Klaipėdos uostas turi naują svajonę

Pagal krovos kompanijų ketinimus po dešimtmečio Klaipėdos uostas galėtų krauti 80–90 mln. tonų krovinių. Bet tam reikia jį išgilinti iki 17 metrų.

Pagal krovos kompanijų ketinimus po dešimtmečio Klaipėdos uostas galėtų krauti 80–90 mln. tonų krovinių. Bet tam reikia jį išgilinti iki 17 metrų.

Sulauksime "baltmaksų"

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tai pavadino uosto svajone, kurią būtų realu įgyvendinti per dešimtmetį. Prieš dešimtmetį ir 14,5 metro gylis visame uoste buvo svajonė. Dabar tai tapo realybe, išskyrus Malkų įlanką. Ateityje ši įlanka gali būti išgilinta iki 14,5 metro, o tada galima būtų priimti laivus iki 250 metrų ilgio.

Bendrovė "Sweco Lietuva" parengė dabartinio uosto maksimalaus gilinimo strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

Dabar galintis priimti "Panamax" laivus su 12,5 metro gramzda ir iki 290 metrų ilgio, po gilinimo iki 17 metrų Klaipėdos uostas galėtų priimti ir pilnai pakrauti "Post Panamax" laivus iki 360 metrų ilgio ir 15,5 metro gramzdos. Iš esmės tai būtų beveik visi į Baltijos jūrą įplaukiantys laivai, vadinami "Baltmaksai".

Tanklaiviai galėtų išgabenti iki 120 tūkst. tonų, o atskirais atvejais – iki 150 tūkst. tonų naftos produktų. Konteinervežiai atgabentų į Klaipėdą iki 12 tūkst. TEU konteinerių. Į sausakrūvius laivus būtų galima krauti iki 115 tūkst. tonų krovinių. Į Klaipėdos uostą galėtų atplaukti ir dvigubai daugiau krovinių paimantys jūrų keltai, didesni kruiziniai laivai.

Uoste negali būti "stop"

Netgi nieko nedarant, o tik pabaigus tai, kas pradėta, apie 2020 metus Klaipėdos uostas galėtų krauti iki 60 mln. tonų krovinių. Tiesa, "Sweco Lietuva" atstovai tuo abejoja. Logika paprasta – krovinius į uostą gabenantys laivai didės ir, jei Klaipėdos negilės, dideli laivai ją aplenks. Jau dabar yra atvejų, kai Klaipėdos uosto kompanijų vadovai su skaudančia širdimi yra priversti atsisakyti kai kurių masinių krovinių, nes neturi galimybių priimti "Post Panamax" laivus.

Pagal gylį Klaipėdos uostas atsilieka nuo pagrindinių konkurentų – Ventspilio, Rygos ir Talino uostų. Jei bus delsiama gilinti, praraja tik gilės.

"Žodžio "stop" vystant Klaipėdos uostą negali būti. Tik vystydamasis jis per dešimtmetį krovą padidino nuo 16 iki 35 mln. tonų. Studijomis pagrįsta, kad į mūsų uostą investuoti pinigai atsiperka per 2,5 metų. Aš klausiau, kur buvo investuoti tie 34 mln. litų, kurie pernai paimti iš Uosto direkcijos, kaip pelno dalis. Atsakymo neišgirdau. Jei būtų investuota į objektus, kurie per 2,5 metų davė grąžą, nebūtų pikta. Bet taip nėra. Be Klaipėdos uosto nežinau Lietuvoje jokio kito objekto, kur investicijos atsipirktų per tokį trumpą laiką", – aiškino A.Vaitkus.

Siūlo daugiau partnerystės

Išvada lyg ir aiški – dabartinis Klaipėdos uostas turės būti gilinamas iki 17 metrų, jo laivybos kanalas platinamas iki 175 metrų, sutvirtinama Kuršių nerijos krantinė bent iki Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) apsisukimo rato tie 11-ąja krantine. Turėtų būti pertvarkomi ir uosto vartai įrengiant platesnį laivybos kanalą ir "pastumiant" laivų plaukimo liniją link Kuršių nerijos. Tai padarius prie uosto vartų būtų galima įrengti ir saugiai eksploatuoti 1–2 naujas, vadinamąsias nulines krantines.

Gilinant uostą iki 17 metrų, žymiai didės sūraus vandens tekėjimas į Kuršių marias. Kad būtų sumažintas didesnis vandens tekėjimas už Kiaulės Nugaros ties Perkėlos gatvės sūkio link Jūrų perkėlos, mariose turės būti įrengta damba. Ji galėtų būti ir į Kuršių neriją planuojamo statyti tilto dalimi. Iki dambos dabartinėje senojoje valčių prieplaukoje galėtų būti įrengtos krantinės, šalia kurių gylis būtų iki 14 metrų.

Dėl didesnio gylio atsiras ir daugybė kitų pokyčių. Bendrovės "Sweco Lietuva" viceprezidento Aido Vaišnoro teigimu, visos problemos yra išsprendžiamos. Detaliai analizuota, kokį pokytį gilinimas darytų gamtai ir žmonėms. Klaipėdiečiai neturėtų jaudintis dėl pokyčių aplinkai.

"Galima vertinti, kad šalia saugomų teritorijų – Kuršių marių ir Kuršių nerijos įsikūręs Klaipėdos uostas tarsi gavo Dievo dovaną. Vystydamasis tokioje vietoje jis gali tikėtis didesnės Europos Sąjungos paramos, nes jos prioritetai yra tvarus verslo ir gamtos sugyvenimas. Uostas įrodė, kad gali sugyventi su jautria gamta. Pasistačius suskystintųjų dujų terminalą, reikėtų galvoti apie laivų užpildymą švariausiu laivų kuru – dujomis", – mano A.Vaišnoras.

