Klaipėdos uostas turi naują svajonę

Pagal krovos kompanijų ketinimus po dešimtmečio Klaipėdos uostas galėtų krauti 80–90 mln. tonų krovinių. Bet tam reikia jį išgilinti iki 17 metrų.

Pagal krovos kompanijų ketinimus po dešimtmečio Klaipėdos uostas galėtų krauti 80–90 mln. tonų krovinių. Bet tam reikia jį išgilinti iki 17 metrų.

Sulauksime "baltmaksų"

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tai pavadino uosto svajone, kurią būtų realu įgyvendinti per dešimtmetį. Prieš dešimtmetį ir 14,5 metro gylis visame uoste buvo svajonė. Dabar tai tapo realybe, išskyrus Malkų įlanką. Ateityje ši įlanka gali būti išgilinta iki 14,5 metro, o tada galima būtų priimti laivus iki 250 metrų ilgio.

Bendrovė "Sweco Lietuva" parengė dabartinio uosto maksimalaus gilinimo strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

Dabar galintis priimti "Panamax" laivus su 12,5 metro gramzda ir iki 290 metrų ilgio, po gilinimo iki 17 metrų Klaipėdos uostas galėtų priimti ir pilnai pakrauti "Post Panamax" laivus iki 360 metrų ilgio ir 15,5 metro gramzdos. Iš esmės tai būtų beveik visi į Baltijos jūrą įplaukiantys laivai, vadinami "Baltmaksai".

Tanklaiviai galėtų išgabenti iki 120 tūkst. tonų, o atskirais atvejais – iki 150 tūkst. tonų naftos produktų. Konteinervežiai atgabentų į Klaipėdą iki 12 tūkst. TEU konteinerių. Į sausakrūvius laivus būtų galima krauti iki 115 tūkst. tonų krovinių. Į Klaipėdos uostą galėtų atplaukti ir dvigubai daugiau krovinių paimantys jūrų keltai, didesni kruiziniai laivai.

Uoste negali būti "stop"

Netgi nieko nedarant, o tik pabaigus tai, kas pradėta, apie 2020 metus Klaipėdos uostas galėtų krauti iki 60 mln. tonų krovinių. Tiesa, "Sweco Lietuva" atstovai tuo abejoja. Logika paprasta – krovinius į uostą gabenantys laivai didės ir, jei Klaipėdos negilės, dideli laivai ją aplenks. Jau dabar yra atvejų, kai Klaipėdos uosto kompanijų vadovai su skaudančia širdimi yra priversti atsisakyti kai kurių masinių krovinių, nes neturi galimybių priimti "Post Panamax" laivus.

Pagal gylį Klaipėdos uostas atsilieka nuo pagrindinių konkurentų – Ventspilio, Rygos ir Talino uostų. Jei bus delsiama gilinti, praraja tik gilės.

"Žodžio "stop" vystant Klaipėdos uostą negali būti. Tik vystydamasis jis per dešimtmetį krovą padidino nuo 16 iki 35 mln. tonų. Studijomis pagrįsta, kad į mūsų uostą investuoti pinigai atsiperka per 2,5 metų. Aš klausiau, kur buvo investuoti tie 34 mln. litų, kurie pernai paimti iš Uosto direkcijos, kaip pelno dalis. Atsakymo neišgirdau. Jei būtų investuota į objektus, kurie per 2,5 metų davė grąžą, nebūtų pikta. Bet taip nėra. Be Klaipėdos uosto nežinau Lietuvoje jokio kito objekto, kur investicijos atsipirktų per tokį trumpą laiką", – aiškino A.Vaitkus.

Siūlo daugiau partnerystės

Išvada lyg ir aiški – dabartinis Klaipėdos uostas turės būti gilinamas iki 17 metrų, jo laivybos kanalas platinamas iki 175 metrų, sutvirtinama Kuršių nerijos krantinė bent iki Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) apsisukimo rato tie 11-ąja krantine. Turėtų būti pertvarkomi ir uosto vartai įrengiant platesnį laivybos kanalą ir "pastumiant" laivų plaukimo liniją link Kuršių nerijos. Tai padarius prie uosto vartų būtų galima įrengti ir saugiai eksploatuoti 1–2 naujas, vadinamąsias nulines krantines.

Gilinant uostą iki 17 metrų, žymiai didės sūraus vandens tekėjimas į Kuršių marias. Kad būtų sumažintas didesnis vandens tekėjimas už Kiaulės Nugaros ties Perkėlos gatvės sūkio link Jūrų perkėlos, mariose turės būti įrengta damba. Ji galėtų būti ir į Kuršių neriją planuojamo statyti tilto dalimi. Iki dambos dabartinėje senojoje valčių prieplaukoje galėtų būti įrengtos krantinės, šalia kurių gylis būtų iki 14 metrų.

Dėl didesnio gylio atsiras ir daugybė kitų pokyčių. Bendrovės "Sweco Lietuva" viceprezidento Aido Vaišnoro teigimu, visos problemos yra išsprendžiamos. Detaliai analizuota, kokį pokytį gilinimas darytų gamtai ir žmonėms. Klaipėdiečiai neturėtų jaudintis dėl pokyčių aplinkai.

"Galima vertinti, kad šalia saugomų teritorijų – Kuršių marių ir Kuršių nerijos įsikūręs Klaipėdos uostas tarsi gavo Dievo dovaną. Vystydamasis tokioje vietoje jis gali tikėtis didesnės Europos Sąjungos paramos, nes jos prioritetai yra tvarus verslo ir gamtos sugyvenimas. Uostas įrodė, kad gali sugyventi su jautria gamta. Pasistačius suskystintųjų dujų terminalą, reikėtų galvoti apie laivų užpildymą švariausiu laivų kuru – dujomis", – mano A.Vaišnoras.

