Įspėjo apie pavojų

Socialinę atskirtį tarp miesto šiaurinės ir pietinės dalies pavojinga tendencija įvardijo miesto bendrojo plano, kurį uostamiesčio valdžia tikisi patvirtinti iki metų pabaigos, rengėjai.

Jie nustatė, kad uostamiestyje ypač ryškus pasiskirstymas pagal socialinį statusą.

Nurodoma, jog šiaurinėje miesto dalyje gyvena socialiai stipresni klaipėdiečiai. Čia įsikūrę daugiau žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą.

Jie yra ir turtingesni, lyginant su pietine puse.

Miesto bendrojo plano rengėjai aiškina, kad taip galėjo nutikti dėl kelių priežasčių.

Atkreiptas dėmesys, jog, planuojant Klaipėdą kaip linijinę struktūrą, neatsižvelgta, kad žmonės ieškos geresnės gyvenimo kokybės – viešųjų erdvių, rekreacinių zonų, saugesnės kaimynystės.

Taip pat nurodoma, kad nemažą vaidmenį turi nekilnojamo turto kaina.

Pastebėtas ir gyvenamųjų teritorijų atitrūkimas nuo miesto centro.

Pietinėje Klaipėdoje įsikūręs didelis skaičius gyventojų faktiškai neturi zonų, su kuriomis galėtų save identifikuoti. Trūksta sutvarkytų viešųjų erdvių, socialinių paslaugų.

Plano rengėjai nurodė, kad uostamiestyje faktiškai yra tik vienas centras – istorinė miesto dalis: senamiestis ir naujamiestis.

Likę sovietmečiu statyti rajonai neturi savo erdvių, kurios trauktų gyventojus.

Analizėje taip pat atkreiptas dėmesys, kad Klaipėdoje, nors čia ir jūrinis miestas, trūksta prieigų prie vandens, kur galėtų leisti laiką žmonės.

Gausu atvykusių darbininkų

Didėjančią socialinę atskirtį tarp šiaurės ir pietų pastebi ir miesto vadovai.

Klaipėdos mero Artūras Šulcas tvirtino, gerai žinantis visą miestą, yra aplankęs daug namų, ypač pietinėje dalyje

Vicemeras pastebėjo, kad šioje miesto pusėje – labai daug nuomojamo turto. Tokiuose būstuose yra įsikūrę atvykėliai iš kitų Lietuvos miestų, tačiau teisiškai jų Klaipėdoje nėra.

"Į šią miesto pusę kraustosi pigi darbo jėga iš visos šalies. Juos galima įvardinti kaip besisvečiuojančius darbininkus. Atvažiavo, užsidirbs ir išvažiuos", – pastebėjo pavaduotojas.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad neretai atvykėliai užsidirbti nuomojamuose būstuose gyvena "paukščio" teisėmis – neturi jokių oficialių sutarčių.

"Nesutinku, kad Klaipėdoje nebeliko 50 tūkst. gyventojų. Visuose butuose sukasi dujų, vandens, elektros skaitikliai. Gal daugelyje ne taip smarkiai, nes atsikėlę žmonės iš provincijos miestelių taupo ir neturi tiek pinigų, kad kasdien maudytųsi vonioje, bet sukasi", – komentavo vicemeras.

Skiriasi ir prekių pasiūla

A.Šulcas akcentavo, kad šie atvykėliai gyvena prastesnės kokybės butuose, nėra deklaravę gyvenamosios vietos Klaipėdoje. Dažniau jie ir dirba nelegaliai.

Vicemeras atkreipė dėmesį, kad šie atvykėliai perka maisto pigiose parduotuvėse, nevaikšto į kiną, teatrą, restoranus, kavines, nedalyvauja miesto visuomeniniame gyvenime, neprisideda prie daugiabučio namo valdymo.

Dalis miestiečių yra pastebėję, kad skirtingose rajonuose skiriasi ir prekių pasiūla prekybos centruose, jų išdėstymas.

Kai kuriose pietinės miesto dalies parduotuvėse nerasi tų produktų ar to gamintojo prekės, kurie sudėti matomiausiose vietose šiaurinės miesto dalies įstaigose.

Mero pavaduotojas teigė, kad neblogai uždirbantys klaipėdiečiai, renkasi geresnius gyvenamuosius rajonus, įsikuria miesto šiaurėje ar vyksta į užmiestį, kur daugiau oro.

"Šiaurinės ir pietinės miesto dalies atskirtis yra didelė socialinė problema, kurią būtina spręsti", – pabrėžė vicemeras.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, atskirtis tarp šiaurinės ir pietinės miesto pusės iš dalies susiformavo natūraliai.

"Pietinėje miesto dalyje vyrauja daugiaaukštė statyba, yra daugiau namų, lyginant su šiaurine. Tad nekilnojamo turto kaina čia yra mažesnė. Dėl to čia ir kuriasi mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Tokia atskirtis nėra gera", – pabrėžė direktorius.

Traukia žaluma ir jūra

Nekilnojamo turto agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus lygino, kad vidutiniškai pietinėje dalyje buto kvadratinio metro kaina siekia 850–900 eurų, kai šiaurinėje 1 tūkst.–1,1 tūkst.

"Šiaurinė miesto dalis laikoma prabangesne. Čia daugiau žalumos, arčiau jūra, švaresnis oras. Tai turi didelės įtakos renkantis gyvenamąją vietą", – pažymėjo nekilnojamo turto ekspertas.

