Klaipėdos uostas nori didesnės ES paramos

Klaipėdiečiai mano, kad uosto, kuris duoda didžiausią ekonominę grąžą, projektams yra skiriama per mažai ES paramos.

Klaipėdiečiai mano, kad uosto, kuris duoda didžiausią ekonominę grąžą, projektams yra skiriama per mažai ES paramos.

Uostas pajuto ES naudą

ES lėšos įvairiems projektams Lietuvoje skiriamos nuo 2001 metų. Klaipėdos uoste jos pradėtos naudoti tik nuo 2008-ųjų. Apčiuopiamesnę ES paramą Klaipėdos uostas pajuto tik pastaraisiais metais.

Iš 2007–2014 metų ES finansavimo laikotarpio uosto objektams skirta 177,8 mln. litų paramos. Bendra projektų, kuriems skirta parama, vertė sudarė 257,6 mln. litų.

Klaipėdos uoste su ES parama išgilintas ir praplatintas laivybos kanalas. Bendra projekto vertė be PVM – 107 mln. litų, ES parama – 82 mln. litų. Taip pat su ES parama baigiama pastatyti

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūra. Jos bendra vertė be PVM – 90,7 mln. litų. Iš jų ES parama sudaro 61,7 mln. litų.

Perkėlos ir Kairių gatvėms tvarkyti iš ES skirta 21,3 mln. litų. Bendra projekto vertė be PVM sudarė 32,6 mln. litų. Dar 6,4 mln. litų iš ES buvo skirta Šventosios uosto techniniams dokumentams parengti, 4,8 mln. litų privažiavimo keliams į uostą tvarkyti, 1,5 mln. litų – geležinkeliams į uostą rekonstruoti.

Su uostu susijusiems projektams skirtos sumos nėra didelės. Uosto kompanijų vadovai nuolat kėlė klausimą, kad šiems projektams turėtų būti skiriama daugiau paramos.

Poreikis didesnis

2014–2020 metų finansavimo laikotarpiui Uosto direkcija Susisiekimo ministerijai pateikė 1,6 milijardo litų bendros vertės projektų sąrašą. Iš jų ES parama sudarytų 1,14 milijardo litų.

Svarbiausių projektų sąraše yra devyni objektai: molų rekonstrukcija ir Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas (bendras lėšų poreikis – apie 150 mln. litų, ES paramos poreikis – 127 mln. litų); įplaukos kanalo gilinimas (bendras poreikis – 200 mln. litų, ES paramos – apie 170 mln. litų); Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 metro (bendras poreikis – 70 mln. litų, ES paramos poreikis – 59,5 mln. litų); įvažiavimo estakados į buvusiame žvejybos uoste esančias kompanijas statyba (bendras poreikis – apie 25 mln. litų, RS dalis –  21,5 mln. litų) ir išorinio uosto techninio projekto rengimas (bendras poreikis – 70 mln. litų, ES parama – apie 59,5 mln. litų). Visi šie projektai galėtų būti finansuojami iš ES Sanglaudos fondo.

Dar 4 projektai galėtų būti finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo. Tai būtų Šventosios uosto statyba, sudaryta iš dviejų dalių: molų statybos ir krantinių statybos bei gilinimo.

Molams statyti reikalinga dalis yra 124 mln. litų su 105 mln. litų galima parama. Gilinimui ir krantinėms statyti reikėtų dar maždaug 76 mln. litų. Iš jų ES parama – apie 64 mln. litų.

Su ES parama Uosto direkcija yra numačiusi ir įsigyti žemsiurbę (bendras poreikis – 70 mln. litų, ES parama – 59,5 mln. litų) bei pastatyti Klaipėdoje mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką (bendras lėšų poreikis – 40 mln. litų. Iš jų paramos poreikis – apie 34 mln. litų).

Svarbiausiųjų objektų sąraše bendras lėšų poreikis yra 825 mln. litų. Iš jų ES paramos poreikis sudaro apie 701 mln. litų. Šiuo metu Susisiekimo ministerija į finansuojamų objektų sąrašą yra pasiūliusi įtraukti projektus, kurių bendra vertė 484 mln. litų, o ES lėšos sudarytų 411 mln. litų.

