Vasarį sukako vieneri metai, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vadovauja Arvydas Vaitkus. Jo vertinimu, tie metai – sunkūs ir įdomūs, Uosto direkcija išlipo iš kelerius metus trukusio sąstingio.

Skatino kitus verslus

Prieš tai daugiau kaip 10 metų dirbęs Lietuvos transporto sistemoje, įskaitant ir Susisiekimo ministerijos sekretoriaus pareigas, jis sakė nustebęs, kad Uosto direkcija esanti labiau politizuota institucija nei turėtų būti toks ūkinis vienetas.

"Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įtaka Klaipėdos miestui, regionui ir valstybei yra didžiulė. 2013 metais valstybės biudžetas iš bendros uosto veiklos gavo per 375 mln. litų. Uosto reikšmė yra didžiulė ir tuo, kad ji skatina kitus verslus", – teigė A.Vaitkus.

2013 metais jį ypač nudžiuginę tuo, kad Vyriausybei ir Seimui pavyko įrodyti, jog iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valstybės biudžeto skylėms užkamšyti nereikia paimti pelno dalies. 2013 metais gautas 81,4 mln. litų pelnas. Pagal 2012 metų modelį būtų buvę paimta beveik pusė tos sumos.

"Valstybės vadovams aiškinau, kad uosto pinigai yra pačios geriausios investicijos, nes jos duoda grąžą per 2,5 metų. Nebereikia užsienyje įkalbinėti investuotojų. Pats uostas gali tinkamai investuoti valstybės pinigus į valstybės turtą, pagerindamas jį ir sukurdamas papildomą vertę", – tikino A.Vaitkus.

Jis vertino, kad didžiulių investicijų, tinkamo valstybės požiūrio, bendradarbiavimo tarp Uosto direkcijos ir jo naudotojų dėka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto istorija yra pamokanti – uostas per dešimtmetį padvigubino krovą.

Krovos augimas stabtelėjo

Manoma, kad ir Klaipėdos uosto ateities perspektyvos yra milžiniškos. 2009–2012 metais uostas buvo patekęs į tam tikrą investicijų sąstingio laikotarpį.
A.Vaitkus pastebėjo, kad strigę infrastruktūros projektai kiek pristabdė Klaipėdos uosto krovą. Ji išliko stabili, bet jau trečius metus sukasi toje pačioje vietoje – ties 34 mln. tonų metine riba. Tai yra aukštas rezultatas – antras tarp rytinės Baltijos uostų. Tačiau Klaipėdos uosto galimybės gali būti nepalyginamai didesnės.

2013 metais į Klaipėdos uostą buvo investuota 301 mln. litų be PVM. Tai tris kartus didesnės investicijos nei 2012 metais ir beveik tokios pat, kaip per trejus metus prieš tai.
Per 2013 metus Klaipėdos uosto perspektyvos pakeltos į visiškai naują lygį. Iki 14,5 metro išgilintas ir iki 150 metrų praplatintas centrinės ir pietinės uosto dalies laivybos kanalas.

Baigta statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (dabar Klaipėdos centrinis terminalas) infrastruktūra: iš viso su pirsu – trys krantinės.

"Tai yra vienas didžiausių ir gražiausių keleivinių terminalų Baltijos jūros regione. Preliminariai numatyta, kad jis bus atidarytas šiemet birželio 17 dieną. Terminalas, kaip žadama, pritrauks naujas linijas ir didins Klaipėdos uosto apyvartą", – kalbėjo A.Vaitkus.

Ypač svarbus strateginis Klaipėdos uosto projektas yra Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba. Nors apie jo statybą buvo daug pagyrų, tačiau 2013 metų vasarį Uosto direkcijai pradėjęs vadovauti A.Vaitkus pamatė, jog darbai vėluoja. Buvo imtasi priemonių ir sutarta su rangovais, kad šie mobilizuotų pakankamą kiekį technikos ir darbus atliktų laiku.