Jis akcentavo, kad mūsų uostas turėtų ieškoti artimesnio sugyvenimo su miesto gyventojais. Turi būti aiškiai suformuotos viešosios erdvės, priėjimai prie vandens, kad gyventojai nesijaustų tarsi užgožiami uosto.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Straipsnis

Straipsnis portretas
iskelia daug klausimų . 1. Dėl krovinių kiekio . Tai ,be abejo ,priklauso nuo uosto galimybių , bet nereikia yzmirsti ,kad dar ir nuo mūsų ir kitų valstybių politikos. Čia kalbama apie galimybes, pasiekus tam tikrų investicijų įgyvendinimo uoste. Bet jos gali būti neįgyvendintos ir tam yra realus pavojus ypač jei strategiją lems ne bendras valstybinis interesas, o atskirų naudotojų. 2.Kas per teiginys, kad investicijos uoste atsiperka per 2,5 metų ? Gal atskira uosto naudotojo. Tik svajotojas gali tai teigti.TARP KITKO ,UOSTAS NEGALI SVAJOTI /paskaitykite apibrėzimą,kas yra uostas/.Taip kad straipsnio pavadinimas galetų būti solidesnis. 3.Kokia reali ,o ne svajone, bus valstybei nauda.4.Galimybes ,daleiskim, bus sukurtos ,o ,ar jos bus panaudotos. Juk ir kiti uostai daznai priima ne blogesnius sprendimus , kartais anksčiau įgyvendina /.5.TEBEKLAIDZIOJAME TARP IŠORINIO UOSTO STATYBOS IR VIDINIO PLĖTROS SVAJONIŲ. REIŠKIA ŠLUBUOJAMA SU STRATEGIJA ,GAL KLAIDZIOJAMA TARP INTERESŲ .
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Startuoja skrydžiai iš Palangos į Dortmundą
    Startuoja skrydžiai iš Palangos į Dortmundą

    Nuo sekmadienio Palangos oro uoste pradedami skrydžiai į Vokietijos miestą Dortmundą. Keleivius į šį miestą skraidins skrydžių kompanija „Wizz Air". ...

    8
  • V. Straupas: kai kurie muzikos gerbėjai mane turbūt nušautų
    V. Straupas: kai kurie muzikos gerbėjai mane turbūt nušautų

    Ne vien klausytis, bet ir girdėti. Kiekvieną įmanomą akimirką su muzika gyvenantis "Balticum TV" programų direktorius Vladas Straupas kokybiško garso teikiamą malonumą galėtų palyginti su mėgavimusi puikiai paruošta kava ar g...

    5
  • Su pirmosiomis žibutėmis pasirodė ir erkės
    Su pirmosiomis žibutėmis pasirodė ir erkės

    Atšilus orams, po žiemos prabudo ir išbadėjusios erkės. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai uostamiestyje užregistruotas mažiausias šių voragyvių aktyvumas. Vis dėlto specialistai klaipėdiečius ragina būti budr...

    1
  • Nuvykus į kapines – šokas
    Nuvykus į kapines – šokas

    Artėjant Velykoms artimųjų kapus aplankiusių klaipėdiečių laukė netikėtumas. Savo augintomis našlaitėmis kapavietes apsodinti norėję žmonės nustebo prieš šventes kapinėse neradę vandens. ...

    11
  • Klaipėdiečiai bijo sušalti
    Klaipėdiečiai bijo sušalti

    Miesto valdžios sprendimas penktadienį užbaigti šildymo sezoną įplieskė aistras. Gyventojai baiminasi, kad likusį balandį butuose teks kęsti vėsą ir drėgmę. ...

    25
  • Per Velykas bus kur ganyti akis
    Per Velykas bus kur ganyti akis

    Ilgąjį savaitgalį poilsiautojai turės progą ridenti margučius, apžiūrėti eksponuojamus meno dirbinius iš stručio, amadinų ir kitų paukščių kiaušinių. Jų autoriai – ne tik rekordais pagarsėjęs Vytautas Kusas, bet ir ...

    2
  • Gyventojus ragina švęsti saikingai
    Gyventojus ragina švęsti saikingai

    Uostamiesčio turgavietėse ir prekybos centruose jau nusidriekė ilgos eilės. Klaipėdiečiai suskubo ruoštis artėjančioms Velykoms. Tačiau neretai praūžus šventėms žmonės užplūsta gydymo įstaigas, mat persivalgius sunkiai vir&scaron...

    1
  • Pavasaris klaipėdiečius lepins šiluma
    Pavasaris klaipėdiečius lepins šiluma

    Po sausų ir vėsių Velykų uostamiestyje gerokai sušils. Sinoptikų prognozėmis, jau artėjančią savaitę įkais iki 22 ar net daugiau laipsnių. ...

  • Padėka už atjautą – šypsena
    Padėka už atjautą – šypsena

    Prieš Velykas įprasta šveisti namus, plauti langus, bet vis dažniau žmonės nori išvalyti ir savo sielos kerteles. Tai visiškai nesunku, reikia tik nesvarstyti, kada ir kaip tai padaryti, o tiesiog padėti bėdos prispaustam kaim...

  • Uostus labiausiai tempia konteineriai
    Uostus labiausiai tempia konteineriai

    Nors Klaipėdos uoste kovą smarkiai sumažėjo ir skystųjų, ir biriųjų krovinių, jis vis dar išlaiko teigiamą krovos rezultatą pagrinde dėl konteinerių. ...

    9
Daugiau straipsnių