Iš atskirties – į sceną

Magiškas teatro pasaulis į sceną lipantiems bendrijos "Klaipėdos viltis" aktoriams – lyg atgaiva, lyg galimybė vėl patikėti savo jėgomis. Tai galimybė, kuri dovanoja šypseną ir išmoko pasijausti vertam ne tik žiūrovų plojimų.

Pakvietė į festivalį

Bendrija vienija tuos, kurie ypač jaučia izoliaciją. Proto negalia vis dar stigmatizuojama, o sovietinės patirties pažeisti lietuviai tebėra įsitikinę, kad tokie neįgalieji yra pavojingi.

"Visuomenė vis dar nenori priimti kitokių nei jie. Tad ką reiškia tokiems žmonėms scena? Tai – savotiška meno terapija", – tikino bendrijos "Klaipėdos viltis" vadovė Janina Tulabienė.

Klaipėdiečių teatro grupė yra pakviesta į septintąjį šiaurės Lenkijoje esančiame Elblongo mieste vyksiantį neįgaliųjų meno festivalį.

Į renginį yra pakviesti neįgalieji iš įvairių Lenkijos miestų, laukiama svečių iš Vokietijos. Lietuvai turėtų atstovauti bendrijos "Klaipėdos viltis" aktoriai ir neįgaliųjų centro "Klaipėdos viltis" trupė.

Teatro festivalis vyks keturias dienas, tačiau klaipėdiečiai ketina neužsibūti ir į namus sugrįš anksčiau.

"Mes neturime tiek lėšų. Už nakvynę teks mokėti patiems. O ir pačiai kelionei neturime pinigų", – apgailestavo J.Tulabienė.

Į Lenkiją yra susiruošę 7 artistai ir du lydintys asmenys. Klaipėdiečiai Tuvės Janson apysakos "Burtininko skrybėlė" motyvais pastatė spektaklį "Troliai Mumiai. Nepaprastas nuotykis".

Renginių gausa

Neįgaliųjų teatro grupė "Drugelis" gyvuoja septynerius metus. Pernai klaipėdiečiai dalyvavo Baltarusijoje surengtame festivalyje. Taip pat buvo pakviesti į renginį Latvijoje.

"Balandžio mėnesį Jelgavoje vyko didelis tokių teatro grupių festivalis. Mums į jį duris atvėrė projektinė veikla, kurioje mes dalyvaujame", – pasakojo J.Tulabienė.

Bendrijos "Klaipėdos viltis" teatralai yra rengę pasirodymus savo šeimų nariams Klaipėdoje, dalyvavo renginyje Kretingoje.

"O gruodį į Salantus važiuosime jau su kitu spektakliu", – planais dalijosi bendrijos vadovė.

Klaipėdiečių teatro grupė "Drugelis" su savo programa yra keliavusi ir į Bristolį (Anglija).

"Nuo trupės egzistavimo pradžios šiuo metu vaidina tik du aktoriai. Žmonės keičiasi", – sakė bendrijos vadovė.

Stiprėja pasitikėjimas

Atsakyti vienu žodžiu, ką reiškia teatras ir scena įvairių negalavimų turintiems žmonėms, J.Tulabienė negalėjo.

"Tai yra daugybė dalykų. Juk tai scena, o scenoje jie jaučiasi svarbūs. Žmonės scenoje pakyla ne tik svetimų akyse, bet ir savo. Taip ugdoma jų savimonė. Svarbiausia, kad sustiprėja pasitikėjimas savimi. O jo labai trūksta", – pabrėžė J.Tulabienė.

Scenoje įvairiausių ligų paženklinti aktoriai pasijaučia reikalingi.

"Spektaklis yra pritaikytas jų galimybėms, supaprastinome tekstą. Tačiau reikia džiaugtis tuo, kad jie viską pajėgia padaryti. Per Kalėdas pernai rodėme vieną savo spektaklių. Į savo vaikus žiūrėdami neįgaliųjų tėvai taip džiaugėsi. Juk svarbu žinoti, kad net ir ligos paženklintas žmogus moka ir gali", – pasakojo J.Tulabienė.

Nuomonių, kad tokias negalias turintiems aktoriams turėtų būti statomi spektakliai be tekstų, klaipėdiečiai nepaiso.

"Manoma, kad tik pantomima, judesys turi būti. Bet ir jis juk kampuotas, netobulas. Bet ne tai svarbu. O mes manome, kad jei tokie žmonės sugeba įsiminti tekstą, tai jau yra pasiekimas ir net labai nemažas", – pabrėžė bendrijos vadovė.

