Klaipėdos uostas turi naują svajonę

Pagal krovos kompanijų ketinimus po dešimtmečio Klaipėdos uostas galėtų krauti 80–90 mln. tonų krovinių. Bet tam reikia jį išgilinti iki 17 metrų.

Pagal krovos kompanijų ketinimus po dešimtmečio Klaipėdos uostas galėtų krauti 80–90 mln. tonų krovinių. Bet tam reikia jį išgilinti iki 17 metrų.

Sulauksime "baltmaksų"

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tai pavadino uosto svajone, kurią būtų realu įgyvendinti per dešimtmetį. Prieš dešimtmetį ir 14,5 metro gylis visame uoste buvo svajonė. Dabar tai tapo realybe, išskyrus Malkų įlanką. Ateityje ši įlanka gali būti išgilinta iki 14,5 metro, o tada galima būtų priimti laivus iki 250 metrų ilgio.

Bendrovė "Sweco Lietuva" parengė dabartinio uosto maksimalaus gilinimo strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

Dabar galintis priimti "Panamax" laivus su 12,5 metro gramzda ir iki 290 metrų ilgio, po gilinimo iki 17 metrų Klaipėdos uostas galėtų priimti ir pilnai pakrauti "Post Panamax" laivus iki 360 metrų ilgio ir 15,5 metro gramzdos. Iš esmės tai būtų beveik visi į Baltijos jūrą įplaukiantys laivai, vadinami "Baltmaksai".

Tanklaiviai galėtų išgabenti iki 120 tūkst. tonų, o atskirais atvejais – iki 150 tūkst. tonų naftos produktų. Konteinervežiai atgabentų į Klaipėdą iki 12 tūkst. TEU konteinerių. Į sausakrūvius laivus būtų galima krauti iki 115 tūkst. tonų krovinių. Į Klaipėdos uostą galėtų atplaukti ir dvigubai daugiau krovinių paimantys jūrų keltai, didesni kruiziniai laivai.

Uoste negali būti "stop"

Netgi nieko nedarant, o tik pabaigus tai, kas pradėta, apie 2020 metus Klaipėdos uostas galėtų krauti iki 60 mln. tonų krovinių. Tiesa, "Sweco Lietuva" atstovai tuo abejoja. Logika paprasta – krovinius į uostą gabenantys laivai didės ir, jei Klaipėdos negilės, dideli laivai ją aplenks. Jau dabar yra atvejų, kai Klaipėdos uosto kompanijų vadovai su skaudančia širdimi yra priversti atsisakyti kai kurių masinių krovinių, nes neturi galimybių priimti "Post Panamax" laivus.

Pagal gylį Klaipėdos uostas atsilieka nuo pagrindinių konkurentų – Ventspilio, Rygos ir Talino uostų. Jei bus delsiama gilinti, praraja tik gilės.

"Žodžio "stop" vystant Klaipėdos uostą negali būti. Tik vystydamasis jis per dešimtmetį krovą padidino nuo 16 iki 35 mln. tonų. Studijomis pagrįsta, kad į mūsų uostą investuoti pinigai atsiperka per 2,5 metų. Aš klausiau, kur buvo investuoti tie 34 mln. litų, kurie pernai paimti iš Uosto direkcijos, kaip pelno dalis. Atsakymo neišgirdau. Jei būtų investuota į objektus, kurie per 2,5 metų davė grąžą, nebūtų pikta. Bet taip nėra. Be Klaipėdos uosto nežinau Lietuvoje jokio kito objekto, kur investicijos atsipirktų per tokį trumpą laiką", – aiškino A.Vaitkus.