Jis akcentavo, kad mūsų uostas turėtų ieškoti artimesnio sugyvenimo su miesto gyventojais. Turi būti aiškiai suformuotos viešosios erdvės, priėjimai prie vandens, kad gyventojai nesijaustų tarsi užgožiami uosto.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Straipsnis

Straipsnis portretas
iskelia daug klausimų . 1. Dėl krovinių kiekio . Tai ,be abejo ,priklauso nuo uosto galimybių , bet nereikia yzmirsti ,kad dar ir nuo mūsų ir kitų valstybių politikos. Čia kalbama apie galimybes, pasiekus tam tikrų investicijų įgyvendinimo uoste. Bet jos gali būti neįgyvendintos ir tam yra realus pavojus ypač jei strategiją lems ne bendras valstybinis interesas, o atskirų naudotojų. 2.Kas per teiginys, kad investicijos uoste atsiperka per 2,5 metų ? Gal atskira uosto naudotojo. Tik svajotojas gali tai teigti.TARP KITKO ,UOSTAS NEGALI SVAJOTI /paskaitykite apibrėzimą,kas yra uostas/.Taip kad straipsnio pavadinimas galetų būti solidesnis. 3.Kokia reali ,o ne svajone, bus valstybei nauda.4.Galimybes ,daleiskim, bus sukurtos ,o ,ar jos bus panaudotos. Juk ir kiti uostai daznai priima ne blogesnius sprendimus , kartais anksčiau įgyvendina /.5.TEBEKLAIDZIOJAME TARP IŠORINIO UOSTO STATYBOS IR VIDINIO PLĖTROS SVAJONIŲ. REIŠKIA ŠLUBUOJAMA SU STRATEGIJA ,GAL KLAIDZIOJAMA TARP INTERESŲ .
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • VRK tenkino D. Palucko atsistatydinimo prašymą dėl nenurodyto teistumo
    VRK tenkino D. Palucko atsistatydinimo prašymą dėl nenurodyto teistumo

    Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį panaikino teistumo nenurodžiusio socialdemokrato Dano Palucko mandatą Palangos savivaldybės taryboje jo paties prašymu. ...

    2
  • Lengvata galios ir Smiltynės verslininkams
    Lengvata galios ir Smiltynės verslininkams

    Nuo šiol kiek lengviau atsipūs ir Smiltynės verslininkai. Miesto taryba pritarė siūlymui nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą suteikti ne tik miesto istorinėje dalyje, bet ir Smiltynėje. Tiesa, ja negalės pasinaudoti skolininkai ir apleistų p...

  • E. Kvederis direktoriaus kitur
    E. Kvederis direktoriaus kitur

    Penktadienis paskutinė diena, kai "Smeltės" progimnazijai vadovaus Edmundas Kvederis. Netrukus jis perims Klaipėdos laivininkų mokyklos vairą. ...

  • Dalyje uostamiesčio bendrijų tvyro chaosas
    Dalyje uostamiesčio bendrijų tvyro chaosas

    Kai kuriose daugiabučių namų savininkų bendrijose vyrauja visiška netvarka. Tie patys pirmininkai vadovauja dešimtmetį ir daugiau, nuostatai neatitinka reikalavimų, įtarimų kelia ir darbų pirkimai. ...

    10
  • Prasideda rinkimų karštinė
    Prasideda rinkimų karštinė

    Nors iki savivaldos ir merų rinkimų dar lygiai metai, Klaipėdoje jau prasidėjo politinių jėgų sujudimas. Būsimoms permainoms ruošiasi ne tik partijos, bet jau formuojasi ir visuomeniniai komitetai, kurie rinkėjų simpatijas mėgins patraukti li...

    11
  • Prie Svijanės ežero išdygs kavinė
    Prie Svijanės ežero išdygs kavinė

    Prie Svijanės ežero, kuris pastaraisiais metais tapo ypač populiaria poilsio vieta tarp miestiečių, bus atidaryta kavinė. Įstaiga veiks laikiname statinyje, ant kurio stogo bus įrengta terasa. ...

  • V. Kochanskytės misija – nešti žinią
    V. Kochanskytės misija – nešti žinią

    Iš Kauno kilusią, bet ketvirtą dešimtmetį Klaipėdoje gyvenančią aktorę Virginiją Kochanskytę klaipėdiečiai jau seniai laiko sava. Ir ne tik todėl, kad Klaipėdos dramos teatro mėgėjai mato ją scenoje. Miestiečiai ne pirmą kartą ...

    3
  • Per senamiestį – naujas dviračių takas
    Per senamiestį – naujas dviračių takas

    Klaipėdos senamiestyje kovą turėtų startuoti naujo dviračių tako tiesimo darbai. Įgyvendinus šį projektą, atsiras dviračių ir pėsčiųjų tako ruožas, sujungsiantis pietinėje miesto dalyje nutiestą dviračių taką su centrine miesto dali...

    12
  • Ištveria ir arktinį speigą
    Ištveria ir arktinį speigą

    Gamtininkai atkreipia dėmesį į mažai lietuviams pažįstamą gyvį, kuris gali nustebinti savo išskirtinėmis savybėmis. ...

    1
  • Dėl remonto ribojamas eismas
    Dėl remonto ribojamas eismas

    Jau kuris laikas vairuotojai turi aplenkti šalia Senojo turgaus esančios žiedinės sankryžos ir toliau vykstančią vandentiekio tinklų rekonstrukciją. Darbininkai kasinėja keliose vietose ir dar užtruks apie tris savaites. ...

    3
Daugiau straipsnių