Pereiti į pagrindinį turinį

Diskusijos dėl "nulinės" krantinės nebaigtos

2013-11-12 04:56
"Nulinė" krantinė galėtų būti šioje uosto vietoje.
"Nulinė" krantinė galėtų būti šioje uosto vietoje. / Vidmanto Matučio nuotr.

Jau kelerius metus kalbama apie tai, kad prie pat uosto vartų galėtų būti statoma viena, o gal net ir dvi naujos krantinės.

Konkreti nulinės krantinės vieta nėra nurodyta, ji galėtų būti nuo pirmosios krantinės link uosto vartų. Čia dalis teritorijos priklauso "Klaipėdos naftai", o kita dalis, esanti arčiau šiaurinio molo, – Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO).

Bent viena nauja krantinė labiausiai reikalinga tolesnei "Klaipėdos naftos" naftos produktų krovos veiklai plėtoti. Dėl "nulinės" krantinės statybos buvo atliktas navigacinis vertinimas. Laivybos specialistų išvada vienareikšmė – dabartinėmis laivybos sąlygomis "nulinės" krantinės statyba kenktų saugiai laivybai.

Tačiau tiek anksčiau, tiek dabar uostų vystymo ekspertai tikino, kad "nulinės" krantinės statyba ekonomiškai būtų ypač naudinga. Pastačius tą krantinę ji būtų viena tų, kurios uoste atsipirktų greičiausiai. Netgi greičiau nei 90–96 krantinės, prie kurių bus įrengtas konteinerių paskirstymo centras.

Šiuo metu derinamuose Klaipėdos uosto plėtros sprendiniuose "nulinė" krantinė yra siūloma. Ji būtų skirta priimti iki 60 tūkst. tonų talpos tanklaiviams.

Taip pat krantinę galima būtų naudoti ir laivams, kurie gabentų nestandartinius ir sunkiasvorius krovinius. Tokia ypač bus reikalinga, kai prasidės Ignalinos AE statybos. Įvairiomis studijomis nustatyta, kad iš šiaurinės uosto dalies sunkiasvorius krovinius būtų lengviausia išvežti.

Sunkiasvoriams kroviniams laikyti prie naujos krantinės įmanoma rasti ir maždaug du hektarus teritorijos.  

Manoma, kad galėtų būti įrengta 260–270 metrų ilgio nauja krantinė link uosto molų tuoj už dabar pirmuoju numeriu pažymėtos krantinės. Nesiūloma tuoj pat pulti ir statyti naujos "nulinės" krantinės. Ekspertų nuomone, tokią krantinę būtų galima pastatyti ir ji nekenktų saugiai laivybai tuo atveju, jei įplaukos kanalas uosto vartuose būtų praplatintas iki 180–200 metrų. Dabar jis siekia 150 metrų. Taip pat būtina sąlyga – pasukti uosto įplaukos liniją, kad įplaukiantiems laivams tuoj už vartų nereikėtų atlikti staigaus posūkio, kaip dabar.

Kiek kainuotų šie pertvarkymai – kitas klausimas. Jei tektų platinti uosto vartus, ko gero, reikėtų pertvarkyti ir bent vieną uosto molą. Tam jau būtų reikalingi dideli pinigai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų