D. Kepenis: medikai slepia paprastas profilaktikos priemones

Artėjantis ligų sezonas net ir sveikus žmones privertė pagalvoti, kaip stiprinti sveikatą. Grūdinimasis – veiksminga priemonė ne tik norintiems nesirgti, bet ir žmonėms, ketinantiems pagerinti psichologinę savijautą.

Sveikatos sąlyga – atsparumas

Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis patikino, kad grūdintis niekada ne vėlu. Specialistų nuomone, stiprinti kūną ir dvasią geriausia pavasarį ar vasarą, tačiau ir rudens pradžia – tinkamas metas norintiems įgyti imunitetą įvairioms ligoms.

„Grūdinimosi sąvoka – labai plati. Organizmo stiprinimas šaltu vandeniu – tik viena iš jos sudedamųjų dalių. Žmogus gali būti užsigrūdinęs nuo peršalimo ar kitų ligų, kurios plinta bakteriniu būdu, ar net nuo užkeikimų bei apkalbų. Atsparumas greta sotumo ir švarumo apskritai yra viena iš pagrindinių žmogaus sveikatos sąlygų“, – pasakojo D.Kepenis.

Pasak jo, ne tik šaltas vanduo padeda išvengti ligų. Kiekvienas norintis nesirgti, atėjus rudeniui, turėtų sveikai maitintis, judėti ir daugiau laiko praleisti gryname ore.

„Vanduo – gyvenimo ir meilės šaltinis, ne tik padaro žmogų tvirtą, atsparų, bet ir švarų. Jis ne tik grūdina, bet ir harmonizuoja, veda į švarumą, skaistumą ir šventumą. Pačiam bailiausiam žmogui rekomenduočiau pradėti grūdintis rugpjūčio mėnesį, kai vanduo dar pakankamai šiltas. Drąsesni tai gali padaryti rugsėjį ar spalį. Esu matęs daugybę žmonių, kurie ir gruodžio mėnesį maudosi ledinėje jūroje ir pradėjo sveikatos stiprinimo programą“, – kalbėjo sveikuolis.

Dingo alergija

Kaip teigė D.Kepenis, šalto vandens procedūromis kūną ir dvasią stiprinti galima ne tik jūroje, upėje, bet ir duše.

„Visiems norintiems tapti atspariems, siūlau pradėti nuo paprastų žingsnių. Nebūtina visko daryti iš karto. Kiekvieną sykį maudantis atsukite vis šaltesnį vandenį. Po savaitės jau drąsiai galėsite apsilieti ir ledine srove. Jei žmogus bijo itin šalto vandens, nenaudokite prievartos. Paimkite dušo galvutę į rankas, apsiliekite vieną koją ir ranką, tada – kitą, „pakutenkite“ nugarą ir krūtinę, o galiausiai apsipilkite kibiru šalto vandens. Dar nė vienas nepasigailėjo tai padaręs“, – drąsino pašnekovas.

Sveikuolis prisiminė ir vieną nutikimą, kai moteris negalėdavo po šalto vandens čiaupu pakišti rankų. Ją kamuodavo alergija šalčiui – sušlapinus rankas, odą „išmušdavo“ pūslėmis. Gruodžio mėnesį D.Kepenis sveikatos sutrikimų turinčiai moteriškei pareiškė – šoksime į jūrą.

„Neverčiau, tačiau patikinau, kad viskas bus gerai. Kitą dieną moteris nubėgo prie jūros, tačiau iš baimės pakrantėje nualpo. Atsigavusi pamatė, kad visas būrys žmonių šoka į ledinį vandenį. Ryžosi ir ji. Po maudynių moteris jautėsi puikiai, o pūslių jai neatsirado. Vėliau dingo ir kamavusi problema. Ir tokių pavyzdžių esu matęs ne vieną šimtą“, – kalbėjo D.Kepenis.

Gelbsti nuo ligų

Artėjant ligų sezonui, organizmo atsparumo stiprinimas – vienas efektyviausių metodų siekiantiems būti sveikiems. Šaltas vanduo gerina kraujotaką, stiprina imuninę sistemą, pakelia nuotaiką ir suteikia energijos.

„Apie 50 teigiamų efektų žmogaus organizmui gali suteikti ledinio vandens procedūros. Nebijoti šalto vandens ypač turėtų moterys. Apsipylimas juo gražina odą, padeda mažinti celiulitą“, – pasakojo sveikuolis.

