Atgaivinant Šventosios uostą būtina išlaikyti glaudų ryšį su pačios gyvenvietės plėtra – užtikrinti, kad viešosios miesto erdvės bei uostas taptų vientisu turistų traukos centru.

Norint tai įgyvendinti, reikia parengti visos Šventosios kompleksinį užstatymo planą, kuris padėtų sukurti vieningą užstatymo struktūrą ir užtikrinti nepertraukiamus pėsčiųjų ryšius su uostu – teigiama trečiadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje pristatytoje Šventosios uosto urbanistinėje koncepcijoje.

Uosto urbanistinę koncepciją pristatęs architektas Mindaugas Pakalnis akcentavo, kad Šventosios uostas bus rekreacinės, o ne pramoninės paskirties. Todėl labai svarbu, jog atgaivinant jį, būtų išlaikytas ryšys tarp uosto ir miesto infrastruktūros – uostas turi būti integruotas į miestelį.

Todėl, be Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos numatomos įrengti uosto infrastruktūros, kurorto Savivaldybei keltina užduotis paraleliai pasirūpinti viešosiomis erdvėmis. Tai padės privilioti privačius investuotojus, plėtosiančius privačius projektus. 

Pristatydamas uosto centro plėtros viziją M. Pakalnis akcentavo, jog svarbiausios Šventosios plėtros teritorijos turėtų būti gyvenvietės centras – „stuburas“, apie kurį galima „auginti“ miestą. Pagrindinė priemonė, padėsianti uostą plėtoti neatsiejamai nuo Šventosios miestelio, turėtų būti uosto ir centrinės gatvės sąsajos – jų pėstiesiems reikia įrengti kiek įmanoma daugiau.

M. Pakalnis pabrėžė, jog pats uostas turėtų būti kvartalas su viešosiomis erdvėmis, želdynais, kur žmonės galėtų vaikščioti, leisti laisvalaikį. Čia galėtų atsirasti ir įdomesnės architektūros komercinių objektų, tokių kaip viešbutis, buriavimo mokykla ir kiti.

Uosto krantinę taip pat reikėtų rengti neatsiejamai nuo miesto – čia rekomenduojama formuoti pėsčiųjų alėją, o šalia jos galima formuoti užstatymą.
Pietinį uosto molą siūloma palikti atvirą pramogautojams – jis taptų rekreacinės traukos objektas. Pasak M. Pakalnio, tai yra istorinė Šventosios dalis, tad senųjų vertikalių tilto polių nederėtų atsisakyti, verta palikti juos kaip dar vieną traukos tašką. Šalia būtų formuojamas naujasis molas, kuris taptų atviras pėstiesiems – čia būtų galima pasivaikščioti, prisėsti ant įrengtų suoliukų ar nusifotografuoti link jūros išsikišusiose nišose. Ant molo galima būtų įrengti ir laiptus į jūrą, kaip kad yra padaryta ne viename Europos pajūrio mieste.

Ant pietinio molo numatyta vieta ir muitinės terminalui, tačiau kol šis pastatas atsiras, šioje vietoje, pasak projektuotojų, galėtų atsirasti kavinė.

Ūkinė zona būtų atribota nuo pėsčiųjų takų, į ją patenkama iš pietinės uosto dalies. Šalia jos būtų nutiestas takas link jūros. Eidamas juo, pėstysis patektų į Jūros aikštę su medine danga, esančią priešais senąjį molą. Šalia galėtų veikti žuvų turgaus paviljonai.

Kurorto Savivaldybė taip pat turėtų būti aktyvi, įgyvendinant šį projektą. Pirmiausia reikėtų sutvarkyti viešąsias Šventosios erdves, pasirūpinti rekreaciniais želdynais – įrengus juose takus bei apšvietimą, šias erdves galima panaudoti kaip traukos tašką. Siūloma sutvarkyti ir kopų parką šalia skulptūros „Žvejo dukros“. Čia reikėtų įrengti aukštos kokybės takus, suolus, apšvietimą.

Verta atkreipti dėmesį ir į Šventosios upės pakrantę, tinkamai ją sutvarkius, rekreacinis takas taptų dar viena pasivaikščiojimų vieta. 

Pasak Palangos miesto mero Š. Vaitkaus, siūlomi sprendiniai atitinka uosto koncepciją, nes tai padėtų didinti turizmo trauką.

„Mūsų miesto tikslas – turėti šią infrastruktūrą, šį uostą. Todėl Savivaldybė, besirengdama viešųjų erdvių sutvarkymui, turi planuoti techninę dokumentaciją, kad galėtų teikti paraiškas dėl finansavimo. Miestas yra pasirengęs ir darys viską, kad šis projektas būtų įgyvendintas“, – sakė Š. Vaitkus.

Pasitarime vienbalsiai sutarta, jog, siekiant įgyvendinti siūlomus urbanistinius sprendinius iki 2020 m., pirmiausia reikia parengti visos teritorijos kompleksinį užstatymo planą, kad būtų sukurta vieninga užstatymo struktūra ir nepertraukiami pėsčiųjų ryšiai.