Pranešimai į bendrąjį pagalbos centrą pradėjo plaukti paryčiui.

Visą naktį nesiliovęs lietus virto šlapdriba, sniegas ir lapai užkimšo vandens kanalizacijos groteles, gatvės patvino.

Daugelis klaipėdiečių rado savo automobilius apsemtus iki pusės durelių. Atvažiuojantieji į Klaipėdą dirbti ar vežusieji vaikus į mokyklas ir darželius užstrigo kamšatyse, jų mašinas semia vanduo.

Mieste dirbantys policininkai vos spėjo pranešinėti, kur vairuotojams reikia pagalbos. BPC operatoriai vėl ir vėl kartojo – nėra ko pasiųsti į gatves.

„Gyvenime dar nesu į savo darbą ėjusi ne taku, o lipusi per tvorą“, – su siaubu ryto įspūdžius pasakojo „Gilijos“ mokyklos mokytoja.

Nidos g. 56 namo rūsys užlietas vandeniu, ten įvyko trumpas elektros jungimasis, elektros neturi visas namas.

Klaipėdos Marijos Montesori mokykloje-darželyje, įsikūrusiame Debreceno g. 80, dingo elektra, išsijungė šildymas.

„Kai niekas nėra atsitikę, situacija atrodo valdoma, o kai atsitinka, imama reaguoti“, – trumpai paaiškino miesto Ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda.

9 val. sušauktas ekstremalių situacijų valdymo posėdis.

Klaipėdos verslininkai labai gretai sureagavo į ekstremalią situaciją. Internete pasipylė skelbimų lavina, žmonės siūlo už pinigus ištraukti vandens apsemtas ir užgesusias mašinas. Tuo pačiu metu internetas plyšta nuo pagalbos prašymų.

Statybininkų prospekte eismas sustojo todėl, kad visa važiuojamoji gatvės dalis virto ištisine bala, kurioje užgesę automobiliai. Kai kurie vairuotojai bandė aplenkti gatvę važiuodami šaligatviais, bet ir jie apsemti. Į šį prospektą nesuka nė miesto autobusai.

Tuo metu Jūrininkų prospektas ir Minijos gatvė nėra apsemta, vairuotojai raginami važiuoti vakarine miesto puse.

Ragina atsisakyti kelionių

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas šį rytą sukvietė neeilinį Ekstremalių situacijų komisijos posėdį. Dėl nepalankių oro sąlygų ir kelias dienas nesiliaujančio lietaus mieste susidarė nepalanki situacija eismui.

Policijos pareigūnai nuo pat ryto sulaukė pranešimų apie neišvažiuojamus kiemus ir gatves. „Klaipėdos vandens“ atstovų tikinimu, mieste esantys vandens kolektoriai dėl per didelio kritulių kiekio nepajėgia surinkti perteklinio vandens. Trys mieste dislokuoti ugniagesių padaliniai yra pasirengę bet kada reaguoti. Gyventojų laikinai prašoma atsisakyti nereikalingų kelionių lengvaisiais automobiliais bei rinktis visuomeninį transportą. Jei vis dėlto tenka keliauti savo automobiliu, turėkite mašinoje neperšlampančius batus bei rūbus, jei sugedus automobiliui tektų išlipti.  Labiausiai situacija komplikuota Šilutės plente ir Taikos prospekte.

Visos tarnybos, taip pat namus prižiūrinčios bendrovės yra įpareigotos rinkti informaciją apie susidariusią situaciją ir ją pateikti uostamiesčio Savivaldybės administracijos direktoriui. Šiandien 12 valandą įvyks antras Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame bus paviešinta tikslesnė informacija ir tolimesni patarimai gyventojams. Iš karto po posėdžio klaipėdiečiai bus informuoti pakartotinai.

Rytas – sniege

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių centro sinoptikė Elvyra Latvėnaitė paaiškino kodėl naktį iš sekmadienio į pirmadienį liūtis paskandino tik pusę Klaipėdos.

„Pačiai teko 5 val. 30 min. važiuoti visa Klaipėda, tad buvo aiškiai matyti, kad liūtis smogė pietinei miesto daliai. Nuo Naujojo Turgaus, Taikos prospekte iki pat Baltijos prospekto, vanduo telkšojo visur. Ant apsemtų gatvių buvo matyti plaukiojančios ledų kruopos. Liūtis išsiliejo lokaliais plotais. Lietus pasipylė iš konvekcinių debesų. Įdomu tai, kad pietuose liūtis kliokė, o štai Melnragėje, kur yra mūsų stotis, tokios liūties neužfiksuota“, – tikino E.Latvėnaitė.

Pirmadienio nakties liūtis skandino ir Skuodo rajoną, kur užfiksuota 30 mm kritulių į kvadratinį metrą, Kretingoje prilijo 36 mm, o Lankupiuose – net 46 mm.

Uostamiestyje per savaitgalį vietomis iškrito nuo 20 iki 40 mm lietaus.

Tačiau Klaipėdos rajone liūtis šėlo protarpiais. Kelias Jakai – Dovilai pirmadienio rytą buvo užsemtas trijose vietos, tačiau tik ruožuose, esančiuose arčiau Klaipėdos.

Įdomu tai, kad Dovilai ir Gargždai pirmadienio naktį sniego išvengė, nors čia kruša siautėjo visą šeštadienį.

