Europos Sąjungoje priimta direktyva kurti pagrindiniuose uostuose bazinę laivų aprūpinimo dujomis infrastruktūrą. Klaipėdos uostas, kuris metų pabaigoje atidarys naują dujų terminalą, turi galimybę tapti tarsi dujų tiekimo flagmanu Baltijos jūros regione.

Susidomėjimas terminalais

Pagal ES direktyvą atskiros šalys uostuose turės užtikrinti laivų aprūpinimą dujomis ir alternatyvių energijos šaltinių, pavyzdžiui, elektros energijos tiekimą.

Iš pradžių buvo planuojama, kad laivų užpildymo arba „bunkeriavimo“ dujomis ir kitu alternatyviu kuru sistemos pagrindiniuose jūrų uostuose būtų įdiegtos iki 2020 metų. Tačiau patvirtintas liberalesnis direktyvos įgyvendinimas.
Atskiros ES šalys per dvejus metus Europos Komisijai turės pateikti uostų laivų aprūpinimo dujomis ir kitu alternatyviu kuru strategijas. Nenustatyta data, iki kada uostuose reikės įdiegti laivų užpildymo dujomis įrangą. Tai palikta spręsti pačioms šalims.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas neseniai lankėsi konferencijoje Taline, kur kalbėta apie suskystintųjų gamtinių dujų terminalų steigimą Baltijos jūros regione.

„Visose šalyse yra didžiulis susidomėjimas dujų terminalų statybomis. Galvojama apie nedidelės apimties terminalus. Estijoje planuojami net keli dujų terminalai: vienas – Mugoje, kitas – privataus kapitalo – Paldiski uoste“, – pastebėjo A.Drungilas, pridūręs, kad terminalas Klaipėdoje bus pastatytas pačiu laiku.

Anot jo, įmonės mato verslo perspektyvas suskystintųjų gamtinių dujų prekybos rinkoje. Su Ukraina susiję įvykiai skatina regione kurti nepriklausomus dujų tiekimo šaltinius, pristatant dujas jūra.

Atsivėrė laivų aprūpinimo rinka

„Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas turi dideles perspektyvas tarnauti ne tik kaip buitinių vartotojų aprūpinimo dujomis vienetas, bet ir kaip „transhipmento“ terminalas, kai dideliais laivais į Klaipėdą atgabentos dujos būtų kraunamos į mažesnius laivus ir plauktų į kitus regiono uostus“, – pastebėjo A.Drungilas.

Tai nutiktų tais atvejais, jei aplink būtų statomi mažesni dujų terminalai ir jų aprūpinimas dujomis vyktų per netoli esančius didesnius terminalus.

Kitas variantas tas, kad daugės laivų, kurie kaip alternatyvius degalus naudos dujas.
Šiuo metu Baltijos jūroje plaukioja vienintelis dujomis varomas laivas – „Viking Line“ jūrų keltas „Viking Grace“. Tačiau tokių daugės, dalis Baltijos jūroje dirbančių laivybos kompanijų jau statosi dujinius laivus konteineriams gabenti.

Spalio pabaigoje į Klaipėdos uostą atplauksiantis dujų laivas-sandėlys „Independence“ galės iš dujovežių priimtas dujas ne tik pumpuoti į Lietuvos dujų vartojimo trasas, bet ir perpilti į kitus, mažesnius, laivus.

Tam, kad Klaipėdos uostas galėtų įgyvendinti priimtą ES direktyvą dėl laivų aprūpinimo dujomis, reikės, kad jame atsirastų specialus „bunkeriavimo“ dujomis laivelis.

„Šiuo metu laivų aprūpinimo dujomis rinka yra prieinama visiems norintiems imtis naujo verslo. Tereikia įsigyti laivelį-baržą ar netgi autocisterną, kad būtų galima plukdyti arba atvežti į laivus dujas“, – pastebėjo A.Drungilas.

Jei atsirastų turtinga kompanija, kuri įsigytų modernų laivų „bunkeriavimo“ dujomis tanklaiviuką, ji ateityje galėtų užimti nemažą „bunkeriavimo“ dujomis rinką. Šiuo metu Baltijos jūroje vienintelė laivų pripildymo dujomis vieta yra Stokholme, kur ir pildomas jūrų keltas „Viking Grace“. Tikėtina, kad tokių laivų atsiras Lenkijoje, kur Svinoustjėje baigiamas statyti didelis dujų terminalas.