Siūlo daugiau partnerystės

Išvada lyg ir aiški – dabartinis Klaipėdos uostas turės būti gilinamas iki 17 metrų, jo laivybos kanalas platinamas iki 175 metrų, sutvirtinama Kuršių nerijos krantinė bent iki Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) apsisukimo rato tie 11-ąja krantine. Turėtų būti pertvarkomi ir uosto vartai įrengiant platesnį laivybos kanalą ir "pastumiant" laivų plaukimo liniją link Kuršių nerijos. Tai padarius prie uosto vartų būtų galima įrengti ir saugiai eksploatuoti 1–2 naujas, vadinamąsias nulines krantines.

Gilinant uostą iki 17 metrų, žymiai didės sūraus vandens tekėjimas į Kuršių marias. Kad būtų sumažintas didesnis vandens tekėjimas už Kiaulės Nugaros ties Perkėlos gatvės sūkio link Jūrų perkėlos, mariose turės būti įrengta damba. Ji galėtų būti ir į Kuršių neriją planuojamo statyti tilto dalimi. Iki dambos dabartinėje senojoje valčių prieplaukoje galėtų būti įrengtos krantinės, šalia kurių gylis būtų iki 14 metrų.

Dėl didesnio gylio atsiras ir daugybė kitų pokyčių. Bendrovės "Sweco Lietuva" viceprezidento Aido Vaišnoro teigimu, visos problemos yra išsprendžiamos. Detaliai analizuota, kokį pokytį gilinimas darytų gamtai ir žmonėms. Klaipėdiečiai neturėtų jaudintis dėl pokyčių aplinkai.

"Galima vertinti, kad šalia saugomų teritorijų – Kuršių marių ir Kuršių nerijos įsikūręs Klaipėdos uostas tarsi gavo Dievo dovaną. Vystydamasis tokioje vietoje jis gali tikėtis didesnės Europos Sąjungos paramos, nes jos prioritetai yra tvarus verslo ir gamtos sugyvenimas. Uostas įrodė, kad gali sugyventi su jautria gamta. Pasistačius suskystintųjų dujų terminalą, reikėtų galvoti apie laivų užpildymą švariausiu laivų kuru – dujomis", – mano A.Vaišnoras.

Jis akcentavo, kad mūsų uostas turėtų ieškoti artimesnio sugyvenimo su miesto gyventojais. Turi būti aiškiai suformuotos viešosios erdvės, priėjimai prie vandens, kad gyventojai nesijaustų tarsi užgožiami uosto.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Straipsnis

Straipsnis portretas
iskelia daug klausimų . 1. Dėl krovinių kiekio . Tai ,be abejo ,priklauso nuo uosto galimybių , bet nereikia yzmirsti ,kad dar ir nuo mūsų ir kitų valstybių politikos. Čia kalbama apie galimybes, pasiekus tam tikrų investicijų įgyvendinimo uoste. Bet jos gali būti neįgyvendintos ir tam yra realus pavojus ypač jei strategiją lems ne bendras valstybinis interesas, o atskirų naudotojų. 2.Kas per teiginys, kad investicijos uoste atsiperka per 2,5 metų ? Gal atskira uosto naudotojo. Tik svajotojas gali tai teigti.TARP KITKO ,UOSTAS NEGALI SVAJOTI /paskaitykite apibrėzimą,kas yra uostas/.Taip kad straipsnio pavadinimas galetų būti solidesnis. 3.Kokia reali ,o ne svajone, bus valstybei nauda.4.Galimybes ,daleiskim, bus sukurtos ,o ,ar jos bus panaudotos. Juk ir kiti uostai daznai priima ne blogesnius sprendimus , kartais anksčiau įgyvendina /.5.TEBEKLAIDZIOJAME TARP IŠORINIO UOSTO STATYBOS IR VIDINIO PLĖTROS SVAJONIŲ. REIŠKIA ŠLUBUOJAMA SU STRATEGIJA ,GAL KLAIDZIOJAMA TARP INTERESŲ .
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Palangoje snigo „Gintarinėmis snaigėmis“
    Palangoje snigo „Gintarinėmis snaigėmis“

    Šeštadienį vakare Palangos koncertų salė atvėrė duris visiems, kas norėjo pabūti kartu ir pasidžiaugti septyniais vietos bendruomenės pamatytais ypatingais žmonėmis. ...