Nors tai būtų didžiausia kada nors ES paramos lėšomis finansuota objektų dalis, bet tai sudarytų tik trečdalį to, koks poreikis yra Klaipėdos uoste, arba maždaug pusę to, kiek reikia pagrindinio sąrašo objektams.

Abejonės dėl atsipirkimo

Kalbėdami, jog ilgą laiką ES lėšos uostui buvo skiriamos rezervuotai, kompanijų vadovai prabilo apie tai, kad skiriant lėšas reikėtų vertinti jų atsipirkimą. Suabejota, ar reikia skirti 200 mln. litų Šventosios uosto statybai – projektui, kuris kažin ar kada nors atsipirks?

Šventosios uosto statyba yra valstybės pavedimas, todėl jam privaloma skirti pinigų. Statyti Šventosios uostą numatoma 2015–2017 metais.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus mano, kad Šventosios uostui turėtų būti grąžinta skola iš Kelių fondo. 2007–2014 metų finansavimo projektuose šiam uostui statyti jau buvo numatyta 200 mln. litų, bet neparengus laiku dokumentų, pinigai buvo atiduoti keliams tiesti.

Svarstant kai kuriuos projektus išryškėja skirtingi uosto ir miesto požiūriai. Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko nuomone, kalbama apie uosto gilinimą, krovos didinimą, bet nekalbama apie tai, kaip išvežti krovinius iš uosto. Savivaldybės atstovai norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama privažiavimo keliams.

A.Vaitkaus teigimu, jis jau ne kartą ir savivaldybėje kalbėjęs, kad augantis uosto pietinės dalies krovinių srautas ateityje Minijos gatve turės būti nukreiptas į pietinį aplinkkelį, kurį dar reikės pastatyti. Šio aplinkkelio statybos į ES lėšomis finansuojamus uosto projektus nėra įtrauktos, bet ji turėtų atsirasti tarp ES finansuojamų kelių statybų.

Uosto, tarp jų ir Malkų įlankos gilinimas, estakados į buvusį žvejybos uostą tiesimas yra neatidėliotini objektai. Į kai kuriuos objektus investavus ES pinigų, skatinamos tolesnės Uosto direkcijos investicijos. Ji privalės numatyti papildomą finansavimą konkrečioms krantinėms rekonstruoti, gilinimams prie jų.  

Keičiasi ES nuostatos

Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis teigė, kad 2014–2020 metų ES finansavimo politika gerokai skiriasi nuo buvusios 2007–2014 metais. Prioritetai teikiami projektams, kuriuose dominuoja aplinkosauga.

Gerokai mažiau pinigų skiriama keliams tiesti, – ES nuostata yra krovinius nuo kelių perkelti ant geležinkelių. Taip pat prioritetai teikiami su vandentvarka susijusiems projektams.
Anot A.Šniuolio, svarstant ES finansuojamus projektus, didės Europos Komisijos įtaka. Jei Lietuvos institucijos pritars vienam ar kitam projektui, tai dar nereiškia, kad jis bus įgyvendinamas. Europos Komisija bet kada galės vetuoti pinigų skyrimą vienam ar kitam nacionaliniam projektui.

A.Šniuolio nuomone, yra didelė tikimybė, kad uosto pasiūlytiems projektams kokių nors kliūčių iš Europos Komisijos nebus, nes uostas yra įsikūręs šalia saugomų teritorijų ir gamtosauginiu požiūriu yra labai svarbu, kad jis būtų tvarkingas.

Gali būti, kad tie uosto projektai, kurie lyg ir nepakliūva į 2014–2020 metų prioritetinių sąrašą, vis tiek bus finansuojami. Jie įtraukti į rezervinį sąrašą.

Sumos, kurios planuojamos uosto projektams, numatymas dar nereiškia, kad būtent tiek ir bus skirta su uosto veikla susijusiems objektams. Nemažai pinigų atskirai bus skirta ne tik keliams vystyti, bet ir geležinkeliams tiesti. Pagal atskirą programą bus finansuojami informacinės visuomenės kūrimo projektai, tarp jų ir uosto. Bendrai susisiekimo sistemos informacinėms technologijoms tobulinti 2014–2020 metais numatoma per 1 milijardo litų ES parama. 