Pirmadienio rytą Kiškėnų kaimas ir Jakų gyvenvietė atrodė lyg viduržiemį – čia keliai ir pievos buvo nukloti tirpstančio sniego paklote. O vos už kelių šimtų metrų, važiuojant Dovilų link, sniego nebuvo nė gramo.

Jūra pakilo metru

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Juozas Šimkus tikino, kad Danės upė potvyniu dar negrasina.

„Pirmadienio rytą jūros lygis buvo 50 cm aukštesnis nei įprasta. Savaitgalį pūtė vakarų vėjai. Jūros lygis buvo pakilęs 80 cm ir net beveik metru, tai reiškia, kad lietaus nuotekos negalėjo laisvai ištekėti. Tai yra aukštas vandens lygis. Danės upė nėra grėsmingai pakilusi, šiuo metu upės lygis siekia 1,74 m, o stichinė riba yra 2,80 m, vadinasi dar turime metrą rezervo“, – pasakojo J.Šimkus.

Vandens lygis pajūrio upėse ir upeliuose rimčiau ėmė kilti šeštadienį. O naktį iš sekmadienio į šeštadienį vandeniu prisipildžius visiems intakams, Danė vandens lygis pašoko metru.

„Tokios audros pasižymi tuo, kad jos būna lokalios. Tai paaiškina tą faktą, kad itin didelio kiekio lietaus sulaukė tik dalis miesto“, – tikino specialistas.

Skaičiuoja žalas

Dėl savaitgalį ir pirmadienį Klaipėdą merkusio lietaus ir šlapdribos į draudimo kompanijas plūsta klaipėdiečių prašymai. Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis klientų prašymų atlyginti patirtas žalas tik daugės, nes ne visi į draudimo bendroves kreipiasi tą pačią dieną.

Draudimo kompanijų atstovai perspėja, jog tie vairuotojai, kurie sumano vis tik judėti apsemtomis gatvėmis, rizikuoja negauti jokio išmokos, jei jų automobiliai būtų sugadinti.

„Iš klientų sulaukiame kreipinių atlyginti patirtus nuostolius, o jų dydis dar tikslinamas. Kol kas į mus kreipėsi uostamiesčio gyventojai, kurių gyvenamąsias patalpas dėl gausių kritulių užliejo vanduo. Tačiau įvertinant tai, kad dėl lietaus ir šlapdribos neišvažiuojami kiemai ir gatvės, patvinę daugiabučių kiemai, galime sulaukti ir prašymų iš vairuotojų atlyginti žalas dėl užlietų transporto priemonių“, – tikino bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Transporto priemonių savininkams pagal Kasko draudimą nuostoliai dėl apsemtų automobilių atlyginami tais atvejais, kai stichija užklumpa staiga ar netikėtai ir žalos išvengti nėra įmanoma.

„Tačiau draudimo apsauga negalioja tuomet, kai neapgalvotai bandoma įveikti didžiulius vandens telkinius. Didžiausią grėsmę vanduo kelia automobilio varikliui ir elektros instaliacijai, kurių gedimai po kelionės apsemtomis gatvėmis gali išvesti transporto priemonę iš rikiuotės. Priklausomai nuo sugadinimų, automobilio remonto kaina po liūties gali viršyti ir 10 tūkst. eurų, ypač jei variklis patyrė hidrosmūgį“, – paaiškino bendrovės atstovas.

Būsto administratorius: nerizikuokite savo saugumu

Per naktį patvinusioje Klaipėdoje situaciją vertinantis Civinity įmonių grupės bendrovės „Debreceno valda“ direktorius Vaidas Barakauskas perspėjo gyventojus nesiimti patiems tvarkyti lietaus apsemtų patalpų ir laukti tai padaryti atvyksiančių tarnybų. Pasak specialisto, vanduo siekia elektros skydines, todėl kelia rimtą grėsmę.

„Užtvindytuose pastatuose yra kilusi trumpo elektros jungimo grėsmė, jis jau įvyko viename miesto darželių. Raginame gyventojus patiems nemėginti tvarkyti vandens apsemtų patalpų, nerizikuoti savo sveikata ir gyvybe – tuo jau užsiima tarnybos.“, - kalbėjo specialistas.

V. Barakausko teigimu, kritiškiausia padėtis yra pietinėje Klaipėdos dalyje,  Debreceno kvartale. Apie 20-ies „Debreceno valda“ administruojamų namų gyventojai yra įkalinti vandens: apsemti namų rūsiai, laiptinės. Gyventojai negali išvykti iš namų į darbus, mokyklas, darželius. Namų kiemuose plūstantis vanduo išvartė atliekų konteinerius, skandina automobilius.

„Debreceno valda“ jau ėmėsi spręsti stichijos padarinius: susisiekė su Klaipėdos elektros tinklais dėl elektros atjungimo keliuose labiausiai apsemtuose namuose. Žinoma, tai yra didelis nepatogumas gyventojams – atjungus elektrą, kai kur dėl to gali nebeveikti ir namo šildymas, tačiau svarbiausia buvo užtikrinti gyventojų saugumą.

Vandens lygis, pasak V. Barakausko, pamažu slūgsta, tad specialistai yra pasiruošę atkurti elektros tiekimą bei šildymą.