Klaipėdoje finišavo Baltijos jūrą apibėgęs ugniagesys (papildyta)

Į Klaipėdą sugrįžo Baltijos jūrą apibėgęs vilnietis ugniagesys-gelbėtojas Aidas Ardzijauskas. Per 45 dienas jis įveikė 3 tūkst. 266 kilometrus – per dieną vidutiniškai po 72, visiškai sunešiojo tris poras sportinių batelių.

Merui įteikė sportbatį

Šeštadienio popietę Teatro aikštėje Baltijos jūrą apibėgęs A.Ardzijauskas pasitiktas, kaukiant ugniagesių automobilių sirenoms. Jį pasitiko uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, bendradarbiai.

„Kaip sakiau, taip ir padariau“, – tokie buvo pirmieji į Teatro aikštę atbėgusio A.Ardzijausko žodžiai.

„Nebūčiau jūsų pažinęs, nes užsiauginote barzdą“, – juokavo miestas meras. Vėliau A.Ardzijauskas pasakojo, kad nesiskuto specialiai, nes norėjo pažiūrėti, kaip atrodys su barzda.

Ugniagesį-gelbėtoją pasitikęs V.Grubliauskas linkėjo, kad visi jo iššūkiai prasidėtų ir baigtųsi Klaipėdoje: „Garantuosime gerą orą ir šiltą sutikimą. Klaipėda – tai vartai į pasaulį“, – tvirtino meras.

A.Ardzijauskas miesto merui padovanojo vieną iš savo batelių ir plakatą, žymintį jo žygį.

„Gyvenu, kad bėgčiau, bėgu, kad gyvenčiau“, – taip Baltijos jūrą apibėgęs ugniagesys-gelbėtojas užrašė plakate. Uostamiesčio meras tvirtino, kad tikrai suras vietą padovanotam sportiniam bateliui.

A.Ardzijauskas jų vežėsi 8 poras. Keisdavo, jei batai pradėdavo spausti ar šiaip buvo nepatogu. Bėgimo aplink Baltijos jūrą metu ugniagesys-gelbėtojas visiškai sunešiojo tris poras sportinių batelių.

Bėgo per 9 šalis

A.Ardzijauskas savo bėgimą  aplink Baltijos jūrą „Running The Baltic Seaside ECHO Lifestyle“ pradėjo rugpjūčio 1 dieną Klaipėdoje, kur ir buvo sutiktas. Jo maršrutas driekėsi per devynias Europos valstybes: Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją, Suomiją, Švediją, Daniją, Vokietiją ir Lenkiją.

Bėgimo metu jis įveikė 3 tūkst. 266 kilometrus. Per dieną jis vidutiniškai nubėgdavo 72 kilometrus. Ilgiausia atkarpa siekė 117, trumpiausia – 20 kilometrų.

Iš pradžių planuota ilsėtis kas 5 kilometrus, tačiau tai nebuvo išlaikyta.

„Varijavome. Būdavo, kad pailsėti stodavome ir kas 3, ir kas 5 kilometrus. Būdavo, kad nubėgdavo ir 7. Planus pakeitė ir tai, kad bėgimo pradžioje užklupo karščiai“, – pasakojo ugniagesys-gelbėtojas.

Pirmyn vedė mintys

A.Ardzijauskas neslėpė, kad kelionė buvo sunkoka. Pasak jo, sunkiausia buvo bėgant būti pačiam su savimi. Kelionę apsunkino ir nakvynės neapibrėžtumas.

„Buvo keletas minčių, kurios padėjo bėgti. Pirmiausia tikėjau savimi, kad galiu tą padaryti. Iš pradžių sakiau, jei galva atlaikys, tai kojoms nebus, kur dingti. Galvoje yra viskas, ir stiprybė, ir pasitikėjimas. Svarbiausia buvo judėti pirmyn, kiekvieną rytą prisiversti atsikelti ir bėgti. Minčių, kad pavargau, kam man to reikia, nebuvo“, – pasakojo ugniagesys-gelbėtojas.

Pasak A.Ardzijausko, mintys, kurios vedė į priekį buvo labai paprastos, net vaikiškos.

„Pavyzdžiui, ambasadorius Danijoje mums vedė ekskursiją. Jis buvo su BMW automobiliu. Pagalvojau, kad Kaliningrade yra gamykla, kurioje renkami šie automobiliai. Labai norėčiau pamatyti, kaip viskas vyksta. Iki Kaliningrado ši mintis mane ir palaikė. Gamyklą aplankėme“, – pasakojo bėgikas.

