Po Europą sklendžiant teroro šmėklai vis dažniau užduodamas klausimas, ar įmanomas teroras uostuose ar laivuose ir ką jis atneštų?

Rūpesčiai dėl pavojingų krovinių

Apie terorą uostuose baisu net pagalvoti. Didelio laivo driokstelėjimas bet kuriame uoste būtų skaudus smūgis tiems uostams, uostamiesčių gyventojams. Viena, kai pavojingi objektai yra toli nuo miesto. Pavyzdžiui, dujų terminalas Roterdame yra apie 20 kilometrų nuo miesto. Visai kas kita, kai pavojingi objektai yra šalia, kaip Klaipėdoje.

Į uostus atplaukia daug pavojingų laivų – tanklaivių, dujovežių, netgi konteinervežių su atskirais konteineriais, kur yra pavojingi kroviniai. Pilnai pakrauti dujovežiai prilyginami su atominėms bomboms. Ne mažesnį pavojų avarijos ar teroro akto atveju keltų ir naftos produktais pakrauti tanklaiviai.

Atrodytų, kad netgi toks iš pirmo žvilgsnio nepavojingas krovinys kaip trąšos atskirais atvejais gali kelti didelį pavojų.

Neseniai nuskambėjo atvejis, kai viename Pietų Korėjoje uoste prieš laivo savininkus dėl laiku nesumokėtų atlyginimų sukilo fosfato trąšomis pakrauto laivo įgula. Laivą su tokiu kroviniu priimta laikyti itin pavojingu. Jei toks laivas pakliūtų į niekadėjų rankas arba jei negerų minčių kiltų ir atlyginimų laiku negaunantiems jūrininkas, galimos ir blogos pasekmės.

Klaipėda – saugus uostas

Šiandien pasaulinėje transporto sistemoje viena iš saugiausių grandinių yra uostai. Čia po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV įdiegtos apsaugos sistemos (ISPS kodas). Daugelyje uostų prie vartų stovi kameros, skaneriai. Klaipėdos uosto pavyzdžiu, kameros išdėstytos ir pagal visą uosto perimetrą.

Kaip teigiamas pavyzdys galėtų būti Klaipėdos uostas. Čia daugelyje kompanijų per uosto vartus neįmanoma įvažiuoti netgi vakarykščiai išgėrus. Kilus menkiausiam įtarimui tenka pūsti į alkotesterį. Ir pakliuvus atimami įvažiavimo į uostą leidimai.

Neseniai Klaipėdos uoste nuskambėjo pavyzdys, kaip vienos kompanijos administracijos darbuotojas su automobiliu važiavo per uosto vidinę pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Tai užfiksavo apsaugos kamera ir jis buvo griežtai nubaustas.   

Ekspertai mano, kad teroristams pakliūti į uostus per sugriežtintos apsaugos vartus yra žymiai mažiau galimybių nei per laivus, nors juose taip pat įdiegti ISPS kodekso reikalavimai.

Silpniausia grandis - laivai

Laivuose, ypač patogių vėliavų, yra pakankamai daug netvarkos. Nesaugi ir jūrininkų įdarbinimo, atrankos sistema. Iki šiol per daug niekas nesidomėjo, kokie jūrininkai siunčiami į patogių vėliavų laivus.

Tame pačiame laive su fosforo trąšomis, kurio jūrininkai sukilo prieš savininkus, paaiškėjo, kad dalis jūrininkų buvo įdarbinti fiktyviai. Sunku buvo išsiaiškinti, kas to laivo su pavojingu kroviniu savininkas.

Jei tokia pati tvarka yra ir laivuose ne tik su fosforo trąšomis, bet ir su naftos produktais, pavojingais konteineriais ar dujomis, galima daryti išvadą, kad po pasaulį plaukioja daugybė potencialių bombų – tanklaivių, dujovežių, konteinervežių. Baimės dėl didelių laivų užgrobimo jau sklando kelis metus, nuo to laiko, kai į juos ėmė taikytis piratai.

Tačiau terorizmo tikimybė laivuose kol kas nėra didelė. Laivai teroristų bent kol kas nedomina. Šiandieniniai teroristai labiau yra sausumos gyventojai ir jūrinė aplinka jiems yra iš dalies svetima. Jie neturi ir reikiamų priemonių teroro aktams jūroje vykdyti. Ne taip lengva techniškai yra užgrobti didelį laivą su pavojingu kroviniu, atplukdyti jį į svarbų uostą ir susprogdinti.

Jei teroristų gaujai pavyktų užgrobti pavojingą laivą didžiausia tikimybė, kad teroro aktas būtų įvykdytas kuriame nors dideliame Europos ar Amerikos uoste arba pasauliniame laivybos kanale, kaip Sueco ar Panamos, kad sukeltų didesnį baimės efektą.

Valstybinio terorizmo baimė

Kur kas didesnis pavojus kyla dėl atskirų valstybių galimų teroro veiksmų dėl vienokių ar kitokių ekonominių priežasčių, sukrėtimų.

Sukelti suirutes, ypač laivyboje gali būti suinteresuotos tos šalys, kurių biudžetas labiausiai priklausomas nuo naftos ir kitų žaliavų pardavimo. Krentant šių žaliavų kainoms, pašokdinti kainas galima staigiais sukrėtimais. Kad būtų sutrikdytos pasaulinės rinkos tokie sukrėtimai turi būti dažni. Netgi didelės valstybės pajėgoms tai padaryti būtų sunku.

Tremtyje Malaizijoje gyvenantis rusų žurnalistas Michailas Voitenko tarp galimų teroro aktų vykdytojų įvardina kraupios patirties nuo komunistinių laikų turinčią savo gimtinę.

„Rusija turi priemones ir specialistus įvykdyti stambius, katastrofiškus teroro aktus jūroje. Klausimas, kas ją galėtų sulaikyti. Ne moralė ar kokios nors vakarietiškos vertybės apie gėrį ir blogį, apie tai kas galima ir ko negalima“, - svarstė jis internetiniame leidinyje „Odin.tc“. 

M.Voitenkos nuomone, Rusija turi didžiulį norą kažką daryti, kuris kyla iš vis blogėjančios ekonominės būtinybės. Ir blogiausia, kad šioje valstybėje nėra jokių moralinių stabdžių.

Tačiau tuo pat metu M.Voitenko abejoja, ar Rusija imtųsi kokių nors teroro aktų jūroje, kad sutrikdytų pigios naftos tiekimus iš Artimųjų Rytų regiono. Jei kas nors imtųsi teroro aktų jūroje, tokia organizacija būtų greitai išaiškinta. Rusija nors ir daranti neprognozuojamus veiksmus kaimyninėse šalyse, pasaulio mastu nenorinti būti įvardinama teroristine valstybe.