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Plėtros departamento direktoriaus Virgilijaus Jastremsko teigimu, iki 2020 metų Klaipėdoje į geležinkelių vystymą numatoma investuoti beveik 400 mln. litų. Iš jų 238 mln. litų sudarytų ES parama, 60 mln. litų – Lietuvos geležinkelių lėšos, 90 mln. litų – Uosto direkcijos pinigai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

uostas

uostas portretas
Patogiai ir greitai iš Vilniaus aerouosto į uostamiestį Klaipėdą http://www.airport-bus.lt/
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Jūros tiltai būna ir su užraktais
    Jūros tiltai būna ir su užraktais

    Palangoje turime nuostabų dalyką – visiems atvirą jūros tiltą ir net nepagalvojame, kad prie tos pačios Baltijos jūros tiltai gali būti mokami. ...

    6
  • Tirs laivybą Malkų įlankos prieigose
    Tirs laivybą Malkų įlankos prieigose

    Dėl Klaipėdos uoste nuolat atsirandančių naujų terminalų, gerėjančių laivybos ypatumų, kartas nuo karto koreguojamos ir Uosto laivybos taisyklės. ...

    1
  • Darnus miškas – darnaus turizmo praktika
    Darnus miškas – darnaus turizmo praktika

    Jau praėjo beveik metai kaip Žemaitijos nacionalinio parko direkcija pradėjo įgyvendinti projektą „Darnus kietųjų lapuočių miškų valdymas – darnaus turizmo vystymo praktika“. ...

  • Dėl naktinio triukšmo – pyktis
    Dėl naktinio triukšmo – pyktis

    Žvejybos uosto gyventojai jau kelintą parą kenčia didelį triukšmą, sklindantį iš bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorijos. Įmonės generalinis direktorius patvirtino, jog taip triukšmingai į laivą kraunamas metalo la...

  • Sportininkų vaistinė: tarybą pasieks pakoreguoti pasiūlymai
    Sportininkų vaistinė: tarybą pasieks pakoreguoti pasiūlymai

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kurioje tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. ...

  • Tauralaukyje pluša kelininkai
    Tauralaukyje pluša kelininkai

    Tauralaukyje įsibėgėja gatvių rekonstrukcijos darbai. Remontas prasidėjo Akmenų gatvėje. Klojami lietaus nuotekų tinklai, pradėta įrenginėti pagrindus. ...

    10
  • Dujos iš SGD terminalo bus saugomos Latvijos saugykloje
    Dujos iš SGD terminalo bus saugomos Latvijos saugykloje

    Pasirašius SGD tiekimo sutartį su JAV kompanija, šią vasarą pirmą kartą KN valdomas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, tikėtina, priims SGD iš JAV, o SGD terminalo naudotojas UAB „Lietuvos dujų tieki...

    5
  • Teks žvejoti išvirtusį medį
    Teks žvejoti išvirtusį medį

    Želdinių prižiūrėtojams teks žvejoti medį, kuris nuvirto į vieną Draugystės parko tvenkinių. Miestiečiai spėja, kad toks pat likimas laukia ir kito, augančio šalia ir vos besilaikančio. ...

    2
  • Ne savi eurai – it šiukšlės?
    Ne savi eurai – it šiukšlės?

    Sporto centre "Viesulas" vykęs sportinės gimnastikos takelio viešasis pirkimas primena auksinių šaukštų skandalą. Biudžetinė įstaiga tėškė 16 tūkst. eurų už pirkinį jau iš anksto žinodama, kad vienint...

    8
  • Mokslininkai ieškos nepriklausomos Lietuvos nuskendusių laivų
    Mokslininkai ieškos nepriklausomos Lietuvos nuskendusių laivų

    Dėl subjurusių orų praėjusių metų rudenį atidėjus kelionę į Taliną, Klaipėdos universiteto škuna „Brabander“ pirmadienio vakarą planuoja išplaukti į 2 savaičių ekspediciją. Estijos vandenyse mokslininkai ieškos...

    1
Daugiau straipsnių