Prieš kelias savaites baigta statyti ir Klaipėdos konteinerių terminalui perduota naujos krantinės dalis. Ji paskatins šios bendrovės investicijų pliūpsnį, pagerins konteinerių krovos kokybę, laivų aptarnavimo greitį.

Pašalintas "butelio kakliukas"

"143a krantinės statybos pabaigos laukėme ilgai. Ji išplėtė mūsų veiklos galimybės. Dabar 143 ir 143a krantinės iš viso yra 700 metrų ilgio. Vienu metu galime priimti 3-4 laivus, priklausomai nuo jų ilgio. Tiek mums, tiek klientams bus palankesnės ir mobilesnės darbo sąlygos", – dėstė Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Maždaug 97 proc. į Klaipėdos konteinerių terminalą atplaukiančių laivų yra linijiniai. Jiems yra taikomi įplaukimo ir išplaukimo prioritetai. Laivų prastovos kainuoja brangiai, o linijinių laivų užlaikymai gali sutrikdyti jų veiklą visoje grandinėje.

Per metus prie Klaipėdos konteinerių terminalo krantinių švartuojama apie tūkstantis laivų – vidutiniškai po 3 per parą. Tai yra didelis tempas. Kartais būna ir 4-5, netgi 6 per parą.
V.Šileika vertino uosto kapitono tarnybos, locmanų profesionalumą, – laivai būtų priimami be trukdžių. Iki šiol sutrikimų nebūdavo, išskyrus esant blogoms oro sąlygoms. Nerimaujama, kaip bus, kai pradės veikti SGD terminalas. Jis gali turėti didžiausios įtakos kaip tik Malkų įlankos laivybai.

Nauja 143a krantinė pašalino prieš tai buvusią didelę problemą. Dėl trumpokos 143 krantinės tarsi susidarydavo "butelio kakliukas" – daliai laivų tekdavom laukti, kol atsilaisvins krantinės.

Dabar prailgėjusi 143 ir 143a krantinės suteiks galimybę operatyviau priimti laivus. Esant reikalui, vieną laivą galės krauti ir 2 ar netgi 3 STS kranai.

Prie 143a krantinės įrengta ir ro ro laivų priėmimo su galine aparele rampa. Prie jos bus galima priimti autovežius, negabaritinius krovinius gabenančius laivus. Prasiplės galimybės priimti didesnius specializuotus laivus. Tai ypač svarbu – didėja ne tik konteinervežiai, bet ir autovežiai, kiti ro ro laivai.

Per Klaipėdos konteinerių terminalą gabenama nemažai vėjo jėgainių, gamyklų įrenginių. Jie būdavo iškraunami senajame terminale prie 128 krantinės. Čia buvo laivų ribojimai tiek pagal gylį, tiek pagal ilgį. Prie 128 krantinės galima priimti laivus su 8,5 metro grimzle, o prie naujosios 143a – su 10 metrų grimzle. Prie 128 krantinės švartuoti 200 metrų ilgio laivus jau nebuvo galimybių.

Įsigys naują kraną

Pradėjus naudoti 143a krantinę vien 2014 metais Klaipėdos konteinerių terminalas planuoja investuoti apie 20–30 mln. litų.

"Jau apsisprendėme, kad investuosime į bendrovės keliamąją galią. 2014 metais užsakysime naują STS kraną. Jis bus galingesnis už tuos, kuriuos naudojame šiuo metu. Naujojo krano, kuris uoste atsiras 2014 metų pabaigoje ar 2015 metų pradžioje, modifikacija bus siejama su tais planais, pagal kuriuos numatyta gilinti Malkų įlanką. Tai reiškia, kad mes galėsime priimti didesnius laivus, pritraukti naujas konteinerinės laivybos linijas", – aiškino V.Šileika.

Numatoma investuoti ir į senojo Klaipėdos konteinerių terminalo plėtrą. Šiuo metu derinamas jo detalusis planas. Bus plečiamos sandėliavimo aikštelės, statomi krovinių sandėliai.