Kaip teigė D.Kepenis, grūdinimasis šaltu vandeniu gali padėti išvengti peršalimo ligų ir infekcijų. Apsipylus šaltu vandeniu, pasireiškia didesnis odos šildymo poreikis, todėl pagerėja aprūpinimas krauju. Įvairūs organai ir audiniai prisotinami deguonimi ir kitomis būtinomis medžiagomis, stimuliuojama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.

Pripratęs prie šalčio organizmas sugeba greičiau sušilti, o kai oda geriau aprūpinama krauju, lengviau išvengiama peršalimo ligų: žmogaus kūnas tampa atsparesnis ligoms.
Šaltas vanduo suteikia jėgų ir pakelia nuotaiką. Apsiliejant lediniu vandeniu vyksta itin stiprus odos receptorių dirginimas. Jų sukelti nerviniai impulsai pasiekia galvos smegenis, turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinamojo trakto darbui, medžiagų apykaitai, reguliuoja mūsų emocijas, miegą, budrumą, apetitą ir troškulį, taip pat kūno temperatūrą.

Medikai slepia

D.Kepenis nuomonę, esą šalto vandens procedūros gali būti kenksmingos žmonėms, kurių imunitetas itin silpnas, laiko neteisinga.

„Šitaip kalba žmonės, kurie yra baikštūs, neturi valios ir dažnai serga patys. Nėra nieko blogiau už tokių asmenų patarimus. Iš patirties žinau, kad jie kaip išsigelbėjimą nuo įvairių ligų dažniausiai mato vienintelę alternatyvą – vaistus. Nepažįstu nė vieno žmogaus, kuriam būtų pakenkęs šokimas į eketę ar kitos šalto vandens procedūros. Atvirkščiai, visi džiaugiasi, kad ryžosi pradėti“, – pasakojo D.Kepenis.

Pasak jo, dažnai medikai tik gąsdina žmones, užuot paskatinę pradėti gyventi sveikai.

„Esu įsitikinęs, jei gydytojai rekomenduotų šalto vandens procedūras, pusės susirgimų, ypač gripo ar peršalimo ligų, nebeliktų. Medikai slepia paprastas profilaktikos priemones, kurios padėtų žmonėms būti sveikiems, nes didžioji dalis pacientų nustotų lankytis pas gydytojus, skiepytis nuo gripo ar pirkti vaistus“, – įsitikinęs pašnekovas.

Grūdinosi ir išminčiai

D.Kepenis teigė, kad grūdinimasis – senas kaip pasaulis metodas, skirtas sveikatai gerinti. „Šventosiose indų knygose, parašytose 1800 m. pr. Kr., sakoma: „Vandens srovė gydo, vanduo ataušina karštligę, gydo nuo visų ligų“. Jų išminčiai teigė, kad šalto vandens vonios teikia 10 pranašumų: proto aiškumą, gaivumą, žvalumą, sveikatą, jėgą, grožį, jaunystę, švarumą, malonią odos spalvą ir gražių moterų dėmesį“, – faktus dėstė sveikuolis.

Anot jo, didelis grūdinimosi šalininkas buvo Pitagoras. Spartos piliečiai ištobulino grūdinimo meną ir taikė jį savo gyvenime. Hipokratas, gyvenęs 110 metų, ypač plačiai propagavo grūdinimąsi. Imperatoriaus Cezario gydytojas irgi gydė šaltu vandeniu. Juo jis gydė ir poetą Horacijų.

Senovės Romoje klestėjo termos, kuriose vienu metu vandens procedūromis naudojosi iki 3 tūkst. 500 žmonių. Viduramžiais viso to nebeliko, niekam neberūpėjo žmogaus sveikatos stiprinimas. Tik XIX a. Silezijoje pagarsėjo valstietis Vinsentas Preisnicas, iš kurio grūdintis mokėsi visa Europa.

