Pernai pasiekęs visų laikų rekordinę krovą – daugiau kaip 38 mln. tonų – Klaipėdos uostas neužleidžia lyderio pozicijų. Sausį daugelyje Baltijos jūros uostų krovai smuktelėjus, Klaipėdoje ji ir toliau auga. Nepaisant gerų pasiekimų, uostas nerimauja, kad prasti konkurentų rezultatai neatsiristų iki Klaipėdos.

Po Naujųjų krova Baltijos jūros regione gerokai sumenko: Taline, Rygoje – maždaug septyniais, Sankt Peterburge, Kaliningrade ir Ustlugoje – nuo 10 iki 18 procentų.

Klaipėdos uoste – priešingai – per pirmąjį šių metų mėnesį perkrauta 11 procentų arba 163 tūkst. tonų krovinių daugiau nei pernai sausį.

Labiausiai augo lietuviškų grūdų ir naftos produktų krova. Pasak uosto direkcijos vadovo, gerus rezultatus lėmė investicijos į uosto infrastruktūros bei atskirų uosto kompanijų subastruktūros vystymą. Tačiau nuogąstaujama, kad neigiamos krovos tendencijos kaimyninėse valstybėse gali atsiristi ir į Lietuvą.

„Tokie ženklūs rinkos pokyčiai, ypač naftos srityje, kaip rodo gyvenimas, nebūna labai ilgalaikiai. Bet šiais metais uosto naudotojai deklaruoja tolimesnį krovinių augimą ir mes bandome tuo tikėti“, – situaciją komentavo Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Šiemet prognozuojama itin augsianti krova suskystintųjų gamtinių dujų terminale. Dujas pradėjus pirkti „Lietuvos dujų tiekimui“ ir „Achemai“, krova, planuojama, išaugs du–tris kartus. Vien „Achema“ žada įsigyti apie 800 kubinių metrų dujų.

„Uoste veikiantys terminalai nuo SGD terminalo atidarymo dienos niekada nedirba 100 proc. apkrovimu ir Tai pasiekti galima per maždaug 2–3 metus, kitą kartą – ir 4 metus – priklauso nuo krovinio rūšies, kas de facto ir vyksta šiandien su SGD terminalo veikla. Tai – būtent tretieji metai ir per juos, mes tikimės, tas augimas tikrai dar nesustos“, – vylėsi A. Vaitkus.

Suskystintųjų gamtinių dujų ir naftos krova, viliamasi, augs, kai „Klaipėdos nafta“ pastatys dujų skirstymo stotį.