Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai praėjusiais metais pasiekė simbolinę konteinerių krovos ribą – bendra jų uostų krova peržengė vieną milijoną TEU.

Baltijoje – tik du

Vieno milijono TEU konteinerių krovos riba yra panašus siekis, kaip ir kuriam nors asmeniui tapti milijonieriumi. Juo labiau, kad konteinerių krova laikoma bene prestižiškiausia krovos rūšimi.

Atskiram uostui nėra taip lengva pasiekti milijoninio TEU ribą. Panašiai, kaip ir atskiram asmeniui ne taip lengva tapti milijonieriumi, juo labiau dabar Lietuvoje įvedus eurą. Uostų milijonierių pagal konteinerių krovą, skaičiuojant TEU, Baltijos jūroje yra vos du: Rusijos Sankt Peterburgas ir Lenkijos Gdanskas.

Sankt Peterburge 2014 m. buvo krauta 2,38 mln. TEU konteinerių, Gdanske – 1,212 mln. TEU. Jei Sankt Peterburgas milijoną tonų TEU peržengė prieš dešimtmetį, tai Gdanskas – naujai iškilęs milijonierius. 2012 metais jo krova siekė 929 tūkst. TEU, 2013 m. – 1,177 mln. TEU.

Konteinerių krova Gdanske žymiai ėmė augti, kai jis tapo didžiausios pasaulyje konteinerių gabenimo linijos „Maersk Line“ konteinerių skirstymo centru. Per 2014 metus, palyginti su 2013-aisiais, ji ūgtelėjo 2,9 proc. Galima prisiminti, kad 2004 metais Gdansko konteinerių krova siekė vos 44 tūkst. TEU, 2008 m. – 185 tūkst. TEU.

Klaipėda – penktoje vietoje

Klaipėdos uoste 2014 metais krauta 450,4 tūkst. TEU konteinerių. Pagal šią krovą Baltijos jūros regione tai yra penkta vieta. Daugiau už Klaipėdą krovė ne tik minėti Sankt  Peterburgo ir Gdansko uostai, bet ir Švedijos Geteborgas (837 tūkst. TEU) bei Suomijos Hamina-Kotka (574,9 tūkst. TEU).

Geteborgas yra pagrindinis Švedijos uostas. Per jį kraunama daugiau kaip 60 proc. visos Švedijos konteinerių.

Hamina-Kotka yra pagrindinis Suomijos specializuotas konteinerių krovos uostas.

Tarp rytinės Baltijos uostų arčiausiai Klaipėdos yra Rygos uostas. Jame 2014 metais krauta 387,6 tūkst. TEU konteinerių. Talino uoste krauta 260,3 tūkst. TEU konteinerių. Kitų rytinės Baltijos uostų konteinerių krovos dalis nežymi: Liepojos – 3,6 tūkst. TEU, o Latvijos Ventspilio ir Estijos Silamejos uostai konteinerių iš viso nekrovė.

Tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostų Klaipėdos uosto konteinerių krovos dalis sudarė 40,9 proc.. Rygos – 35,2, Talino – 23,6, Liepojos - 0,3 proc. 

Daugumos Baltijos jūros uostų konteinerių krova 2014 metais augo. Labiausiai Klaipėdos uoste – net 11,8 proc. Gdansko krova ūgtelėjo 2,9 proc., Talino – 2,6 proc., Rygos – 1,7 proc.

Kitų uostų konteinerių krova mažėjo: Geteborgo – 3 proc., Sankt Peterburgo – 5,5 proc. Hamina-Kotkos net 8,3 proc. Išskirtinis 66,8 proc. konteinerių krovos augimas pernai fiksuotas Ust Lugos uoste. Bendra jo konteinerių krova siekė 106,8 tūkst. TEU.

Teigiamas – 0,8 proc. konteinerių krovos augimas fiksuotas ir Kaliningrado uoste. Iš viso krauta 323,5 tūkst. TEU konteinerių. 

Optimizmo – ne tiek daug

Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika abejojo, kad šiemet Klaipėdos uoste išsilaikys konteinerių krovos kilimo tendencijos. Tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje ekonominė situacija yra sudėtinga.

Iš pernai per Klaipėdos uostą gabentų 450 tūkst. TEU konteinerių tranzitiniai sudarė apie 30 proc.

„Mus gelbsti efektyviai dirbanti Lietuvos pramonė. Į konteinerius kraunama vis daugiau krovinių – trąšos ir kita. Bet galime susidurti su panašia problema, kaip per 2009 metų recesiją. Dėl ekonominio sąstingio konteineriais buvo gabenama mažiau importo prekių. Todėl stokota tuščių konteinerių krauti eksporto prekėms“, – teigė V.Šileika.

Nuolat girdime, kad konteinerių krovą gali išlaikyti arba netgi kilstelėti pradedantis veikti „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centras.

Tačiau pasauliniame konteinerių gabenimo versle formuojasi Klaipėdos konteinerių paskirstymo centrui ne itin palanki situacija. Taupydamos pinigus konteinerių gabenimo kompanijos jungiasi į aljansus. Konteinerius pradeda gabenti vis didesni laivai. Tendencija aiški, kad linijose iš Azijos į Europą kursuos ne mažesni nei 18 tūkst. TEU laivai. Tokių laivų šiandien Klaipėdos uostas negali priimti. Juos gali priimti Gdansko uostas. Dėl to jis jau ir tapo pagrindiniu Baltijos jūros konteinerių skirstymo centru. Klaipėdos uostas tokius laivus galėtų priimti tik jei būtų pagilintas iki 17 metrų.

Šiandien Klaipėdos uostas galėtų būti konteinerių srauto tarp Amerikos ir Europos paskirstymo centru. Čia plaukioja mažesni – apie 8 tūkst. TEU laivai. Tik krovinių srautas tarp Amerikos ir Europos nėra toks didelis kaip tarp Azijos ir Europos. Todėl jei Klaipėdos uosto konteinerių krova ir augs, tai ne taip sparčiai, kaip tai vyko Gdanske. Ir iki savarankiško milijono TEU Klaipėdos uostui dar toli.