Šiaurinėje miesto dalyje yra ir daugiau individualių namų, ypač Miško, Mažojo Kaimelio, Labrenciškių, Tauralaukio rajonuose.

E.Jankus pasakojo, kad būtent šiaurinėje miesto dalyje ir pageidautų gyventi dauguma klaipėdiečių, tačiau norus riboja finansai.

"Žinoma, yra žmonių kategorija, kuri renkasi tik pietinę miesto pusę. Net neina į kalbas apie šiaurinę. Gal darbas toje pusėje ar vaikai priprato prie čia esančios mokyklos", – svarstė vadovas.

Gyventojų norai įsikurti šiaurinėje miesto dalyje įtakos turi ir miesto plėtrai.

Būtent šiaurinėje miesto dalyje vyksta nemaža dalis naujų gyvenamųjų namų statybų.

Nauji daugiabučių namų kvartalai dygsta Tauralaukyje, Panevėžio gatvės gale, baigiamas statyti Dragūnų kvartalas.

E.Jankus atkreipė dėmesį, kad statomi ir pavieniai daugiabučiai namai.

Nauji daugiabučiai statomi ir centrinėje miesto dalyje – Liepų gatvės pabaigoje, Bangų gatvėje.

"Pietinėje miesto dalyje naujos statybos mažiau. Vieni projektai jau baigti. Tačiau yra planuojamas individualių namų kvartalas. Tad negalime sakyti, kad nieko nevyksta pietinėje dalyje. Vis tik šiaurėje ir centre naujos statybos aktyvesnės", – palygino vadovas.

Viską lemia vanduo

Miesto vadovai įsitikinę, kad įtakos susidariusiai atskirčiai tarp pietų ir šiaurės turi galimybė pasiekti vandens telkinius. Formuojant naujas prieigas prie jų, galima pakeisti situaciją.

"Žmonės skiria ne šiaurė, pietūs ar rytai, o vandens pasiekiamumas. Šiaurinės miesto dalies gyventojams jūra netoli, iš kai kurių kvartalų gali nueiti pėsčiomis, netoli ir perkėla, kur gali persikelti į Smiltynę. Pietinė miesto dalis to neturi", – tvirtino A.Šulcas.

Pasak vicemero, Europos miestuose vyrauja tendencijos patraukti pramonę nuo vandens miesto centre ir ten statyti būstą. Pavaduotojas įsitikinęs, kad tada atsigautų ir miesto centras.

"Gražiausias vietas prie vandens sovietmečiu užleidome pramonei. Žmonės neprieina prie vandens ir ieško, kur tai būtų galima padaryti. Tokiose vietose ir renkasi būstą. Prieigos prie vandens – svarbiausios nuo pirmykštės santvarkos. Juk vanduo pirmiausia yra švara ir sveikata", – teigė vicemeras.

Pasak A.Šulco, būtent prieigos prie vandens nebuvimas ir skatina žmones rinktis būstą šiaurinėje miesto dalyje, o ne įsikurti pietinėje.

"Įtakos neturi net tai, kad pietinėje miesto dalyje yra erdvesnis gyvenimas. Žardėje, Bandužių rajone gyvenimas erdvesnis – atstumai tarp daugiabučių didesni, daugiau žalių vejų, yra puikių erdvių pasivaikščioti, pramogauti, nei Miško kvartale. Pietinėje miesto dalyje gyvenimo kokybė geresnė, bet dauguma renkasi šiaurinę, nes arti jūra. Nereikia žiūrėti į vandenį atitvėrusias tvoras, ant kurių viršaus spygliuota viela", – teigė vicemeras.

A.Šulcas vylėsi, kad neilgai trukus pajudės daugiabučių namų statybos projektai Kruizinių laivų terminalo pašonėje, Memelio miesto teritorijoje.

"Tada atsigaus ir miesto centras. Arčiau vandens, arčiau gyvenimo", – pabrėžė vicemeras.

Toliau nepaliks be dėmesio

Pasak S.Budino, reikia turėti aiškią strategiją dėl prieigos prie vandens užtikrinimo pietinėje miesto dalyje.

Teritorijoje prie Malkų įlankos, Kairių gatvėje, ateityje turėtų atsirasti mažųjų laivų uostelis. Nemaža teritorija galėtų būti panaudota visuomeninei, komercinei, rekreaciniai paskirčiai.

"Matome, kad ten galėtų būti proveržis, ir jį planuojame. Tada pietinė miesto pusė turėtų gerą vandens pasiekiamumą. Tai išties turi įtakos renkantis gyvenamąją vietą", – komentavo direktorius.

S.Budinas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais buvo skiriamas didelis dėmesys pietinei miesto daliai, jos viešosioms erdvėms.

Atnaujintos ir atnaujinamos aikštės, pėsčiųjų ir dviračių takai, parkai, skverai.

"Siekiame, kad gyvenamoji aplinka būtų patraukli ir patogi gyventojams. Juk pietinėje miesto dalyje gyvena didžioji dalis klaipėdiečių. Skiriame dabar didelį dėmesį pietinei daliai, tą darysime ir toliau. Tad tikimės, kad ateityje atskirtis tarp šių miesto pusių gyventojų bus mažesnė", – teigė direktorius.

S.Budinas vylėsi, kad gal geros socialinės aplinkos užtikrinimas taip pat paskatins žmones nesikraustyti į priemiesčius.

"Gal dalis žmonių pajus, kad ir mieste patogu gyventi", – tvirtino direktorius.