  • Palanga pasipuošė nauju paminklu ir Signatarų alėja
    Palanga pasipuošė nauju paminklu ir Signatarų alėja

    Palangoje iškilmingai atidengtas paminklas, priminsiantis ateities kartoms apie Lietuvos nepriklausomybės akto signatarus, čia lankiusius gimnaziją, bei jiems atminti skirta alėja. ...

    13
  • Klaipėdiečiams – apie Atgimimo aikštės praeitį
    Klaipėdiečiams – apie Atgimimo aikštės praeitį

    Penktadienio vakarą kelios dešimtys Klaipėdos praeitimi besidominčių žmonių rinkosi prie uostamiesčio Biržos tilto. Čia prasidėjo neįprasta ekskursija aplink Atgimimo aikštę. Išnykusio miesto pėdsakais susirinkusiuosius vedė ...

    18
  • Res­pub­li­ki­nė Klai­pė­dos li­go­ni­nė pa­cien­tams grą­ži­na svei­ka­tą
    Res­pub­li­ki­nė Klai­pė­dos li­go­ni­nė pa­cien­tams grą­ži­na svei­ka­tą

    Ar­tė­jant me­tų san­dū­rai įpras­ta ap­žvelg­ti nuei­nan­čius me­tus, pa­si­džiaug­ti nu­veik­tais dar­bais ir įver­tin­ti gal­būt net il­ges­nio įdir­bio pa...

    19
  • Miesto žemėlapį perkels į 3D erdvę
    Miesto žemėlapį perkels į 3D erdvę

    Klaipėdiečiai miesto žemėlapį netrukus stebės trimatėje erdvėje. Skaitmeniniame miesto modelyje miestiečiai matys ne tik uostamiesčio gatves, pastatus, bet ir saulės energijos pasiskirstymo bei šešėlių analizes aplink visus gyvenamuo...

  • Kas mokės algas mokytojams?
    Kas mokės algas mokytojams?

    Už streiko dienas mokytojams atlyginimai mokami nebus. Dalį negautų pajamų jiems nusiteikusi kompensuoti pedagogų profesinė sąjunga, tačiau turimų pinigų veikiausiai nepakaks. ...

    39
  • Dailininko mūzai jos lėlės – lyg vaikai
    Dailininko mūzai jos lėlės – lyg vaikai

    Kol uostamiesčio dailininkas Vladimiras Bogatyriovas stovi prie molberto, kitame to paties buto kambaryje jo žmona Natalija gamina lėles. Moters pasaulis kupinas spalvotų minkštų siūlų bei medžiagų atraižų. Pripažintas dailininkas savo žmon...

  • E. receptas – tarsi prievolė
    E. receptas – tarsi prievolė

    Nuo kovo pradžios gydytojai vaistų receptus privalo išrašyti elektroniniu būdu, tačiau ši naujovė uostamiesčio vaistinėse vis dar kelia sumaištį. Nors e. sveikatos sistemos projektas jau pareikalavo dešimčių milijon...

    5
  • Orai klaipėdiečių nedžiugins
    Orai klaipėdiečių nedžiugins

    Uostamiestyje ir toliau vyraus permainingi orai – krituliai ir teigiama temperatūra. Bent jau kol kas šilti orai labiau primins rudenį nei žiemą. ...

  • Apleisti automobiliai – ilgapirščių taikiklyje
    Apleisti automobiliai – ilgapirščių taikiklyje

    Klaipėdiečiai skundžiasi dėl jau ne vienerius metus daugiabučių namų kiemuose paliktų transporto priemonių. Gyventojai nepatenkinti, jog savininkų pamiršti ir niekam nereikalingi automobiliai užima stovėjimo vietas, kurių ir taip stinga. ...

    6
Daugiau straipsnių