Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybose – pabaigtuvių nuotaikos

Daugiau nei prieš dešimtmetį užgimusi naujojo Klaipėdos krovinių ir keleivių terminalo idėja kasdien įgauna vis realesnius kontūrus. Tiek darbų apimtimi, tiek investicijomis įspūdingas valstybinės reikšmės objektas perkopė į baigiamųjų darbų etapą.

Planuojama, kad pažangus, nūdienos poreikius atitiksiantis terminalo kompleksas, iš kurio keleiviai ir vežėjai galės pasiekti nemažai Vakarų Europos uostų, duris atvers ateinančių metų pirmoje pusėje.

Nauda ir uostui, ir miestui

Pagrindinės priežastys, nulėmusios sprendimą statyti šį objektą, – keleiviams nepatogus senasis terminalas, kuris yra miesto pakraštyje ir buvo labiau pritaikytas krovinių pervežimo reikmėms, taip pat pastaraisiais metais augantis ro-ro, ro-pax tipo laivų srauto aptarnavimas.

Ekspertai pripažįsta, jog naujojo terminalo atsiradimas tikslingas ne tik dėl krovinių ir keleivių apimčių didinimo uoste, bet ir socialinių bei ekonominių priežasčių – vardijama, jog atsiras įvairių aptarnavimo, tarp jų ir turizmo paslaugų bei tam skirtų naujų objektų poreikis, bus kuriamos papildomos darbo vietos, bus įrengta ES reikalavimus atitinkanti keleivių aptarnavimo infrastruktūra ir suprastruktūra.

Nuo 2012 m. birželio, bendrovei „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ (buvusi „Transfosa“) visiškai nutraukus ankstesnę veiklą, susijusią su vandens, užteršto naftos produktais, surinkimu uoste bei valymu, naftinių vandenų perdirbimu ir skystų krovinių krova, pradėtas įgyvendinti jungtinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ir KKKT projektas – naujojo Keleivių ir krovinių terminalo statyba.

Be kitų investicijų, terminalo infrastruktūros įrengimui, kurio bendra vertė – kiek daugiau nei 94,2 mln. litų, užsitikrinta beveik 62 mln. litų 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų parama.

Šio projekto tikslas – įrengti keleivinių ir krovininių keltų aptarnavimui reikalingą infrastruktūrą, siekiant skatinti subalansuotą uosto infrastruktūros vystymą ir sudaryti sąlygas saugiai ir efektyviai transportuoti krovinius bei keleivius.

Vienu metu – 3 laivai

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste pastačius naujojo terminalo kompleksą, krantinių ilgis sudarys 525,4 m, pirso – 252/287 m, prie jo bus sumontuotos 2 hidraulinės rampos. Čia vienu metu galės švartuotis 3 laivai (ro-ro, ro-pax tipo, keleiviniai keltai, kruiziniai laivai).

Prognozuojama, kad naujasis objektas per metus aptarnaus apie 1 mln. keleivių, pervežti 0,5 mln. automobilių ir 5 mln. tonų krovinių.

„Tai yra projektiniai rodikliai, ir juos mes galėsime pasiekti, tik, žinoma, ne per dieną ar metus. Tai sąlygoja naujos galimybės, ir jos čia bus sudarytos“, – patikino KKKT generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.
KVJUD atstovų teigimu, nebūtų galima teigti, jog su terminalo statybomis susiję darbai pasižymėjo kokiais nors ypatingais trukdžiais ar problematika – esą kaip ir bet kuriame kitame panašaus pobūdžio projekte, iškyla aktualių spręstinų klausimų, tad ir šis objektas – ne išimtis.

„Įgyvendinant tokio masto projektą, kai visoje teritorijoje dirba keletas užsakovų ir keliolika rangovų, reikia labai profesionaliai suderinti veiklą. Kartais vėluojant vieniems ar kitiems rangovams, nėra laiku perduodamas darbų frontas, bet vis tai derinama ir sprendžiama“, – pridūrė B.Petrauskas.

Finišas – kitąmet

Pirminiais planais, terminalas duris turėjo atverti šių metų spalio pradžioje, tačiau veiklos pradžios data nukelta. Anot KKKT vadovo, tam būta objektyvių priežasčių.

