Kompanijos „Bega“ indėlis į uosto konkurencingumo stiprinimą sulaukė reikšmingo įvertinimo. Metams baigiantis Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ universalus žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalas apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijos „Lietuvos metų gaminys–2014“ aukso medaliu.

Išskirtinio tipo terminalas

Tokį sprendimą priėmė išplėstinė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertų komisija. Ji analizavo šalies įmonių gaminius, statomus ir neeksploatuojamus pramoninius objektus, teikiamas paslaugas. Apdovanojimą kompanijos „Bega“ generaliniam direktoriui Aloyzui Kuzmarskiui Vyriausybėje įteikė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Aukso medaliu apdovanotas terminalas šiuo metu yra vienas didžiausių ir moderniausių biriems žemės ūkio produktams apdoroti skirtų terminalų Baltijos regione ir vienintelis technologiškai pritaikytas dirbti eksporto ir importo (tranzito) kryptimis vienu metu bei atliekantis multifunkcines birių krovinių paskirstymo centro funkcijas.

Nors terminalas buvo baigtas statyti ir bandomąją krovą pradėjo dar 2012 m., šiemet jis veikė didesniu pajėgumu. Tai įvyko bendrai dirbant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. 2014 m. pavasarį Uosto direkcijai užbaigus akvatorijos gilinimo bei dugno tvirtinimo darbus prie dalies terminalo krantinių, buvo atvertos galimybės priimti ir pakrauti  „Panamax“ ir „Post Panamax“ tipo laivus tiek, kad jų nebereikėtų papildomai krauti kitur ir eksportuotojai visą parduotą grūdų partiją galėtų išgabenti vienu laivu per vieną terminalą.

Sulaukusi naujų infrastruktūrinių parametrų, „Bega“ iškart juos „įdarbino“, taip užtikrindama spartų  tiek valstybės, tiek privačių investicijų atsiperkamumą. Šį grūdų eksporto sezoną kompanija kas savaitę priima „Panamax“ ar „Post Panamax“ tipo laivus, į kuriuos pakrauna maksimalias grūdų partijas. Viena jų – 74 tūkst. tonų kviečių, rugsėjį pakrautų į laivą „Piera“, – buvo ir tebėra didžiausia grūdų partija Klaipėdos uosto istorijoje.

Vertindamas padarytas investicijas, Klaipėdos valstybinio jūrų Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus jau anksčiau įžvalgiai buvo atkreipęs dėmesį, kad minėtas terminalas neturi analogų Baltijos jūros uostuose ir ekonominiu požiūriu yra naudingas ne tik kompanijai, krovinio siuntėjui ar gavėjui, bet ir valstybei.

Bendradarbiaujant „Begai“ ir Uosto direkcijai, jau yra sutarta dėl tolesnio infrastruktūros gerinimo prie likusių komplekso krantinių, siekiant maksimaliai išnaudoti terminalo pajėgumus, kurie viršija 2,5 mln. t per metus.

Tikslas – patenkinti poreikius

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ nuo veiklos pradžios 1992–aisiais išvystė ir visu pajėgumu išnaudoja pietinę kompanijos nuomojamos teritorijos dalį (apie 17 ha iš 30), kurioje veikia birių ir skystų trąšų, mineralinių medžiagų, sodos, birių žemės ūkio produktų, techninių ir maistinių aliejų, kitų skystų produktų terminalai, perkraunamas cementas, kitos statybinės medžiagos.

Siekdama ir toliau didinti krovos pajėgumus, kompanija šiaurinėje nuomojamos teritorijos dalyje įgyvendina uostinės infrastruktūros ir terminalų plėtros programą, kurios bendra vertė – apie 330 mln. litų.

Vienas iš šios programos tikslų – padidinti žemės ūkio produktų krovos ir sandėliavimo pajėgumus, kurių pikiniais laikotarpiais Klaipėdos uoste trūko. Taip  sprendžiama sezoniškumo problema. Pasibaigus lietuviškų grūdų eksporto laikotarpiui pajėgumai toliau būtų sėkmingai išnaudojami, pritraukiant kitų rinkų krovinius.