Bėgo su ištinusia koja

A.Ardzijauskui bėgimo metu ne viskas sekėsi. Jam teko bėgti ir su ištinusia koja, kai trečios dienos antroje pusėje Latvijoje jį sukandžiojo juodos, mažos musytės ir prasidėjo alerginė reakcija.

„Galvojome, kad bėgimas jau baigėsi. Tačiau priėmėme paprastą sprendimą. Nupjovėme bato liežuvėlį, kad nemaišytų ir bėgome toliau. Bandėme ieškoti, kas galėtų padėti“, – prisiminė bėgikas.

Pasak ugniagesio-gelbėtojo, atsirado keletas bėgikų, medikų, kurie pastatė lašelinę, davė vaistų.

„Per tris dienas atsistačiau. Gėriau vaistus toliau. Visiškai pagijau po savaitės“, – pasakojo bėgikas.

Anot A.Ardzijausko, ištinus kojai jis nubėgdavo mažesnį atstumą, viskas trukdavo ilgiau laiko.

Ugniagesio-gelbėtojo teigimu, nesklandumų kildavo, kertant Rusijos sieną, bet viskas baigėsi gerai. Pasak A.Ardzijausko, gerai, kad padėjo Užsienio reikalų ministerija.

Pasitiko ginkluoti kariai

Bėgimo metu neišvengta ir nuotykių. Anot A.Ardzijausko, kertant Rusijos sieną pareigūnai stebėjosi, kad kompanija nesiveža nei degtinės, nei cigarečių.

„Mašina prikrautas, o nieko nėra. Paprašė atidaryti vieną rankinę – ten sportbačiai, kitą – ten maistas, po to trečią – ten maistas. Labai stebėjosi, kad nėra nei degtinės, nei cigarečių“, – tvirtino bėgikas.

Keliantis keltu iš Suomijos iš Švediją A.Ardzijauskui ir jo palydovams dėl netinkamai nupirktų blietų teko dviratį talpinti į automobilio saloną, o mašina važiavo keturi žmonės.
„Darbuotoja labai stebėjosi tokiu mūsų elgesiu“, – prisiminė ugniagesys-gelbėtojas.

Švedijoje A.Ardzijauskui teko bėgti per karinį poligoną. Į panašią situaciją jis papuolė ir Lenkijoje.

„Bėgome, o viena navigacija rodo, kad takas yra, kita – kad ne. Pasižiūrime, jei bėgsime aplinkui bus 28 kilometrai, tiesiai – 12. Pasirinkome pastarąjį variantą. Nubėgu 11 kilometrų, o ten stovi kariai su automatais. Sako suktis atgal. Klausiau, ar kaip nors kitaip negalima. Pasakė, kad miške yra išvaikščioti takeliai. Teko ieškoti“, – pasakojo bėgikas.

Rusijoje, lyjant lietui, viena moteris sustojo ir pasisiūlė A.Ardzijauską pavežti, tačiau šis atsisakė.

Ateities planų neatskleidė

3 tūkst. 266 kilometrus įveikęs A.Ardzijauskas nenumetė nė kilogramo svorio.

Bėgimo metu jis valgė maistą, kurį labiausiai mėgsta – makaronų, ryžių ir kitų kruopų košes, vaisius. Jo valgiaraštyje nebuvo mėsos.

„Kam valgyti maistą, kuris virškinamas tris dienas ir neduoda jokios naudos?“, – klausė bėgikas.

Šiuo bėgimu A.Ardzijauskas siekė populiarinti ugniagesio gelbėtojo profesiją, bėgimą ir sveiką gyvenimo būdą, garsinti Lietuvos vardą, jai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai.
Bėgimo metu taip pat buvo renkamos lėšos žuvusių ugniagesių šeimoms. Kiek jų surinkta, A.Ardzijauskas negalėjo pasakyti.

„Pagrindinis mano rūpestis buvo bėgti, pavalgyti ir išsimiegoti. Tą žino bendraminčiai Vilniuje“, – tvirtino ugniagesys-gelbėtojas.

A.Ardzijauskas neatskleidė savo tolimesnių planų, tačiau pabrėžė, kad poilsio jo nėra.

„Žmogaus stiprybė ir jėga yra galvoje. Jei šovė mintis ir tu ją nori įgyvendinti, tai taip ir bus. Taip bus ir su ateities planais“, – tvirtino ugniagesys gelbėtojas.

