Laukia atlydžio

Kokius grybus žiemą renka užkietėję grybautojai? Giriamasi, jog ypatingus, saugančius nuo vėžio ir esą itin stiprinančius imunitetą.

Vieni grybautojai juos vadina žieminiais kelmučiais, kiti naudoja juodkotės ugniabudės pavadinimą, treti juos pravardžiuoja "flamulinomis". Lotyniškas šių grybų pavadinimas – Flammulina velutipes.

Grybautojai giriasi, jog, vos tik oras atšyla iki kelių laipsnių, miške ant pūvančių kelmų, išvirtusių gluosnių jau galima ieškoti šių grybų.

Esą tai tikra panacėja. Be juodkotės ugniabudės, kuri prilyginama Azijoje populiariems grybams, esą stiprinantiems imunitetą ir kovojantiems su onkologinėmis ligomis, lietuviai dairosi ir juodojo beržo grybo.

Beržo grybą geriausia esą rinkti žiemą ir pavasarį, kai jis turi daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų.

Grybauti – sausio 1-ąją

Ką apie šią naują grybautojų tendenciją mano mikologai? Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius savigydos entuziastams buvo negailestingas.

"Į madą vėl ateina visokie savigydos receptai. Anksčiau žmonės tai soda ar actu sveikatinosi, vėliau metėsi rinkti žolelių, o šiuo metu itin populiarėja mitai apie grybus. Internetas mirga nuo tekstų apie esą stebuklingą šių grybų galią įveikti vėžį. Tačiau esu pastebėjęs, jog dažniausiai tokių tekstų autoriai būna rusakalbiai, o jų žinių šaltiniai tradiciškai yra rusiški tinklalapiai", – rėžė mikologas.

Specialistas nesistebėjo, kad žmonės žiemą grybauja. Jei grybai nėra pašalę, suvytę ir seni, juos iš tiesų galima valgyti.

"Juodkotė ugniabudė kitaip vadinama žieminiu kelmučiu. Ji pas mus puikiai auga ir žiemą. Aš pats sausio 1-ąją buvau grybauti. Išvežė mane grybautojai į mišką, norėdami įrodyti, kad jie ir žiemą renka voveraites. Kiek žinau, tie, kurie mano akivaizdoje valgė grybus, visi dar gyvi iki šiol", – juokavo mikologas J.Kasparavičius.

Specialistui neatrodė keista, jog sausį buvo tokių žmonių, kurie grybavo miške.

"Mane labiau stebintų, jei grybus rinktų vasario 1-ąją. Voveraitės kantrios ir atsparios šalčiui. Nors sausį įmanoma rasti baltikų ir net pavasarinių grybų, kurie ima dygti per atlydžius. Juodkotė ugniabudė įdomi tuo, kad dauguma pirkėjų šių grybų gali rasti prekybos centruose. Jie vadinami enoki grybais ir yra auginami dirbtiniu būdu. Jie primena makaronus, yra ilgais kotais ir mikroskopine galvute", – pastebėjo mikologas.

Grybai – ne panacėja

Internete apstu pranešimų ne tik apie enoki grybus, bet ir azijiečių vertinamus šitakius (valgomasis dantenis, lot. Lentinula edodes), maitake (kuokštiniai sėdžiai, dar vadinami miegančio Budos grybais, lot. Grifola frondosa), raudonąjį kampargrybį arba antrodiją (lot. Antrodia).

"Populiarus ir tikrasis blizgutis, kuris dar vadinamas reiši grybu. Gal tam tikrų priešvėžinių savybių jie ir turi. Tik man kyla klausimas, ar tai tikrai veiksminga. Nemanau, jog suvalgę jų stebuklingai išgysite. Nenori spėlioti ir apie imuniteto stiprinimą valgant šiuos grybus. Tačiau jei žmogus tiki ir jam padeda, tegul", – nuomonę išsakė J.Kasparavičius.

Mikologas tikino, jog grybai gali turėti tam tikrų rūšių vitaminų, mikroelementų, baltymų ir angliavandenių.

"Anksčiau buvo itin populiarūs beržo grybai, kitaip čagomis vadinami, lietuviškai – įžulnusis skylenis. Gal jie gali pristabdyti tam tikrų darinių vystymąsi, tačiau visiškai negali išgydyti. Kalbama, jog esą poniabudės išgydo visas vėžio formas. Bet reikia pripažinti, jog panacėjų nebūna. Nesu matęs mokslinių tyrimų, kurie įvardytų, jog šie grybai išgydo visus vėžius. Anksčiau žmonės grybus naudojo išoriniams tepalams ar užpiltinėms gaminti, o dabar jau viską liepiama valgyti", – tikino mokslininkas.