Pasak kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus A.Kuzmarskio, šį poreikį padiktavo besiklostanti situacija rinkose – rekordiniai grūdų derliai Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse, Ukrainos, Rusijos, Kazachstano žemės ūkio sektoriaus potencialas, augantis pašarams skirtos žemės ūkio produkcijos importo poreikis, ypač Rytų rinkose, tokiose, kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina.

Startas Universalaus žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalo statybos projektui buvo duotas dar 2009–aisiais, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Plėtojimo taryba kompanijos „Bega“ nuomojamų 66–67 krantinių rekonstrukciją su pirso (krantinių 66A–67A) statyba bei uosto suprastruktūros komplekso šių krantinių užnugaryje sukūrimą pripažino svarbiu Klaipėdos uosto investiciniu projektu. 

Vykdydama šią plėtros programą, „Bega“ pastatė suprastruktūrinę komplekso dalį: Universalų žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalą su inžineriniais tinklais, 160 tūkst. kub. m talpos universaliais sandėliais, geležinkelio vagonų bei autotransporto iškrovimo ir pakrovimo stotimi, daugiau nei 1 km ilgio naujomis geležinkelio atšakomis, autokeliais, nauja krovos technika ir technologijomis. Kompanijos investicijos į šį kompleksą siekė 85 mln. litų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo ruožtu įgyvendino projektą „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66A ir Nr. 67A pratęsimu“, paprasčiau tariant – pastatė pirsą. Į jį investuota apie 52 mln. litų.

Krova padvigubėjo

Universalus žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalas yra skirtas visų rūšių biriai žemės ūkio produkcijai: grūdams, įvairioms išspaudoms, rupiniams, granulėms, cukraus žaliavai.  Technologiškai terminalas yra pritaikytas tiek eksportui, tiek importui – vienu metu galima vykdyti krovą tiek iš laivų į sandėlius ar geležinkelio vagonus bei autotransportą, tiek į laivus iš sandėlių ar geležinkelio vagonų bei autotransporto.

Terminalo techninės galimybės leidžia teikti ne tik tradicinio krovinio perkrovimo iš sausumos į jūrų transportą, ar atvirkščiai, paslaugas, bet ir vykdyti vadinamojo „transšipmento“ bei krovinių skirstymo centro funkcijas – priimti „Post Panamax“ tipo laivus su dideliais kiekiais birių krovinių ir juos paskirstyti gavėjams tiek geležinkeliu ar autotransportu, tiek ir mažesniais laivais į Baltijos jūros uostus. Arba atvirkščiai – priimti nedidelio tonažo laivais atgabenamą birią žemės ūkio produkciją, ją sukaupti terminale iki didelio tonažo laivo partijos ir perkrauti į „Panamax“ ar „Post Panamax“ tipo laivą. 

Kompanijos „Bega“ sukurti nauji žemės ūkio produktų krovos pajėgumai suaktyvino šių krovinių srautus per Klaipėdos uostą. Pradėjus eksploatuoti terminalą, „Begos“ žemės ūkio krovinių apyvarta išaugo daugiau nei dvigubai ir šiemet sieks beveik 1,5 mln. t. 

Iš viso Klaipėdos uoste birius žemės ūkio produktus krauna 5 krovos kompanijos. Vien tik grūdų krova šiemet išaugo apie 26–27 proc. Kompanijos „Bega“ dalis šiame Klaipėdos uosto krovos seg-mente siekia  apie 40 proc.

Metų gaminio medaliai

Lietuvos pramonininkų konfederacija „Metų gaminio“ medalius teikia nuo 1996-ųjų. Tuo siekiama skatinti Lietuvos gamintojus kurti aukštos kokybės produkciją, galinčią konkuruoti Lietuvos bei užsienio rinkose, informuoti Lietuvos ir pasaulio vartotojus apie galimybę įsigyti patikimą, kokybišką, ekologišką ir visais požiūriais saugų lietuvišką gaminį, skatinti Lietuvos žmones rinktis lietuvišką prekę. Aukso ir sidabro medaliai kasmet teikiami įvairiose pramonės srityse.