„Krantinės statybos pabaiga vietoje numatyto termino rugsėjį nusikėlė į lapkritį. O po krantinės statybos darbų pabaigos mums dar reikia atlikti dar kitus darbus, kurie reikalauja atitinkamų meteorologinių sąlygų. Įvertinant, kad ateina šaltieji mėnesiai – lapkritis ir gruodis, terminalo projekto įgyvendinimas nusikelia į 2014 m. pirmąjį pusmetį“, – komentavo pašnekovas.

Uosto direkcijos lėšomis įgyvendintą projektą 2011-ųjų pavasarį vainikavo geležinkelio viaduko per Varnėnų gatvę atidarymas. Tai svarbi geležinkelio jungtis su uostu bei būsimu Keleivių ir krovinių terminalu.

Projekto metu pailgintas 1985 m. pastatytas viadukas bei radosi naujasis 85 m ilgio ruožas. Kiekvieną viaduką sudarė gelžbetoninių atramų, sijų ir perdangos plokščių konstrukcija. Abiejų viadukų bendras ilgis siekia 170 m. Traukinių eismas jais vyks dviem kryptimis.

Kartu su terminalo krantinių statybos projektu KVJUD numato įrengti ir privažiuojamąjį kelią nuo Baltijos prospekto iki uosto krantinių bei atlikti geležinkelio kelio nr. 15 rekonstrukciją, siekdama užbaigus terminalo statybos darbus sudaryti galimybes efektyviai panaudoti įrengtą infrastruktūros ir suprastruktūros kompleksą.

Išsiskirs ir architektūra

Pasak B.Petrausko, šiuo metu jau pastatyti ir pagrindiniai terminalo suprastruktūros pastatai: keleivių aptarnavimo ir biurų pastatas, kontrolės patikros postas, keleivių salė su galerija, sandėlis.

Taip pat įrengtos visos reikiamos inžinerinės komunikacijos bei aikštelės kroviniams saugoti.
„Lieka užbaigti tik apdailos darbus bei iškloti tam tikras dangas tose vietose, kur teritoriją buvo užėmę kiti rangovai“, – reziumavo pašnekovas.

Anot B.Petrausko, patirties šiam projektui semtasi tiek iš užsienio projektuotojų, tiek iš analogiškų terminalų operatorių.

„Lankėmės Vokietijos, Danijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos terminaluose ir susipažinę su tenykšte gerąja patirtimi ją įdiegėme statydami naująjį terminalą. Buvo panaudotos visos gautos žinios tiek projektuojant, tiek statant šį objektą, jos bus pasitelktos ir eksploatuojant terminalą“, – aiškino vadovas.

Teigiama, jog ypatingos konstrukcijos naujojo terminalo pastatas pagyvins ir miesto architektūrą.

„Visas terminalas bus 100 proc. naujas statinys Klaipėdos uoste – tiek krantinė, tiek pirsas, tiek mobilios rampos. Pagrindinis mūsų keleivių aptarnavimo ir biurų pastatas, pastatytas šalia marių, išsiskirs savita architektūra, kurioje dominuoja klaipėdietiški akcentai, kaip šiuolaikiniai fachverko elementai, klinkeriniai mūro fragmentai. Sandėlis taip pat nebus "pilkas" uosto statinys ir puoš šią teritoriją tiek iš marių, tiek iš miesto pusės“, – kalbėjo B.Petrauskas.

Nepatogumai – laikini

Anot pašnekovo, visi darbai ir investicijos turi savo kainą. „Mūsų projekte brangiausia dalis buvo įrengti inžinerines komunikacijas ir dangas kroviniams sandėliuoti. Dangos turi atlaikyti atitinkamas apkrovas, ir jos yra pakankamai specifinis produktas, pritaikytas uostinei veiklai“, – komentavo KKKT generalinis direktorius.

Pastačius naująjį terminalą tikimasi, jog pavyks pritraukti naujų keleivių pervežimo laivybos linijų.