HUB-ų bumas uoste

2013 metais priduotas pastatytas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" pirsas.

Beveik 14 mėnesių šio pirso pridavimas buvo įšaldytas. Apie priežastis A.Vaitkus sakė nenorintis diskutuoti, nes tuomet dar nedirbo Uosto direkcijoje. Jis tik pradėjęs vadovauti direkcijai ėmėsi spręsti šį reikalą ir dabar sakė galintis pasidžiaugti, kad pirso dėka Klaipėdoje pradėjo veikti universalus žemės ūkio produktų paskirstymo centras (HUB-as).

"Kompanijoje "Bega" klientams yra labai platus krovos galimybių pasirinkimas. Čia sudarytos sąlygos krauti laivus iš geležinkelių, sandėlių ir netgi iš laivo į laivą. Kiek domėjausi, jokiame kitame rytinės Baltijos regiono uoste nėra tokio plataus profilio terminalo", – pastebėjo A.Vaitkus.

Dar vieno HUB-o pamatai šiuo metu klojami "Klaipėdos Smeltės" teritorijoje, kur statomas konteinerių skirstymo centras. Ketverius metus strigusi šio HUB-o krantinių statyba išjudinta tik 2013 metais, kai buvo imtasi konkrečių veiksmų, o ne besitęsiančių aiškinimųsi, kas kaltas, o kas ne.

"Klaipėdos Smeltės" konteinerių HUB-as startuos šiemet. Uostas žengs į visiškai naują konteinerių krovos erą. Pasaulinio lygio kompanijų kaip MSC, "Maersk Line" transokeaninių laivų atplaukimas į Klaipėdos uostą yra puikus stimulas ir toliau daryti tuos darbus, kurie yra suplanuoti artimiausių trejų metų perspektyvoje", – dėstė A.Vaitkus.

"Klaipėdos Smeltė", kuri kovą arba balandį planuoja atsiplukdyti naują konteinerinį STS kraną, turės realias galimybes įrodyti ko yra verta, pagrįsti, kad žengiama link duotų pažadų per metus krauti Klaipėdos uoste vieną milijoną TEU konteinerių realizacijos.   

Konteinerių krova esanti ta sritis, kur Klaipėdos uosto vardas ir prestižas jau dabar yra labai aukštas. Tokį jį pasiekti padėjo jau dešimtmetį konteinerių krovą uoste vystantis "Klaipėdos konteinerių terminalas". 2013 metais direkcija baigė šio terminalo naudojamos 143a krantinės rekonstrukciją ir atvėrė naujas veiklos perspektyvas.

Akcentas – nauji gyliai

2013 ir 2014 metais Klaipėdos uoste pradėsiančių veikti naujų terminalų krova įsibėgės 2015 metais. Šiems metams kol kas planuojama įprastinė 34 mln. tonų metinė krova.

Direkcija labai tikisi, kad kasmet investuojant į uostą, jo naudotojai stengsis pritraukti kuo daugiau ir naujų krovinių.

"Negalima sustoti vystyti uosto. Dabar situacija yra tokia, kad krovinių savininkai klausia ne to, kiek kainuos krauti vieną ar kitą krovinį, o kokį laivą galime priimti. Per 2013 metus įrodėme uosto naudotojams, kad esame jų partneriai. Operatyviai sprendėme ne vieną uosto vystymo problemą. Turime suprasti, kad uostas be investicijų nieko nepasieks", – tvirtino A.Vaitkus.

Šiuo metu Uosto direkcija vykdo ir yra suplanavusi investicinių projektų už vieną milijardą 149 milijonus litų. Prioritetas bus skiriamas uosto pritaikymui prie išgilinto ir praplatinto laivybos kanalo parametrų.

Vien išgilintas laivybos kanalas neduotų nieko. Atitinkami gyliai turi būti ir prie krantinių. Jau parengti projektai, netgi vykdomi viešieji pirkimai dėl papildomų krantinių sutvirtinimų ir gilinimų prie jų.

