Jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis Klaipėdos uoste nuosekliai didėja ir šiemet pasiekė rekordinę aukštumą – priartėjo prie 6 mln. tonų. Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT) vienu metu gali priimti iki trijų laivų:  ro-ro, con-ro, ro-pax, konteinerinius, kruizinius ir automobilių keltus. Jis patogus ir vežėjams, ir keleiviams, kuriems čia įrengtos aptarnavimo zonos. Visi procesai vyksta planingai ir greitai. Taupant laiką ir energetinius išteklius, terminalo valdymo sistemos algorit-mai sudėlioti taip, kad krovinys dar iki pakrovimo pradžios atsidurtų kuo arčiau laivo.

Pagal srautus ir jų rūšis CKT yra vienas sudėtingiausių Baltijos jūros regione. Jūrų linijos Klaipėdą jungia su Vokietijos Kylio, Švedijos Karlshamno ir Treleborgo bei Danijos Fredericijos  uostais. Terminalas turi aukščiausius saugumo įvertinimus. Pastaruoju metu čia atvyksta laivai su NATO
 kroviniais ir priimami keltai su į pratybas gabenama karine technika.

Europos Sąjungos transporto politikos siekis – kuo daugiau krovininio transporto perkelti į jūrų kelius, trumpųjų nuotolių laivyba ir jūrų greitkelių projektai remiami finansiškai.  CKT statybai taip pat panaudota per 70 mln. eurų ES lėšų. Privačios investicijos siekė beveik 20 mln. eurų,  bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ – 3 mln. eurų. Tačiau baigus statybas terminalas  dar metus negalėjo veikti, kol buvo atlikta Minijos gatvės ir Baltijos prospekto rekonstrukcija.  Kitos dvi Baltijos prospekto sankryžos, nors jos  buvo to paties projekto dalis, nerekonstruotos iki šiol.

Nekelia diskomforto

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) bendrųjų reikalų ir rinkodaros vadovas Artūras Drungilas pažymi, kad CKT vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, dirba gerai ir, kas svarbu uosto įvaizdžiui, pritraukė naują laivybos liniją. Tinkamai sutvarkė vilkikų srautą, dėl kurio miestui buvo kilę problemų 2017 m.
 rudenį, kai buvo perkelta iš pietinės uosto dalies į CKT Švedijos linija (Vokietijos linija perkelta 2016 m. vasarą), kai veikė vieneri įvažiavimo vartai.

„Džiugu, kad krovinių srautas didėja, o diskomforto nepadaugėjo, nes naujos linijos TT-Line keltas atplaukia ir išplaukia nakties metu. Tas labai imponuoja. Kadangi per terminalą vyksta visas keltų krovinių srautas, nesunku suskaičiuoti, kad lapkritį uosto ro-ro krovinių apyvarta, palyginti su 2017 m. tuo pačiu mėnesiu, didėjo 7 proc., o skaičiuojant nuo metų pradžios – 7,2 proc. Tai labai geras rezultatas. Terminalas yra svarbus ir šalies turizmui. Keltais keliavo beveik 290 tūkst. keleivių“, – sakė A.Drungilas.

Jonas Nazarovas, bendrovės „DFDS Seaways“  vadovas, teigė, kad  tuomet, kai į CKT perkėlė pirmąjį savo keltų maršrutą, sunku buvo tikėtis, jog jau po trejų metų terminalas pasieks  projektinį krovinių apdorojimo pajėgumą. „Viena vertus, puiku, tačiau, kita vertus, tai ima kelti klientų aptarnavimo rūpesčių. Tiek CKT, tiek KLASCO vadovybė ir darbuotojai, kurie čia atlieka krovos operacijas, 2018 m. tvarkėsi profesionaliai ir atsakingai. Mus, kaip šių kompanijų klientus, taip pat džiugina, kad įdiegta ir nuolat tobulinama elektroninė vartų kontrolės ir krovinių apdorojimo terminale sistema, organizuotos papildomos darbuotojų, reguliuojančių sunkiasvorių eismą priešais patikros vartus, pajėgos. Sklandus dokininkų darbas leido ne tik be didesnių trikdžių priimti 3 proc. padidėjusius DFDS krovinių ir 9 proc. didesnius mūsų keltuose  keleivių srautus, tačiau ir pusvalandžiu sutrumpinti keltų, dirbančių Vokietijos maršrute, pakrovimo ir iškrovimo laiką“, – pasakojo J.Nazarovas. 

