Siekė sureguliuoti srautus

Nuo birželio 20 d. iki šios savaitės pradžios į saugomą Neringos dalį lengvaisiais automobiliais ir automobiliniais nameliais vykstantiems poilsiautojams bei turistams teko plačiau atverti pinigines.

Du mėnesius lengvaisiais automobiliais atriedantiesiems kontrolės punkte tekdavo atseikėti 20 eurų, o automobiliniais nameliais – 30 eurų.

Nuo šios savaitės pradžios lengviesiems automobiliams taikoma 5 eurų vietinė rinkliava, automobiliniams nameliams ji siekia 20 eurų, o nuo rugsėjo 1-osios ji susitrauks iki 15 eurų.

Skelbiama, kad nuo praėjusių metų minėtam laikotarpiui nustatomi didesni vietinės rinkliavos dydžiai buvo taikomi, siekiant reguliuoti transporto srautus intensyviausiu kurortinio sezono metu bei skatinti alternatyvius atvykimo būdus.

Įvažiuojančiųjų nesumažėjo

Miesto valdžios atstovų teigimu, situacija stebima, tačiau neslepiama, jog tikėtasi didesnės kilstelėto mokesčio įtakos atvykstančiųjų įpročiams.

"Nepajutome taip, kaip norėjome, tačiau pamažu atsiranda vis daugiau poilsiautojų, kurie atvyksta vandens arba viešuoju transportu. Tai tikrai matome ir tai tikrai vyksta", – patikino Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Anot jo, palyginti su praėjusiais metais, šiemet įvažiavusių automobilių skaičius skiriasi tik keliais vienetais.

"Galima sakyti, yra analogiškai tiek pat, kiek ir buvo. Tačiau reikia prisiminti, kad buvo stebima akivaizdi įvažiuojančių lengvųjų automobilių augimo tendencija – nuo 10 iki 20 proc. per vasarą kiekvienais metais. Todėl taryba buvo priversta imtis šių veiksmų", – aiškino D.Jasaitis.

Meras pasakojo, jog pasitaikydavo dienų, kai poilsiautojai automobilius rikiuodavo net ir nepaisydami stovėti draudžiančių ženklų, tačiau erdvės jiems vis dėlto trūkdavo. Kai kurie skųsdavosi, kad, apsukę kelis ratus aplink Nidą, patraukdavo namo, mat nerasdavo, kur palikti savo automobilio.

"Be galo džiaugiamės, kad šiemet taip jau nebuvo", – sakė D.Jasaitis.

Labiau didinti neketina

Kurorto meras tikino, kad mažėjantys automobilių srautai reiškia ne tik grynesnį orą, bet ir leidžia efektyviau spręsti mašinų stovėjimo vietų trūkumo problemą.

Nors porą sezonų taikyta didesnė rinkliava ir nesumažino automobilių srautų taip, kaip viltasi, tačiau kurorto valdžia kol kas neketina dar labiau didinti mokesčio už patekimą į saugomą Kuršių nerijos dalį.

"Tokio plano nėra. Tarybos nariai apie tai nediskutuoja. Manome, kad viskas turėtų būti įgyvendinama lygiagrečiai – dabar reikėtų įrengti arba modernizuoti automobilių stovėjimo aikšteles, laivų sustojimo vietas. Turėtume pratinti žmones vykti laivais", – dėstė D.Jasaitis.

Meras tvirtino, jog, nesukūrus patrauklios infrastruktūros kurortą pasiekti kitais būdais, rinkliavos už įvažiavimą labai didinti irgi negalima.

Šiemet vykstantieji į kurortą galėjo pasirinkti iš nemažai alternatyvų automobiliams: autobusus, traukinį Vilnius–Nida, keltus Šilutė–Nida, Dreverna–Juodkrantė, Klaipėda–Nida.

Stabdo teisinė bazė

D.Jasaitis atskleidė, kad, siekdama spręsti automobilių stovėjimo vietų klausimą, Neringa jau imasi veiksmų, tačiau teritorijų planavimo procesai trunka gana ilgai.

"Didžiausia Neringos rakštis – teritorijų planavimas. Kaip matome, ir visoje Lietuvoje – skandalai, skandalai, skandalai. Tai reiškia, kad teisinė bazė yra labai prasta", – kritikos nešykštėjo D.Jasaitis.

Anot jo, ateityje kurorte ketinama modernizuoti įvažiavimo rinkliavos mokėjimo sistemą, kad ši būtų patogesnė.