Ilgas atsipirkimo laikas

Klaipėdoje baigiamas statyti dujų terminalas kasmet uostui pridės maždaug po du milijonus tonų krovos. Žinant, kad nuo vienos tonos gaunama vidutiniškai po 4 litus rinkliavų, per metus galima tikėtis 8 mln. litų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus mano, kad rinkliavos iš dujinių laivų bus didesnės nei 4 litai už toną. Galima tikėtis ir 5, ir netgi 6 litų. Dujovežiai yra didesni laivai, o rinkliavų dydis Klaipėdos uoste priklauso ne tiek nuo tonų, kiek nuo laivų dydžių.

Jei Klaipėdos uoste dar būtų išvystytas ir dujų „transhipmentas“, į uostą plauktų papildomos rinkliavos ir nuo mažesnių laivų.

Ne kartą skelbta, kad investicijos Klaipėdos uoste atsiperka per 2,5–3 metus. Betgi dujų terminalo statyba nėra ta sritis, kur investicijos uoste taip greitai atsipirktų.
Uosto direkcija suskystintųjų gamtinių dujų terminalui statyti, įskaičiuojant ir gilinimą, yra išleidusi 116 mln. litų. Net jei per metus iš dujovežių pavyktų gauti 10 mln. litų rinkliavų ir neskirti nieko eksploatacijai, vis tiek atsipirkimas – ilgas.

Šmaikštaujant suskystintųjų gamtinių dujų terminalas netgi vadinamas „socialiniu projektu“. Uosto direkcijos vadovybė su tuo nesutinka. Vien rinkliavos nieko nesako apie projekto naudą. Uosto direkcijai yra pažadėta, kad suskystintųjų gamtinių dujų operatorius per 20 metų jai grąžins į terminalo statybą investuotas lėšas.

Dujų sostinės perspektyvos

A.Vaitkus prabilo ir apie Kiaulės Nugaros žemės sklypą uoste. Užpylus Kuršių marių prataką nuo Smeltės pusiasalio, jis sumažintų sūraus vandens įtekėjimą į Kuršių marias. Protakos mažinimo arba papildomo slenksčio kūrimo saugant Kuršių marias, reikalauja ir gamtosaugininkai.

Kitas momentas tas, kad uostui nebereikėtų eikvoti milijoninių sumų iškastam gruntui išgabenti toli į jūrą. Jį galima būtų naudoti užpylimams prie Kiaulės Nugaros. Čia būtų suformuota nuo 40 iki 46 hektarų teritorija, kuri taptų aukso vertės sklypu uoste.

„Konkretūs verslininkai jau dabar ieško galimybių gabenti skystas dujas konteineriais. Kiaulės Nugara galėtų tapti vieta dujų konteineriams užpildyti ir laikyti“, – tikino A.Vaitkus.

Jis teigė matęs daug pavyzdžių Kinijoje ir netgi Europoje – Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, kur prie namų stovi dujų konteineriai ir iš jų šildymui naudojamos dujos. Toks dujų tiekimas turi didelių privalumų - nereikia į kiekvieno vartotojo namus tiesti dujų trasų, kurios kainuoja nepigiai.

Kitas Kiaulės Nugaros panaudojimo variantas, anot A.Vaitkaus, – kurti regioninį suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Tokiu atveju Klaipėdos uostas taptų regiono aprūpinimo dujomis flagmanu. Per Klaipėdos uostą dujos galėtų būti tiekiamos į Latviją, Baltarusiją, gal netgi Lenkijos rytinę dalį. Tokiu atveju Klaipėdoje turėtų atsirasti pajėgesnis dujų priėmimo terminalas. Vien dabartiniu dujų priėmimo laivu „Independence“ to pasiekti nepavyktų, tektų statyti papildomą įrangą ant Kiaulės Nugaros ir kriogeninį vamzdį į dujų stotį kur nors toliau nuo uosto.

Kiaulės Nugaros panaudojimo perspektyvos bus išdėstytos uosto bendrajame plane, kurį planuojama parengti per dvejus metus.