Klaipėdoje oficialiai pradėti eksploatuoti du biokuro katilai ir ekonomaizeris. Modernių įrenginių dėka uostamiesčio gyventojai ne tik pigiau mokės už šilumą, bet ir gyvens švaresnėje aplinkoje.
Sumažės aplinkos tarša
Du biokuro katilai, kurių bendra galia 16 megavatų, ir 3,8 megavatų galios kondensacinis ekonomaizeris įrengti Klaipėdos rajoninėje katilinėje, esančioje Šilutės plente.
„Tai dar vienas nuoseklus bendrovės žingsnis, įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą programą, kuria skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas energijos gamybai. Naujieji įrenginiai padės įgyvendinti įmonės tikslus – tiekti šilumą vartotojams patikimai, kokybiškai ir už prieinamą kainą“, – tvirtino įmonės „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Vytautas Valutis.
Klaipėdoje iki šiol iš atsinaujinančių energijos šaltinių buvo pagaminama apie 65 proc. miestui reikalingos šilumos. Pradėjus veikti naujai katilinei, gamtinių dujų sunaudojimas sumažės penktadaliu.
Tad pigs ir centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kaina. Šiuo metu biokuras yra dvigubai pigesnis už dujas.
Dar vienas pastarojo privalumas – mažesnė aplinkos tarša. Įmonė „Klaipėdos energija“ šiais katilais gamindama šilumą į atmosferą per metus išmes beveik 20 tonų mažiau anglies dvideginio (CO2).
„Kai pradėjome bendrovės veiklą, naudojome anglį. Turime dujas, mazutą. Prieš šiek tiek daugiau nei dešimtmetį į miestą atėjo komunalinių atliekų energija, o pernai pradėjome deginti biokurą“, – pasakojo generalinis direktorius.
Iš kamino kyla garas
Darbus atlikusios įmonės „Axis Technologies“ generalinis direktorius Giedrius Vaitkevičius pabrėžė, kad biokuro katilai ir ekonomaizeris labai modernūs ir efektyvūs.
Iš katilų kamino 30 metrų aukštyje rūksta ne dūmai, o balti vėsaus vandens garai. Jų temperatūra siekia tik apie 45 laipsnius. Iš kitų katilinių senųjų įrenginių į padangę sklindantys dūmai būna 130-150 laipsnių karščio.
Kondensaciniame ekonomaizeryje iš dūmų surinkta šiluma grąžinama atgal į gamybos ciklą.
„Baltas dūmas simbolizuoja labai švarią aplinką. Iš kamino išeina garai. Dūmai išvalomi kelis kartus geriau nei buvo numatyta techninėse projekto sąlygose. Miestiečiai galės džiaugtis švaresne aplinka“, – tvirtino G.Vaitkevičius.
Pačiam kaminui taip pat panaudotas modernus metalas – specialus plienas kartenas. Jis keičia spalvą reaguodamas su aplinkos oru. Metalas pasidengia gražia ruda spalva.
„Tam amžinas dažas. Kamino nereikės perdažyti“, – pabrėžė G.Vaitkevičius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad technologiniai įrenginiai suprojektuoti, sukonstruoti lietuvių rankomis. Tik patys katilai atvežti iš Latvijos.
Naujieji katilai per metus turėtų sudeginti apie 73 tūkst. tonų biokuro. Jis atvežamas vilkikais. Dabar į bendrovę per dieną atvyksta apie 10 vilkikų, kurie atgabena po 25-30 tonų biokuro.
Planuose – dar vienas katilas
Šis projektas pradėtas įgyvendinti 2013 metų gegužę, pasirašius sutartį su rangovų įmone „Axis Technologies“. Darbai baigti praėjusių metų gruodį.
Projekto vertė siekia 5,892 mln. eurų. Iš jų 1,739 mln. eurų gauta iš ES Sanglaudos fondo.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, kad įrenginių dėka šilumos kaina klaipėdiečiams sumažės 5 proc. Taip pat atkreipė dėmesį, kad bus mažesnė tarša.
„Ši investicija pagerins miestiečių gyvenimo kokybę, bet tai ne pabaiga. Nesustokite ties tuo, kas pasiekta ir eikite toliau“, – linkėjo meras ir V.Valučiui įteikė beržinių malkų pirmajai prakurai.
Įmonė „Klaipėdos energija“ numato plėsti biokuro naudojimą energijos gamybai ir toliau mažinti gamtinių dujų vartojimą. Dar vienas biokuro katilas yra statomas bendrovės padalinyje Gargžduose.
Taip pat ruošiamasi teikti paraišką ES fondams, kad būtų finansuojamas dar vieno biokuro katilo statybos projektas Klaipėdos rajoninėje katilinėje.
Naujausi komentarai