Meno terapijos galia

Vis dėlto tokia aktorystė, pasak J.Tulabienės, nėra tiek svarbi stringančiai kalbai ar netvirtam judesiui.

"Scena jiems duoda daugybę dalykų – padeda lavinti dėmesio sutelkimą, koncentraciją. Juk kiekvienas, gavęs vaidmenį, turi užduotį. O tai labai svarbu, nes jis yra atsakingas už jį", – pastebėjo bendrijos vadovė.

Ne kiekvienam sveikajam scena pasiduoda, o negalią turinčiam žmogui pirmieji žingsniai į ją gali kainuoti labai daug jėgų.

"Turėjome vieną mergaitę, kuri tik stebėdavo repeticijas. Ją į sceną tik kranu per prievartą būtų buvę galima užkelti. Tačiau vieną dieną į repeticiją neatėjo vienas personažas. Jos paprašėme pabūti scenoje, vietoje draugo. Šiandien ši mergina jau vaidina", – kalbėjo J.Tulabienė.

Aktorystė padeda žmogui atsiskleisti, išlaisvina vidų.

"Jie kur kas drąsiau jaučiasi, o tai pagerina emocinę būseną. Teigiami potyriai pakelia nuotaiką. Juk stumdymasis iš kampo į kampą žmogų tik smukdo. O pas mus jų veikla tampa tikslinė", – tikino J.Tulabienė.

Be teatro, neįgalieji dienas leidžia kurdami rankdarbius, užsiimdami keramika.

Trūksta tolerancijos

Jaudulys prieš pakylant scenos uždangai kamuoja ne tik trupės aktorius.

"Žmonės vis dar bijo: neįgalieji padarys ką nors ne taip. Baimintis psichikos negalią turinčiųjų tikrai neverta. Reikėtų kalbėti apie toleranciją tokiems žmonėms. O šiaip kiekvienam mūsų tereikia turėti kruopelytę supratimo. Na, juk matyti, kad šalia mūsų kiek kitoks žmogus. Gal jam tereikia paprastesniais žodžiais ir suprantamiau viską paaiškinti, o visuomenei supratingumo trūksta", – samprotavo J.Tulabienė.

Bendrijos vadovė prisiminė, kaip akyse keitėsi praktikos atėję atlikti studentai, kurie padirbėjo su neįgaliaisiais.

"Iš pradžių jų akys buvo didelės, net šiek tiek baiminosi. O po kurio laiko visi apsiprato, kad tenka užsiimti su kitokiais žmonėmis. Jiems reikia daugiau kantrybės. Bet ir sveikasis turi užaugti, lavinti ir keisti savo suvokimą", – kalbėjo moteris.

Bendrija "Klaipėdos viltis" vienija apie 200 šeimų, kuriose yra proto negalią turinčių žmonių.

"Turime įvairių ligų pasekmes – nuo cerebrinio paralyžiaus iki autistų. Turime ir lėtesnio mąstymo žmonių, apsunkinto judėjimo, yra žmonių, kurių  emocijų valdymas sutrikęs. Yra ir elgesio, ir mąstymo sutrikimų", – pasakojo bendrijos vadovė.

Priešinosi kaimynystei

Bendrija jau skaičiuoja 24 gyvavimo metus.

"Klaipėdoje yra ir daugiau įstaigų neįgaliesiems. Mes teikiame bendrąsias socialines paslaugas: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo bei kitas, atsižvelgiant į poreikį – pagalbą į namus. Tiems, kurie neturi kur gyventi, teikiama ilgalaikės socialinės globos paslauga globos namuose "Gyvenimo namai", – kalbėjo J.Tulabienė.

Globos namuose šiuo metu gyvena devyni jaunuoliai.

"Jiems nebuvo kitos išeities, kaip tik apsigyventi Macikų pensionate Šilutės rajone. Todėl ieškojome patalpų ir įkūrėme globos namus", – pasakojo J.Tulabienė.

Žardininkų gatvėje penkiaaukščiame name įstaigai pavyko gauti penkių kambarių butą, kuriame ir buvo įkurti globos namai.

"Buvo didžiulis gyventojų pasipriešinimas. Žmonės piktinosi, kad neįgalieji gyvens jų name", – prisiminė J.Tulabienė.
Iš savivaldybės panaudai gautame bute gyventojai yra nuolat prižiūrimi socialinių darbuotojų.