Klaipėdos teatrus stumia į duobę

Klaipėdai gresia pavirsti pramoniniu užkampiu, kuriame geriausiu atveju liks tik keli knygynai, vienas kino teatras ir daugiau jokio kito teatro – nei muzikinio, nei dramos. Tokia liūdna vizija visai reali – Muzikinį teatrą ketinama iškelti į Palangą, o nesibaigianti Dramos teatro rekonstrukcija atgraso jaunus artistus jame likti.

Iš kur pučia vėjai?

Vyriausybėje ir Kultūros ministerijoje jau nė neslepiama, kad naujo Klaipėdos muzikinio teatro pastato uostamiestyje statyti niekas nebeketina. O artistai esą tegul kuriasi modernioje Palangos koncertų salėje, kuri duris atvers jau kitais metais.

"Daugelyje socialinių procesų negalime atsekti, iš kur vėjai pučia. Taip ir dėl Muzikinio teatro. Pats pastatas morališkai ir techniškai nusidėvėjęs, jo gyvybę palaiko tik stipri artistų ir muzikantų trupė, kuri net tokiomis sąlygomis geba sukurti sudėtingus meno kūrinius", – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas.

Vicemeras net neabejojo, kad teatras miestui reikalingas, nes čia susiklostė ilgametės tradicijos, žmonės nebeįsivaizduoja, kad Klaipėdoje išnyktų Muzikinis teatras.

"Dabar sumąstė Palangoje statyti koncertų salę tuščioje vietoje. Visai nesuprantama kodėl? Nesugalvojo, ką ten darys. Jau oficialiai kalbama, kad Klaipėdos muzikinis teatras bus laikinai perkeltas ten, bet, kaip žinote, nieko nėra pastovesnio už laikinumą", – tvirtino V.Čepas.

Esą sunku įsivaizduoti, kad Muzikinis teatras turėtų ką veikti Palangoje.

Teigiama, jog kažkada analogiška situacija buvo Marijampolėje, kai įkūrus teatrą jis klestėjo ketverius metus, o paskui ištuštėjo ir jį reikėjo panaikinti. Esą regionas per mažas, kad galėtų užtikrinti lankomumą.

Griauna šimtametes tradicijas

Klaipėdos muzikinio teatro iškėlimas į Palangą padarytų žalą ne tik teatrui, bet ir uostamiesčio muzikinei istorijai, – Klaipėdoje operos ir muzikinio teatro žanras atsirado jau prieš 200 metų.

"Mes esame viso Vakarų Lietuvos regiono teatras. Mus publika žino ne tik Klaipėdoje. Šiandien Palangoje statoma viso labo koncertinė salė. Muzikinio teatro specifika kitokia nei filharmonijos. Ten nėra erdvių, į kurias galima būtų pakelti dekoracijas, apie kitką net nekalbu", – pabrėžė Klaipėdos muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys.

R.Kaubrys abejoja, ar Palangoje būtų užtikrintas teatro lankomumas, nes Klaipėdoje bent 10 kartų daugiau gyventojų nei kaimyniniame kurorte ir turistų per pastaruosius trejus metus vasaros sezono metu apsilanko lygiai tiek, kiek ir Palangoje.

Sukėlė pasipiktinimą

Esą Palanga kultūrai skyrė nepakankamai dėmesio, o dabar iš Klaipėdos bando išplėšti vieną iš sudedamųjų dalių.

"Iškėlus Muzikinį teatrą, Klaipėdoje iširtų visa kultūros ekosistema – mes neatsiejami nuo S.Šimkaus konservatorijos, visų muzikos mokyklų, Klaipėdos universiteto, daugelio kitų švietimo įstaigų. Palanga turi turėti kultūrinę erdvę, bet negalima vienur sunaikinti, o kitur – anų sąskaita suformuoti. Aš niekada nepasiduosiu ir neleisiu Klaipėdoje pasmaugti 200 metų muzikinio teatro istorijos", – tvirtino R.Kaubrys.

Buvęs ilgametis Klaipėdos dramos teatro aktorius Vytautas Anužis neslepia, kad išgirdęs apie ketinimus Klaipėdos muzikinį teatrą iškelti į Palangą buvo sunerimęs.

"Tokie pokyčiai protu neaprėpiami. Reikia kaip tik gerinti artistų darbo sąlygas Klaipėdoje, stiprinti pačią trupę, o ne išdraskyti. Toks požiūris yra destruktyvus. Kokie čia revoliucingi užmojai? Manau, jog sveikai mąstantys žmonės supranta, kad tas iškėlimas yra beprasmis. Tegul Palangoje kuria naują teatrą, teatrų Lietuvoje yra per mažai", – įsitikinęs V.Anužis.

"Sunku įsivaizduoti, kad iš ryto artistai iš Klaipėdos būtų nuvežami į Palangą repeticijai, paskui vėl grįžtų atgal į Klaipėdą, nes čia turi papildomų darbų. Juk už artisto algą neišgyvena, visi jie turi šeimas, paskui – dar viena repeticija ir koncertas. Pati trupė suvokia, kad tai – teatro žūtis", – antrino vicemeras V.Čepas.