Klaipėdos politikos plynėje – apatija

Likus mažiau nei metams iki naujų savivaldos rinkimų, Klaipėdos tarybos nariai jau giriasi nuveiktais darbais. Tačiau nemaža dalis taip ir nesugebėjo pateikti privalomos praėjusių metų veiklos ataskaitos. Kai kurie politikai šią prievolę ignoruoja nuo kadencijos pradžios. Kiti nemato reikalo dalyvauti komitetų veikloje.

Nomenklatūrinė savigyra

"Stengiuosi, kad mano priimami sprendimai nekenktų rinkėjų, paprastų klaipėdiečių interesams."

"Siekiu garbingai atstovauti klaipėdiečiams, kad jiems mieste būtų gera ir patogu gyventi."

"Dalyvavau miesto delegacijoje, kuri lankėsi Karlskronoje (Švedija), dėl tolesnio bendradarbiavimo įdiegiant naujas keltų linijas akademiniame ir moksliniame lygmenyje."

"Įvairiomis bendravimo priemonėmis teko padėti švietimo, pagyvenusių žmonių kolektyvams, vaikų ir paauglių įvairioms iniciatyvoms."

"Per ataskaitinį laikotarpį bendravau su žiniasklaida."

"Dalyvavau svarstyme dėl Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimo "Albatrosas", dėl prekybos šviežia žuvimi, dėl pavadinimų suteikimo Danės krantinėms."

Tai – tik menka dalelė citatų iš Klaipėdos tarybos narių ataskaitų, kuriose apstu ne tik logikos nesusipratimų – "prekyba šviežia žuvimi (viena?)", bet ir sovietmečiu tvoskiančių nomenklatūrinių frazių.

Vis dėlto šiemet pasiektas rekordas. Aštuoni tarybos nariai iki balandžio 1 d. nesiteikė paskelbti, ką gero pernai nuveikė miesto ir miestiečių labui.

Už tai juos ketina pabarti Klaipėdos savivaldybės Etikos komisija. Bet veikiausiai labai neskaudės, nes pati komisija pernai posėdžiauti susirinko vos du kartus, o šiais metais – dar nė sykio.

"Mes posėdžius organizuojame tik tada, kai gauname skundų. Juos siunčia politikai ir paprasti miestiečiai. Pernai buvo du skundai, šiais metais – nė vieno. Todėl ir neposėdžiavome. Dabar peržiūrėsime, kurie tarybos nariai nepateikė veiklos ataskaitos, ir mes juos svarstysime", – dienraščiui vakar teigė Etikos komisijos pirmininkas Jurijus Šeršniovas.

Kuklumo koeficientas

Nors šios kadencijos Klaipėdos miesto tarybos darbas eina į pabaigą, tačiau per visus šiuos veiklos metus apie savo nuveiktus darbus tarybos narys Vytautas Lupeika nė karto neatsiskaitė rinkėjams.

"Mano ataskaitos tikrai nepateiktos. Kaip turi vertinti rinkėjai mano darbą? Vertina tie, su kuriais bendrauju. Turiu viską surašęs juodraščiuose, knygose, knygelėse. Ten pateikti visi darbai ir pastabos. Tie, su kuriais bendravau, ir vertina mano darbą", – aiškino politikas.

V.Lupeika neketina girtis visiems, kad pasodino medį ar į polikliniką nuvežė vienišą mamą su vaiku. Anot tarybos nario, tie, kuriems padėjo, apie jo darbus žino, tik esą klausimas, ar kitiems reikia visa tai žinoti.

"Jeigu pretenduočiau į Europos Parlamentą ar į Seimą, tai galėčiau girtis. Nors, žinoma, pagal statutą reikėtų pateikti tas ataskaitas. Ar mane kas ir nubaus už tai?" – svarstė V.Lupeika.

Lanko beveik pavyzdingai

Pagal Klaipėdos miesto tarybos sekretoriato duomenis, uostamiesčio politikai tarybos posėdžius visą kadenciją lanko beveik nepriekaištingai, išskyrus kelis narius.

Jiems už faktiškai išdirbtą laiką tarybos, komitetų, komisijų ar kolegijos posėdžiuose pagal įstatymą priklauso vidutinis darbo užmokestis, kurio valandos dydis vidutiniškai siekia 14 litų.

Per penkis šių metų mėnesius Klaipėdos politikai pateikė 22 paklausimus Klaipėdos savivaldybės administracijai.
Aktyviausi buvo Audronė Balnionienė ir Mindaugas Žilys, pateikę po keturis paklausimus, po du paklausimus pateikė Lina Skrupskelienė, Julija Pliutienė ir Lilija Petraitienė, po vieną – Vidmantas Plečkaitis, Arūnas Barbšys, Vygantas Vareikis, V.Lupeika, Viačeslavas Titovas, Natalija Istomina ir Artūras Razbadauskas.

Galima teigti, kad penkis šių metų mėnesius uostamiesčio politikai dirbo gana kokybiškai. Šiais metais ginčytinų sprendimų, dėl kurių Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba turėjo kreiptis į teismą, nebuvo.

Tačiau pernai Vyriausybės atstovo tarnyba dėl to su uostamiesčio taryba bylinėjosi tris kartus ir visas bylas laimėjo.