Klaipėdos mero postą šturmuoti jau pasirengė dauguma partijų. Nors politinės agitacijos kampanija dar neįsibėgėjo, tačiau pretendentai į miesto vadovo kėdę jau aiškiai žino, ko imtųsi ir ką žadėtų rinkėjams. Vis dėlto neretą politiką baugina pirmieji tiesioginiai mero rinkimai ir galimybė likti be valdančiosios daugumos palaikymo.

Registruotis neskuba

Jau beveik mėnuo, kai politinės partijos bei kandidatai gali įsiregistruoti politinės kampanijos dalyviais.
Vis dėlto Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinės kampanijos rinkimų sąrašas aktyviai nėra pildomas.

"Politinės kampanijos dalyvių registracija baigiasi gruodžio 6 d., todėl dabar didelio aktyvumo nėra. Ir internete nelabai ką turime skelbti", – konstatavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Pašnekovo teigimu, tikėtina, jog lapkričio pabaigoje politinės partijos, jų iškelti bei savarankiškai išsikėlę kandidatai sukrus.

Jau paviešinti daugumos partijų kandidatai į uostamiesčio mero postą pripažino kandidatūros dar neįregistravę, mat laiko dar yra.

Išlaiko intrigą

Darbo partija, kuri šios kadencijos Klaipėdos savivaldybės taryboje turėjo du mandatus, vis dar svarsto, ką pasiųsti į mūšį dėl vietos Klaipėdos rotušėje, tačiau savąjį kandidatą žada paskelbti jau šį trečiadienį. Savaitgalį šį klausimą išspręsti buvo užsibrėžę ir Rusų aljanso nariai.

Partijos atstovas Viačeslavas Karmanovas nebuvo linkęs atskleisti dviejų svarstomų kandidatų pavardžių, tačiau patikino, jog bus ieškoma paties stipriausio ir geriausio kandidato.

Rusų aljanso kandidato pavardę planuojama paskelbti antradienį.

Apie mero postą svarsto ir šalies vadovu mėginęs tapti Naglis Puteikis. Tiesa, šis kandidatas dar svarsto ir kandidatavimo galimybę sostinėje.

Labai nori būti meru

Dėl savojo kandidato jau apsisprendė, tačiau pagal nustatytas procedūras to dar nepatvirtino Lietuvos rusų sąjunga.

Sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas informavo, jog veikiausiai miesto vadovo pareigų sieks jis. Politikas pripažino, jog mero regalijos jį labai vilioja.

"Aš tikrai labai noriu būti meru. Manau, kad daug gerų daiktų padaryčiau", – neslėpė V.Titovas.

Politikas pridūrė, jog sėkmės atveju uostamiestyje nebeliktų socialinės nelygybės bei, jo teigimu, trečiarūšių žmonių, o Klaipėda būtų sugrąžinta jos gyventojams.

Kitų politinių partijų jau įvardytų kandidatų galbūt būsimas miesto vadovas vertinti nebuvo linkęs. Jo teigimu, tai turės padaryti klaipėdiečiai, o kandidatas juos tiesiog tik gerbia.
Mero kėdės atkakliai sieksiantis V.Titovas pripažino, jog galimybė likti vienam be valdančiosios daugumos savivaldybės taryboje – reali.

Vis dėlto tai kandidato negąsdina, mat jis vis tiek siektų sukurti bendražygių komandą.

"Juk vis tiek meras skirs administracijos direktorių", – svarstė Lietuvos rusų sąjungos kandidatas.

Vienas pats neoperuoja

Tiek, kiek ir Lietuvos rusų sąjunga, taryboje mandatų turi partija "Tvarka ir teisingumas".

Ši politinė jėga viena pirmųjų Klaipėdoje įvardijo kandidatą į miesto vadovus. Jis – medikas Artūras Razbadauskas.
Vienoje uostamiesčio ligoninių dažnai operuojantis politikas patikino turintis nemažai planų, kaip keistų miestą ir netgi rimtai svarsto galimybę merui iš miesto rotušės persikelti dirbti atgal į savivaldybės pastatą, mat politikai turi nuolatos komunikuoti.

Nors tiesioginius mero rinkimus A.Razbadauskas ir vertina teigiamai, esą tai – dar viena tiesioginės demokratijos išraiška, tačiau likti be politinio palaikymo nenorėtų.

"Žmonės patys turi pasakyti, o ne valdžia spręsti. Iš tiesų tai sunkiai patikėčiau, kad mūsų partija nepraeitų rinkimų, tačiau teoriškai tokia galimybė yra. Politika yra kompromisų menas, todėl bandyčiau jų ieškoti. Esu chirurgas, vienas juk neoperuoju", – palygino kandidatas.

"Tvarkietis" pastebėjo, kad jau kitų metų kovą užvirsianti kova dėl mero kėdės nebus lengva, mat šiuo metu jau kandidatais pasiskelbę asmenys – rimti konkurentai.

"Tos jėgos, kurios jau dirbo šioje kadencijoje, – tikrai stiprūs kandidatai. Galbūt mažiau patirties miesto politikoje turi Agnė Bilotaitė, tačiau ji aktyviai įsitraukusi į valstybinę politiką, tai taip pat yra labai reikalinga", – konstatavo medikas.

Pavyzdys – Prezidentė

Kitų metų kovo 1-ąją vyksiančiuose mero rinkimuose jėgas išmėgins ir dvi moterys – Lietuvos socialdemokratų iškelta kandidatė Lilija Petraitienė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pavaduotoja A.Bilotaitė.