Didelė problema išlieka gyliai prie senųjų krantinių. 8,5 metro grimzlė labai riboja krovą.

"Nėra normalu, kad metalo laužą gabenantys klientai į laivus prie šių krantinių gali krauti maždaug pusę krovinio, o kitą pusę turi plaukti baigti krautis į Rygos uostą. Panašiai ir dėl birių krovinių krovos – taip pat negalima pilnai pakrauti laivo, tenka jam baigti krautis kitame terminale", – pastebėjo bendrovės vadovas.

Aplenkti prieškriziniai tempai

Atsiradus naujai 143a krantinei, kitąmet staigaus krovinių šuolio nesitikima. Anot V.Šileikos, 2014 metais realus krovos augimas galėtų būti maždaug 5 proc. Tai atitiktų tą situaciją, kuri yra susidariusi Europos konteinerių gabenimo rinkoje.

Naujos krantinės atsiradimas bus didelis šuolis konteinerių krovos kokybės gerinimo linkme.

"Dabar konteinerių gabenimo versle taupant kurą linijose mažinami laivų greičiai. Tuo pat metu siekiama išlaikyti suformuotą linijų grafiką, todėl reikalaujama, kad uostuose didėtų krovos tempai. Pakankamai ilgai dirbu konteinerių krovos versle ir prisimenu laiką, kai per valandą būdavo kraunama 10–15 konteinerių. Dabar per valandą jau krauname 30 konteinerių. Ir krovos greičio galimybės vis tiek nėra išsemtos", – svarstė V.Šileika.

2013 metais Klaipėdos konteinerių terminalui bus sėkmingi. Po 2008 metais prasidėjusios recesijos, MSC konteinerių perkėlimo į "Klaipėdos Smeltę", dalies DFDS keltų perėjimo į

Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją, krovos netektys sudarė per 1,5 mln. tonų.

Per 2013 metus pavyko kompensuoti netektis ir netgi krauti daugiau krovinių. V.Šileika akcentavo, kad krova išaugo nepaimant nė vieno krovinio iš kitų uosto terminalų.

Šiemet Klaipėdos konteinerių terminalas kraus per 3,6 mln. tonų krovinių. Konteineriai sudarys per 270 tūkst. TEU. Bendra krova apie 9 proc. geresnė nei pernai. Ypač sėkmingas, netgi rekordinis buvo šių metų spalis, kai krauti 27 tūkst. TEU.

Krovos srautų, tiek konteinerių, tiek generalinių krovinių, pagyvėjimą lėmė augantis Lietuvos eksportas, didėjantis Baltarusijos tranzitas. Šiemet per Klaipėdos konteinerių terminalą pradėta automobilių detalių krova konteineriuose Baltarusijoje pastatytai kinų "Geely" automobilių surinkimo gamyklai. V.Šileika mano, kad "Geely" detalių gabenimas per jų kompaniją ateityje tik didės – pigūs kiniški automobiliai turėtų rasti savus pirkėjus ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje.

Baltarusijos tranzito didėjimą lėmė ir tai, kad iš Klaipėdos yra patogus susisiekimas konteineriniu traukiniu "Vikingas". Dėl jo, taip pat mažiausio atstumo, palankių tarifų, kokybiškų paslaugų, saugumo garantijų per Klaipėdos uostą gabenama iki 85 proc. konteineriuose esančių Baltarusijos krovinių.

Krovos augimui naudinga buvo ir tai, kad Klaipėdos konteinerių terminale į konteinerius pradėti krauti grūdai, mediena, kiti kroviniai.

"Šiemet kartu su "Klaipėdos Smelte" pirmą kartą peržengsime 400 tūkst. TEU ribą uoste. Toliau konteinerių Klaipėdoje tik daugės. Mūsų bendrovė kasmet planuoja augimą. Atsiranda naujos linijos iš Lenkijos Gdansko uosto, kuris tapo "Maersk Line" konteinerių skirstymo centru. Naujus konteinerių krovos rekordus kasmet planuoja ir "Klaipėdos Smeltė", – pastebėjo V.Šileika.