Šeštadienį į Klaipėdą sugrįžęs vyras išvyko į Vilnių, kur jo laukia šeima. Kada grįš į tarnybą, jis dar negalėjo pasakyti.

„Gal pirmadienį“, – svarstė A.Ardzijauskas. Aplink Baltijos jūrą jis bėgo savo atostogų metu.


Šiame straipsnyje: Aidas Ardzijauskasugniagesiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

falšstartas

falšstartas portretas
Įdomu, gal taip, kaip Urbonas Baltiją "perplaukė"? Eilinis dykaduonis...

Klaipėdietis

Klaipėdietis portretas
Kas bėga, o kas laurus skina...

anzelmute

anzelmute portretas
saunuolis !!! daugiau tokiu zmoniu !!!
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lapų valytojams gresia baudos
    Lapų valytojams gresia baudos

    Patikrinimą, kaip mieste valomi lapai, surengę kontrolieriai priekaištų negailėjo nei valytojams, nei vežėjams. Vieniems surašyti reikalavimai žaliąsias atliekas tvarkyti pagal taisykles, kitiems skirtos nuobaudos už pažeidimus. ...

    1
  • Klaipėda bandys vėl prisivilioti burlaivius
    Klaipėda bandys vėl prisivilioti burlaivius

    Klaipėda vėl bandys tapti didžiųjų burlaivių regatos „The Tall Ships Races“ uostu. Pabrėžiama, kad šis renginys sulaukia didelio miestiečių susidomėjimo, pritraukia daug svečių, padeda puoselėti mieste jūrinę kultūrą. ...

  • Klaipėdiečiai kviečiami nemokamai pasitikrinti akumuliatorius
    Klaipėdiečiai kviečiami nemokamai pasitikrinti akumuliatorius

    Artėjantis žiemos sezonas automobilių savininkams kelia nerimą. ...

  • Miesto biudžetas bus pilnesnis
    Miesto biudžetas bus pilnesnis

    Klaipėdos taryba patikslino miesto biudžetą. Jis padidės beveik 1,15 mln. eurų. Patikslintos ir tam tikrų programų priemonės, kurios bus įgyvendintos. ...

    1
  • Nustatys pabėgėlių kvotą
    Nustatys pabėgėlių kvotą

    Klaipėdos socialinės paramos centras toliau rūpinsis prieglobstį gavusių užsieniečių integracija. Įstaigai prašoma nustatyti tokią pat kvotą, kuri buvo ir praėjusiais metais. ...

    3
  • Po tvano – kova dėl pinigų
    Po tvano – kova dėl pinigų

    Išbandymų dėl potvynio išgyvenusiems uostamiesčio ir Klaipėdos rajono gyventojams – antras smūgis. Prabilta apie nekilnojamojo turto vertės kitimą uostamiesčio prieigose esančiose gyvenvietėse. Paaiškėjo, jog draudikai nek...

    7
  • Nuo sausio brangs vanduo ir nuotekos
    Nuo sausio brangs vanduo ir nuotekos

    Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vienašališkai patvirtino naujas vandens ir nuotekų tvarkymo kainas Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams. Planuojama, kad jos įsigalios nuo kitų metų pradžios. ...

    29
  • Šuo išgelbėjo lapei gyvybę
    Šuo išgelbėjo lapei gyvybę

    Vokiečių ir škotų aviganių mišrūnė išgelbėjo gyvybę į šulinį įkritusiai lapei. Laukinis gyvūnas įkrito į spąstus prie Vasaros estrados, kur ją aptiko su šeimininke pasivaikščioti išėjusi kalyt...

    1
  • Vėl bandys išjudinti apsileidėlius
    Vėl bandys išjudinti apsileidėlius

    Klaipėdos valdžia bandys vėl išjudinti miesto vaizdą darkančių griuvenų savininkus imtis darbų. Maksimalus žemės mokestis grės ir tiems, kurių sklypuose stovi ilgą laiką nenaudojami pastatai. ...

    15
  • V. Sinkevičius: uosto plėtra privalo išlikti tarp valstybės prioritetų
    V. Sinkevičius: uosto plėtra privalo išlikti tarp valstybės prioritetų

    LR Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius teigia, kad rekordiniai Klaipėdos uosto rezultatai ir gaunama nauda valstybei rodo, jog valstybė turi siekti, kad uostas būtų maksimaliai plėtojamas. Šiandien Klaipėdos valstybinio jūr...

    3
Daugiau straipsnių