Šaltą dušą kaip priemonę imunitetui stiprinti ir peršalimui gydyti jogai naudoja jau 5 tūkst. metų. Vakarų pasaulyje šalto vandens terapiją dar XIX amžiuje pirmasis pradėjo propaguoti vokiečių kunigas Sebastinas Kneippas. Jis teigė, kad maudynės šaltoje upėje padėjo jam išsigydyti mirtiną plaučių ligą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mynthon

Mynthon portretas
Pritariu! Jau 2.5 metu kiekviena ryta mano diena prasideda saltu dusu :) Ir tiek pat laiko as nebesergu niekuom, nors anksciau beveik kas menesi tai sloga, tai kosulys, ar bent jau gerkles perstejimas... Nors jei kas pries kokius 3 metus butu pasiules salta dusa, buciau tikrai isvadinusi kvailiu ir pasiuntusi kuo toliau uz tokius siulymus, bet, kaip sakoma, niekada nesakyk niekada :) Siulau visiems! Tai neuzima daug laiko ir nieko nekainuoja, netgi padeda taupyti, nes vaistai juk nera pigus :)

Jurgis Bielinis

Jurgis Bielinis portretas
Man 81m. Savo amžiūje gripu nesirgau. Nuo sunkaus darbo kankino, knkina stubūro, pilvo išvaržos...

Jurgis Bielinis

Jurgis Bielinis portretas
Man 81m. Savo amžiūje gripu nesirgau. Nuo sunkaus darbo kankino, knkina stubūro, pilvo išvaržos...
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šuo išgelbėjo lapei gyvybę
    Šuo išgelbėjo lapei gyvybę

    Vokiečių ir škotų aviganių mišrūnė išgelbėjo gyvybę į šulinį įkritusiai lapei. Laukinis gyvūnas įkrito į spąstus prie Vasaros estrados, kur ją aptiko su šeimininke pasivaikščioti išėjusi kalyt...

  • V. Sinkevičius: uosto plėtra privalo išlikti tarp valstybės prioritetų
    V. Sinkevičius: uosto plėtra privalo išlikti tarp valstybės prioritetų

    LR Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius teigia, kad rekordiniai Klaipėdos uosto rezultatai ir gaunama nauda valstybei rodo, jog valstybė turi siekti, kad uostas būtų maksimaliai plėtojamas. Šiandien Klaipėdos valstybinio jūr...

  • Klaipėdoje šeimai teikiamos kompleksinės paslaugos
    Klaipėdoje šeimai teikiamos kompleksinės paslaugos

    Nuo liepos 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su partneriais vykdo iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“. ...

  • Įrengs naujus ženklus
    Įrengs naujus ženklus

    Klaipėdos regione planuojama diegti vienodą turizmo informacinę infrastruktūrą. Septynių savivaldybių administruojamose teritorijose numatyta statyti vienodus ženklus ir stendus, kurie palengvintų istorinių, kultūrinių, gamtinių objektų lankymą....

  • Klaipėdos uoste įspūdingai augo krova
    Klaipėdos uoste įspūdingai augo krova

    Klaipėdos uosto augimas tarp rytinės Baltijos uostų vertinant tonomis šiemet yra vienas didžiausių. Jis ne tik, kad neprarado kokių nors krovinių, bet ir pritraukė naujų. ...

  • Stiprinama žemės kasimo darbų kontrolė
    Stiprinama žemės kasimo darbų kontrolė

    Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius intensyvina kontrolę dėl kasinėjimo darbų, atliekamų savivaldybės viešojo naudojimo teritorijose (gatvėse, vietinės reikšmės keliuose, aikštėse, ža...

  • Klaipėdos universiteto laivynas plaukioja saugiai
    Klaipėdos universiteto laivynas plaukioja saugiai

    Klaipėdos universitetas yra bene vienintelė Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, kuri turi laivus. ...

    2
  • Šventojoje siekiama atnaujinti „Žvejo dukrų“ skulptūrą
    Šventojoje siekiama atnaujinti „Žvejo dukrų“ skulptūrą

    Visuomenininkai ketina kreiptis į Palangos miesto savivaldybę ir prašyti lėšų 1982 metais sukurtos skulptūros „Žvejo dukros“ aplinkai sutvarkyti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. ...

    4
  • Kova su lapais – be reklamos
    Kova su lapais – be reklamos

    Pietinėje miesto dalyje esančių daugiabučių namų gyventojai keiksnoja visus kitus, tik ne save, dėl prieš savaitę lietaus nuotekas užkimšusių rudeninių lapų. Tačiau atsirado ir klaipėdiečių, parodžiusių pavyzdį kitiems. ...

    10
  • Klaipėdos mieste – padangų kalnai
    Klaipėdos mieste – padangų kalnai

    Daugybę senų padangų mieste išvertę verslininkai jų sutvarkyti neskuba. Bendrovės "Klaipėdos Melga" atstovai surado pasiteisinimą, esą taip jie laiko senas padangas ir laukia, kol jas išveš užsakytas transportas. Tačia...

    3
Daugiau straipsnių