CKT vadovas Karolis Grigalauskas pažymėjo, kad terminalo apkrovimas glaudžiai susijęs su Lietuvos vežėjų pozicija Europos logistikos rinkoje. „Pagrindiniai  mūsų klientai – „Girteka“, „Vlantana“ ir Antano Griciaus įmonė. Pavyzdžiui,  „Girteka“ keltais šiemet gabena 30–40 proc. daugiau krovinių nei pernai. Akivaizdu, kad kompanijos labai  stiprios ir jų verslas daro įtaką valstybės transporto sektoriui. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie jų sėkmės. Daugėjant į keltus važiuojančių mašinų, mes stengiamės sudaryti sąlygas sklandžiai joms kirsti terminalo vartus, bet kartu privalome sureguliuoti srautus taip, kad nepatektų į miesto transporto spūstis. 2018 m. klientai naudojosi modernia terminalo valdymo sistema,  kuri vartų kirtimo procedūrą vienam vienetui padėjo sumažinti vidutiniškai nuo 5 min. iki 30 sek. įgudusiam klientui“, nuo kalbėjo K.Grigalauskas.

Paulius Dambrauskas, „Girteka Logistics“ vykdantysis direktorius nurodo, kad su keltų ir CKT paslaugomis yra gerai susipažinęs. „Daugiausia bendradarbiaujame veždami krovinius į Skandinaviją, vykstant į Didžiąją Britaniją. Didėja  mūsų pervežamų krovinių kiekiai, todėl kai kuriomis kryptimis tranzitinių leidimų skaičius nespėja augti reikiamu greičiu, ieškome įvairių išeičių, įskaitant kėlimąsi keltais. Nors tai kainuoja  brangiau, bet laimime kitur – vairuotojai iš kelto išlipa pailsėję ir gali iškart tęsti kelionę. Ir 2019 m. planuojame naudotis keltų paslaugomis“, nuo apie jūros kelio naudą kalbėjo „Girtekos“ atstovas.

„Vlantanos“ vykdantysis operacijų direktorius, Algimantas Šniepis jūrinių pervežimų naudą grindžia visų pirma dislokacijos vieta. „Įmonė įsikūrusi šalia greitkelio Klaipėda–Vilnius ir nuo CKT nutolusi 10 km. Šalia esančio uosto ir keltų linijų privalumai leidžia efektyviau išnaudoti įvairiarūšio transporto ir Klaipėdos uosto, kaip svarbaus transporto mazgo, galimybes. Kadangi didžiąją krovinių pervežimų dalį sudaro tranzitiniai kroviniai, įmonė skiria didelį dėmesį krovinių pervežimui logistikos grandinėje ne tik sausuma, tačiau ir jūra bei geležinkeliu. Mums yra svarbu atitikti  Europos transporto vystymosi tendencijas ir įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus“, nuo kalbėjo A.Šniepis.

Pastaruoju metu  „Vlantanos“ vykdomų pervežimų logistikos grandinėje jūriniai pervežimai sudaro iki 50 proc. visų įmonės pervežimų. 2019 m. planuoja per Klaipėdos uostą gabenti panašų krovinių kiekį. Tačiau „Vlantanos“ atstovas pažymi, kad įvairiarūšiai  pervežimai turi plačią perspektyvą ir, neabejojama, jūrinis kelias bus naudojamas dažniau.