„Šie planai išlieka, vyksta derybos. Visų žvilgsniai nukreipti į mūsų spartų darbą. Bet apie konkrečias linijas ir vežėjus kalbėti dar per anksti. Tai jau yra komercija, ir iki tam tikro laiko ji turi konfidencialumo lygį. Gerbiame partnerių pageidavimus ir kol kas informacijos neviešiname. Kai ateis laikas, ji bus paskelbta ir net su kaupu, nes prasidės naujų linijų reklamavimas“, – teigė pašnekovas.

Netolimoje ateityje laukia ir dar vienas svarbus darbas – rekonstruoti Baltijos prospekto sankryžą.

„Darbai vyksta pagal sutartį ir suderintą grafiką. Viena savivaldybė šio projekto net nebūtų ėmusi įgyvendinti. Didžiausia dalis veiksmų turi būti iš Susisiekimo ministerijos, kuri sutvarkė teisinę bazę ir priėmė paraišką sankryžos statybai finansuoti. Toliau viskas vyks pagal priimtiną grafiką, bus patvirtintos finansinės lėšos. Darbai prasidės 2014 m. pradžioje, numatoma jų pabaiga – 2015 m. antrasis pusmetis. Transporto srautus laikinai būsime priversti nukreipti per Dubysos gatvės tęsinį. Žinoma, sąlygos bus apsunkintos, bet vis tiek dirbsime“, – kalbėjo B.Petrauskas.

Komentaras
Algimantas Bružas
NT rinkos ekspertas

Kiekvienas didelis infrastruktūrinis įrenginys ir sutvarkyta aplinka tampa traukos objektu bei suteikia prielaidas tos teritorijos tolesniam vystymuisi. Ne išimtis – ir būsimasis Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. Juo labiau kad šis objektas turės įvairių funkcijų – tai bus ir kavinių, ir biurų pastatas, tai yra ekonominė gyvybė čia nebus susijusi vien su tranzitu. Teritorija, kurioje kyla terminalo kompleksas, jau pamažu gražiai plėtojasi, pavyzdžiui, į bendrą aplinką puikiai įsikomponavo naujasis viešbutis. Akivaizdu, jog ne šiaip sau verslo atstovai rizikavo, jį čia statydami, o matydami perspektyvą, kad formuojasi didesnis traukos centras. Tad apgyvendinimo, konferencijų organizavimo paslaugų pastatas šalia tokio objekto kaip keleivių ir krovinių terminalas – logiškas. Labai svarbu ir infrastruktūriniai keliai. Galimybė lengviau, patogiau patekti į Minijos gatvę rekonstruota šios gatvės ir Baltijos prospekto sankryža – sprendimai, neabejotinai padidinsiantys šios teritorijos vertę. Be abejo, išplėtota infrastruktūra aplinkinėse terminalo teritorijose kilstels ir nekilnojamojo turto kainą bei paklausą, šio komplekso gretimybėje esantys pastatai taip pat laukia savo atgimimo. Jų savininkai turės didesnį impulsą, nes nekilnojamojo turto objektai pasižymės didesniu patrauklumu. Jau prasidėjo ir tam tikras procesas, susijęs su naujų investuotojų susidomėjimu aplinkine terminalo teritorija, ir, manau, artimiausius metus šis procesas tęsis. Svarbus faktorius ir tai, jog terminalui pasirinkta strategiškai patraukli vieta šalia miesto centro. Tad kai ilgainiui susiformuos nesudėtingas transporto mazgas ir į terminalą bus lengva, patogu pateikti, jis turėtų generuoti panašią trauką, kaip ir dabartinis Kruizinių laivų terminalas. Juo labiau kad lankytojai, kaip jau minėjau, turės galimybę ne tik pasidžiaugti marių pakrante, laivų vaizdais – pridėtinę šios vietos vertę kurs ir tam tikrų pramogų, paslaugų pasiūla. Kaip klaipėdietis, džiaugiuosi šio objekto atsiradimu.

Vizitinė kortelė
Projekto pavadinimas: "Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas".
Bendra projekto vertė: 94 mln. 207 tūkst. 56,49 Lt.
Projektui skirtas finansavimas: 61 mln. 793 tūkst. 438 Lt.
Iš jo ES dalis: 61 mln. 793 tūkst. 438 Lt.
Veiksmų programa: Ekonomikos augimo veiksmų programa.
Veiksmų programos prioritetas: Transeuropinių transporto tinklų plėtra.
Šaltinis: esparama.lt.
 



