Bastionų tiltas Klaipėdai nenaudingas?

Pribloškianti ekspertų išvada

Lygiai prieš pusantrų metų uostamiesčio savivaldybės administracijos užsakymu buvo atlikta Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studija.

Ją atliko autoritetingi ekspertai – susisiekimo specialistai dr. Aivaras Braga ir dr. Martynas Starevičius bei architektas Laurynas Byla.

Šis jų darbas miestui kainavo apie 40 tūkst. eurų. Ekspertai be kita ko plačiai palietė ir būsimo Bastionų tilto problematiką.

Jie pripažino, jog "atsiradus naujam tiltui per Danę, atsiras dar viena šiaurinės ir pietinės miesto dalių jungtis, kas leistų paskirstyti šiaurės ir pietų kryptimi mieste judančius transporto srautus, sumažinti kitų tiltų per Danę mieste apkrovimą, leistų formuoti naujus ar keisti viešojo transporto maršrutus, o tai iš dalies prisidėtų prie darnaus judumo principų įgyvendinimo Klaipėdos mieste" (kalba netaisyta).

Vis dėlto išsami specialistų analizė parodė, jog šios "priemonės įgyvendinimas susisiekimo sistemos požiūriu neduoda naudos".

Kitaip tariant, milijonus kainuosiantis pakeliamas ar nepakeliamas Bastionų tiltas miestui yra nenaudingas.

Maža to, paaiškėjo, kad dešimtis tūkstančių eurų kainavusi galimybių studija tėra tik rekomendacinio pobūdžio, jos išvadų galima ir nepaisyti.

Klausimas nekvestionuojamas?

Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studijos ekspertų išvados sudomino Valstybinę kultūros paveldo komisiją.

Jos pirmininkė Evelina Karalevičienė kreipėsi į uostamiesčio vadovus prašydama, kad šie surengtų pasitarimą su kompetentingais paveldosaugos ir kitų susijusių sričių specialistais bei vietos gyventojų atstovais, siekiant "tinkamai įvertinti tokių statybų poveikį Klaipėdos senamiesčiui, Klaipėdos naujamiesčiui ir buvusiai Bastionų komplekso teritorijai".

Ši komisija birželį posėdžiavo Klaipėdoje. Vienas jai rūpimų klausimų buvo tilto per Danės upę statyba.

"Mes taip pat matėme Susisiekimo plėtros galimybių studijos išvadą, kad Bastionų tiltas miestui nenaudingas, tačiau pinigai, kuriuos ketinama investuoti, yra labai dideli. Todėl ir kilo klausimas, ar verta tuos pinigus eikvoti. Bet mus labiausiai domina tų statybos darbų įvertinimas, jų poveikis senamiesčiui, naujamiesčiui, bastionų kompleksui ir pačios bendruomenės nuomonė. Ar jie tikrai taip jau priima tą naujovę su dideliu entuziazmu?" – dienraščiui teigė E.Karalevičienė.

Po pokalbio su miesto vadovais Valstybės kultūros paveldo komisijos vadovė neslėpė, kad jai susidarė įspūdis, jog tilto statybos klausimas tarsi ir negali būti kvestionuojamas, nes taip jau yra nuspręsta.

Vis dėlto E.Karalevičienė primygtinai prašė dėl būsimo tilto surengti dar vieną susitikimą-diskusiją su gyventojais bei specialistais.

Atsišaudė paveldosaugininkas?

Toks susitikimas surengtas nebuvo. Tačiau Klaipėdos savivaldybė Valstybinei kultūros paveldo komisijai vis dėlto atsiuntė išsamų paaiškinimą, kodėl to nepadarė.

Dokumentas pasirašytas administracijos direktoriaus Sauliaus Budino vardu, tačiau jį parengė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Jis paaiškino, kodėl miesto valdžia neketina vykdyti komisijos prašymo, nors esą supranta "Valstybinės kultūros paveldo komisijos susirūpinimą dėl Klaipėdos senamiesčio, Naujamiesčio ir Bastionų komplekso apsaugos".

"Dėl Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studijos, norime paaiškinti, jog šios studijos rengėjai, vertindami susisiekimo plėtros galimybes, iš esmės rėmėsi vieninteliu kriterijumi – ekonominės naudos. Studija nevertino nei socialinio, nei paveldosauginio aspekto. Todėl teiginys, jog Bastionų tilto statyba "neduos naudos", turi būti vartojamas tik su tam tikromis išlygomis ir paaiškinant šio teiginio vartojimo kontekstą", – taip savivaldybės darbuotojas interpretavo 40 tūkst. eurų kainavusios ekspertų studijos išvadas.