Skirtingi geležinkelių savininkai

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika siūlė visus uosto geležinkelius perduoti Uosto direkcijai. Jo teigimu, taip yra daugelyje Vakarų Europos uostų. Geležinkeliams atsidūrus vienose rankose jų vystymas būtų greitesnis ir kryptingesnis. Uosto kompanijos pastebėjo, kad jos geriau gali planuoti savo investicijas žinodamos, kad su jais susietą vieną ar kitą projektą vykdo Uosto direkcija.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, anot jos vadovo Arvydo Vaitkaus, nėra pasirengusi perimti visus geležinkelius. O ir perėmimas nebūtų paprastas, nes uosto geležinkeliai ne vien bėgiai, bet ir eismo reguliavimo sistemos. Geležinkelių perėmimo uoste klausimas lieka atviras. Jis turėtų būti detaliau aptartas su Lietuvos geležinkeliais.

Praeityje klausimas, kas turi valdyti geležinkelius buvo iškilęs ir ne vieną kartą.

„Mes stengėmės perduoti visus uosto geležinkelius Lietuvos geležinkelių bendrovei. Gaila, kad to padaryti nepavyko. Geležinkelius valdyti turi tas, kas geriausiai apie juos supranta“, - visiškai kitokios nuomonės laikosi buvęs ilgametis Uosto direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas.

Geležinkeliai – svarbūs uostui

Klausimas, kas turėtų valdyti uosto geležinkelius iškilo ir dėl to, kad buvo parengta, bet taip ir nepatvirtinta Klaipėdos uosto geležinkelio mazgo vystymo iki 2020 metų programa. Joje buvo planuota 57,5 mln. tuomet dar litų suma.

Bet uosto geležinkelio pertvarkymai vyko prisilaikant jos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Gediminas Zumaras pastebėjo, kad iš 14 uosto geležinkelio projektų šiuo metu trys yra įgyvendinti, keturi baigiami, penkiuose vyksta darbai, dar dviem atliekami projektavimai.

G.Zumaras pastebėjo, kad uosto geležinkelius Klaipėdoje svarbu vystyti paraleliai su kanalo gilinimo, krantinių statybos darbais. Geležinkeliai Klaipėdos uostui yra itin svarbūs. Paskaičiuota, kad apie 70 proc. krovinių į uostą gabenama geležinkeliais.

Kai per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos uosto krovos augimas kasmet vidutiniškai didėjo beveik septyniais procentais, reiškia, kad ir geležinkelių plėtra kasmet turėtų įgyti panašias apimtis.

Planuose ir dideli projektai

Šiuo metu ryškėja ir naujų Klaipėdos uostui reikalingų geležinkelių kontūrai. Pateikta nauja pakoreguota Klaipėdos uosto geležinkelių mazgo vystymo programa. Ji sudaryta iš dviejų etapų – trumposios programos, kur geležinkelio objektus numatoma įvykdyti iki 2020 metų ir ilgesnės perspektyvos – iki 2025 metų.

Į programą iki 2020 metų įtraukti 25 objektai. Planuojamos investicijos į geležinkelių mazgo vystymą siektų 111 mln. eurų. Iki 2025 metų numatyta 10 projektų ir apie 120 mln. eurų minvesticijų. Į tolimesnio vystymo programą įtraukti netgi geležinkelio linijos, kurios galėtų būti tiesiamos link išorinio uosto ties Melnrage.

Klaipėdos uosto kompanijų atstovai iš esmės pritarė naujai Klaipėdos uosto geležinkelio mazgio vystymo programai. Kai kurios kompanijos norėtų, kad būtų paspartintas jau antrą dešimtmetį vykdomas pietinio geležinkelio dvikelio projektas iki „Begos“.

Uostininkai norėtų, kad Lietuvos geležinkeliai daugiau dėmesio skirto pagrindinei geležinkelio magistralei vedančiai į Klaipėdos uostą, o ne atskiriems šalutiniams geležinkeliams.