NAUJAUSI KOMENTARAI

321

321 portretas
viskas nuostabu, tik ta keleiviu taka vedanti i kelta kuri uztvere tvora, galetu sutvarkyti...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kruiziniai laivai atsisveikino su Klaipėda
    Kruiziniai laivai atsisveikino su Klaipėda

    Paskutinio kruizinio laivo „Marco Polo“ apsilankymu penktadienį Klaipėdoje uždarytas 2018 m. kruizinių laivų turizmo sezonas. ...

    1
  • Gatvės lenktynes nutraukė lietus
    Gatvės lenktynes nutraukė lietus

    Šeštadienį Taikos prospekte, netoli prekybos centro "BIG", grėsmingai riaumojo motociklų ir automobilių varikliai, garsiai cypė padangos. Paskutinį kartą šiais metais vyko gatvės automobilių lenktynės, kurias užbaigti ...

    4
  • „Sodo diena“ suvienijo Priekulės bendruomenę
    „Sodo diena“ suvienijo Priekulės bendruomenę

    Šeštadienį Priekulės kultūros centre vyko sodo dienai paminėti skirtas renginys, kurio metu gyventojai įsigijo įmantrių veislių obelų ir paragavo 16 skirtingų rūšių obuolių. ...

    2
  • Keliautojams motociklu – pirmi išbandymai
    Keliautojams motociklu – pirmi išbandymai

    Klaipėdietį Aurimą Mockų ir televizijos laidų kūrėją, žurnalistą Rimą Bružą kaimyniniame Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte nustebino pasienyje išrikiuota karinė technika. Keliautojai penktadienio vakarą jau žadėjo leisti Var&s...

    7
  • Vidury gatvės išdygo duobė
    Vidury gatvės išdygo duobė

    Penktadienį ryte I.Kanto gatvės pradžioje atsirado ženklai, rodantys, kad gatve važiuoti nepavyks. Jos viduryje iškasta duobė bylojo apie čia atliekamus rimtus darbus. ...

    4
  • Skulptūrų parką gaubia paslaptys
    Skulptūrų parką gaubia paslaptys

    Vietinės rinktinės eilinis Vaclovas Šulcas lygiai prieš 70 metų mirė nukankintas saugumiečių skerdykloje – MVD Klaipėdos kalėjime. Kūnas užkastas be karsto tuometėse uostamiesčio kapinėse. Ir nors jo kapas per 30 metų sulygint...

    4
  • Auksinis ruduo pajūryje baigėsi
    Auksinis ruduo pajūryje baigėsi

    Gerais orais iki šiol lepinusi gamta artėjančią savaitę pradeda tikrąjį, niūrųjį, vėluotąjį rudenį. Prognozuojamos žvarbios ir lietingos dienos. ...

    2
  • Kodėl savaitgaliais nedirba turizmo informacijos centrai?
    Kodėl savaitgaliais nedirba turizmo informacijos centrai?

    Sumanymas paskatinti domėtis savo kraštu, lankytis ir atokiose vietovėse, parsivežti iš ten magnetukų, kuriais galima sudėlioti Lietuvos žemėlapį, virto prekybos centrų akcijas primenančiu vajumi. Tačiau savaitgaliais, kai dirbantys ...

    6
  • Tobulos vestuvės – šventė sau
    Tobulos vestuvės – šventė sau

    Minimalistinės ir subtilios – taip vasaros pabaigoje atšoktas vestuves galėtų apibūdinti klaipėdiečiai Greta ir Lukas Žičkai. Trejus metus draugavusi pora savo šeimos gimimo šventę pasiryžo organizuoti patys ir nė sekund...

  • Nušvito Žvejybos uosto kiemai
    Nušvito Žvejybos uosto kiemai

    Istorinis įvykis – taip Žvejybos uosto daugiabučių gyventojai įvertino naująjį kiemų apšvietimą. Prieš gerą mėnesį įrengti žibintai nušvito trečiadienį vakare. ...

    15
Daugiau straipsnių