas. Ieškantieji turiningų pramogų į trumpųjų iškylų maršrutą dr...

  • Žydinčios erdvės, arba Pažado išpildymas
    Žydinčios erdvės, arba Pažado išpildymas

    Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus galeriją šį birželį užliejo tapytojos Onos Dromantienės „Žydinčios erdvės“. ...

    2
  • Vasaros romansai – parko estradoje
    Vasaros romansai – parko estradoje

    Vasariški muzikos garsai birželio 27-ąją–liepos 24-ąją kvies apsilankyti parko estradoje šalia Klaipėdos koncertų salės. Ten vyks gaivūs kaip pajūrio vėjo gūsis ir lengvi kaip smilgos prisilietimas aštuoni Vasaros koncert...

    1
  • Kūrybinėse fotogrametrijos dirbtuvėse tyrinės Klaipėdą
    Kūrybinėse fotogrametrijos dirbtuvėse tyrinės Klaipėdą

    Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) rezidentūros dalyviai menininkai Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys šiuo metu filmuoja videokūrinį „Klaipėdos studija“ – komplimentą unikaliai uostamiesčio architektūrai bei tęstin...

  • Klaipėdoje pirmąkart rengiama tarptautinė violončelės akademija
    Klaipėdoje pirmąkart rengiama tarptautinė violončelės akademija

    Pažink violončelės anatomiją! – skatina ir kviečia Klaipėdos tarptautinė violončelės akademija (arba KIVA). Šių metų birželio 28–liepos 6 dienomis ji pratęs pernai vykusio pirmojo Klaipėdos tarptautinio violončelės festivalio...

  • „Žolynų kelias“ veda į muziejų
    „Žolynų kelias“ veda į muziejų

    Šiandien 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaryta Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“. Vernisaže dalyvaus ir savo kūrybą pristatys pati autorė. ...

  • Miesto kariliono varpai skamba Lietuvai
    Miesto kariliono varpai skamba Lietuvai

    Klaipėdos kariliono festivalio varpai šiemet skamba 100-mečio jubiliejų švenčiančiai Lietuvai. Birželio 24-ąją aukštai ir plačiai sklindantys varpų garsai – tarsi gyva istorijos tąsa kvies prisiminti ir ateities kartoms pe...

  • Pajūryje liepsnos Joninių laužai
    Pajūryje liepsnos Joninių laužai

    Šiomis dienomis per pajūrį nuvilnys Joninių šventė, burianti didelius ir mažus drauge puoselėti gražią tradiciją, tapti jos dalimi. ...

  • Neringoje – skulptūros atidengimo iškilmės
    Neringoje – skulptūros atidengimo iškilmės

    Kultūrinį Neringos kraštovaizdį papildys dar vienas akcentas – skulptūra „Prieš vėją“, vaizduojanti per vėjo pustomas smėlio kopas žengiantį žmogų. ...

Daugiau straipsnių