Įvairios tarnybos ne realiais, o teorijos veiksmais vykdė pratybas, kaip tarpusavyje kontaktuoti priimant į uostą prieglobsčio prašantį laivą.

Tokie laivai pagal nustatytą tvarką Klaipėdos uoste priimami prie 1-6 krantinių ir išorinio reido inkaravietėje. Tai numato 2010 m. priimta pagalbos teikimo laivams tvarka.

Dažnai uostai nenori priimti prieglobsčio prašančių laivų, nes jie yra pavojingi, gali užteršti uostą. Būta atvejų, ne Lietuvoje, kai nepriėmus laivo į uostą, jis nuskendo atviroje jūroje.

Priimti laivus į uostus ragina Europos Komisija. Tačiau kiekviena šalis yra nustačiusi savo tokių laivų priėmimo tvarką

Klaipėdos uoste užsienio laivui prieglobstis gali būti suteiktas tik įvertinus prieglobsčio prašomo laivo riziką. Vertinimą atlieka saugios laivybos administracija kartu su uosto kapitonu, pasieniečiais ir aplinkosaugininkais.

Laivo rizikai nustatyti į jį gali vykti uosto specialistų grupė.

Netgi numatyta, kad uosto kapitonas privalo neleisti prieglobsčio prašančiam užsienio laivui įplaukti į Klaipėdos uostą, jei gabena pavojingus krovinius ir yra grėsmė, kad kils pavojus. Taip pat neprivaloma priimti laivo į prieglobstį, jei yra blogos oro sąlygos, jei gali kilti pavojus, kuris ilgam sutrikdytų uosto darbą.

Šiais metais Klaipėdos uoste nebuvo laivų, kurie būtų prašęsi prieglobsčio.

Anksčiau buvo nuostata, kad mažųjų laivų prieglobsčio uostai Baltijos jūroje turi būti kas 50 kilometrų. Dėl to buvo siekiama gauti paramą Šventosios, kaip prieglobsčio uostui, atstatyti.

Tačiau šiuo metu tokios nuostatos nebėra. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl nebeskiriama ES paramą šiam uostui iš transporto programos lėšų.