L.Petraitienė rimtai pasiryžusi siekti miesto vadovės titulo ir tikina, jog atėjo laikas į uostamiesčio vadovų postą žengti socialdemokratams, kurie šią kadenciją taryboje turėjo tris mandatus.

Iškelta kandidatė tikino sieksianti politikų pažadus artinti prie jų darbų, mat šiuo metu to itin trūksta, o tūlam klaipėdiečiui, gyvenančiam daugiabutyje, prasimušti pro storą ir riebų, anot pašnekovės, nomenklatūrinį politikų sluoksnį – neįmanoma.

Nors L.Petraitienė ir bandys atsisėsti į miesto vadovo kėdę, tačiau tiesioginius rinkimus ji vertina skeptiškai.

"Meru tapti gali labai įdomi ir charizmatiška asmenybė, bet jeigu jis neturės palaikančios politinės daugumos, tai taps labiau simboline figūra", – prognozavo pašnekovė.

Tokiu atveju merui beliktų kaip užnugarį telkti savus rinkėjus, tačiau tai, anot L.Petraitienės, yra labai sunku, nes rinkėjai šiuo metu nusivylę vadžia ir vargiai eitų išrinkto kandidato ginti.

"Regaliją tu gali turėti, bet valdžios – ne", – pabrėžė mere tapti sieksianti politikė.

Jeigu L.Petraitienei tektų būti miesto vadove, neturinčia valdančiosios daugumos pritarimo, tuomet ši tikino imsianti pavyzdį iš šalies Prezidentės.

"Reikėtų imtis viešumo ir rodyti, kad jie nevykdo klaipėdiečių valios", – išeitį įvardijo politikė.

Socialdemokratų kandidatė pastebėjo, jog šįkart kova dėl miesto vadovo posto bus itin įdomi, mat kandidatai – stiprios ir įdomios asmenybės.

Telktų rinkėjus

Prezidentės pavyzdys žavi ir antrąją kandidatę į uostamiesčio vadovo postą – A.Bilotaitę.

"Teigiama, kad ir prezidentas neturi didelės įtakos vidaus politikoje, tačiau šiandien matome, kad nuo prezidento, kaip asmenybės, veikimo būdų, savybių priklauso tai, kiek jis gali nuveikti", – pastebėjo politikė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos išrinktoji tikino, jog kandidatuoti ją paskatino neišmatuojama meilė uostamiesčiui.

Kaip ir kandidatės oponentai, ši nelinkusi atvirai kalbėti apie varžovus dėl viliojančio posto, tačiau užtikrino tikinti, jog kitąmet surengti tiesioginiai mero rinkimai neleis pretendentams pasislėpti už komandos nugaros.

"Tai bus politikų asmenybių kova", – užtikrino politikė.

A.Bilotaitė tiesioginių rinkimų galia aklai netiki, jos teigimu, naujajai tvarkai dar reikės korekcijų.

Kandidatė nuogąstavo, jog gali būti taip, kad žmonės nusivils, nes tiesiogiai išrinktas meras neįgaus smarkiai daugiau galių nei anksčiau, todėl dar reikės grįžti prie šio įstatymo tobulinimo ir veikiausiai bus reikalingos Konstitucijos pataisos.

"Vis dėlto nebus taip, jog merui, kaip dabar, reikės drebėti dėl savo posto, o ne rūpintis savo darbu. Būtent todėl dabar savivaldybėse matoma stagnacija", – teigė pašnekovė.

Jei A.Bilotaitei tektų vadovauti miestui be valdančiosios daugumos pritarimo, ši bandytų telkti savo rinkėjus.

"Rinkėjų dalyvavimas yra labai svarbus. Pagrindinis dalykas – įtraukti visuomenę, kad ji dalyvautų ir pasakytų, ką galvoja", – samprotavo kandidatė.

Turėtų būti diplomatas

Kitąmet rengiamuose rinkimuose dalyvaus ir dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Liberalą į rinkimus veda noras pabaigti pradėtus darbus, o naująją rinkimų tvarką jis vertina kur kas ramiau.

"Jeigu tiesioginiai mero rinkimai mane gąsdintų, nebūčiau deklaravęs, kad juose dalyvausiu", – prisipažino antros kadencijos sieksiantis meras.

Nors pirmieji tokie rinkimai, V.Grubliausko teigimu, ir leis naujam miesto vadovui jausti tvirtesnį pagrindą po kojomis, tačiau nereikėtų tikėtis, jog šis vienas imsis valdyti miestą ir priims sprendimus.

"Visi sprendimai bus priimami taryboje, meras ten neturi veto teisės, todėl nereikėtų susidaryti iliuzijų", – pabrėžė šiandieninis miesto vadovas.

Naujasis meras privalės būti puikus diplomatas, galintis suburti darbingą ir veiksmingą valdančiąją jėgą. V.Grubliausko teigimu, klaipėdiečių laukia labai svarbus iššūkis ne tik pirmą kartą patiems išsirinkti miesto vadovą, tačiau ir tas politines partijas, kurios kitą kadenciją priims svarbius sprendimus, lemsiančius miesto ir jo gyventojų ateitį.

Nuo suirutės, kuri gali kilti, jeigu meras neteks valdančiosios daugumos palaikymo, jį gali išgelbėti tik sukaupta politinė patirtis ir gebėjimas diplomatiškai spręsti klausimus, kitu atveju meras taps tik miesto tarybos posėdžių organizatoriumi.

"Meras, kuris deklaruos, jog vienas ką nors sugebės pakeisti, bus, švelniai tariant, neteisus", – nukirto V.Grubliauskas.