Artimiausiu metu numatyta didesniems gyliams pritaikyti "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalo, "Birių krovinių terminalo" naudojamas 101–104 krantines, "Begos" 67 ir 68 krantines.

Puikias vystymo perspektyvas A.Vaitkus teigė matantis ir Malkų įlankoje. Labai svarbi yra Klaipėdos konteinerių terminalo veikla. Vizijas dėl naujų krovinių pritraukimo turi "Vakarų krova", "Malkų įlankos terminalas". Naujai 144 krantinę, kur baigiamas kloti geležinkelis, galės pritaikyti ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija".   

Perspektyvos – aiškios

2015 metai išskirtiniais žada būti ne tik dėl euro įvedimo Lietuvoje, bet ir dėl naujų ekologinių reikalavimų į uostus plaukiantiems laivams. Taip pat bus diktuojamos naujos laivų maksimalių dydžių uostuose mados.

2015 metais baigiamas rekonstruoti Panamos kanalas. Juo galės plaukti ilgesni ir platesni, vadinami "Post Panamax" laivai. Tokių laivų pasaulyje daugės. Uostai, kurie bus geriau prisitaikę juos priimti, žengs kartu su pasauline laivybos mada.

Apie "Post Panamax" laivus Klaipėdos uoste kalbama jau seniai. Nebūtų problemų, jei Klaipėdoje būtų krantinės su 15-16,5 metro gyliu. Kol kas jų nėra.

"Seniai verda diskusijos, reikia ar ne išorinio uosto. Galima svarstyti politiškai, diletantiškai, kaip tik norite, bet realybė verčia susirūpinti. Neturime sukurti situacijos, kad dėl Klaipėdos uosto laivybos kanalo parametrų nebesugebėsime operatyviai priimti visų laivų ir dalis jų turės laukti išoriniame reide", – svarstė A.Vaitkus.
Jau dabar detaliai diskutuojama, kaip uostas vystysis naujomis sąlygomis, pasaulyje ir toliau didėjant laivams. Vykdomos studijos, rengiami dokumentai dėl dar platesnio Klaipėdos uosto vystymo dabartinėse uosto ribose. Pagrindinė mintis tokia, kad vienintelis Lietuvos uostas turi vystytis nesustodamas. Svarbiausias akcentas, ko reikia dabartiniam uostui, – gylis iki 17 metrų.

Faktai ir skaičiai

Klaipėdos uosto finansai 2013 metai

Didžiausios istorijoje uosto investicijos - 301 mln. litų be PVM.
Rekordinė ES parama uosto projektams - 112,4 mln. litų.
Uosto parama Klaipėdos miestui - per 4 mln. litų.
Uosto direkcijos pelnas - 81,4 mln. litų vietoje planuotų 53 mln. litų.
Uosto direkcijos pajamos - 136 mln. litų iš rinkliavų; 21,3 mln. litų - žemės nuomos.
Uosto direkcijos vykdomos ir suplanuotos investicijos - 1 mlrd. 149 mln. litų
Valstybės biudžeto pajamos iš uosto veiklos - 375 mln. litų

Klaipėdos uosto infrastruktūra 2013 metai

Pastatyta, rekonstruota krantinių - 2880 metrai (2012 m. buvo 727 metrai)
Suremontuota krantinių - 739 metrai (2012 m. buvo 112 metrų)
Įrengta ir rekonstruota geležinkelių - 6863 metrai (2012 m. buvo 2367 metrai)
Gilinant iškasta grunto - 6,1 mln. kubinių metrų (2012 m. buvo 416 tūkst. kubinių metrų)
Didžiausi projektai - įplaukos kanalo gilinimas ir platinimas (vertė - 127,3 mln. litų); Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūrą (vertė - 104 mln. litų); Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba (apie 90 mln. litų).

Klaipėdos uosto krovos rekordai 2013 metais

Trečias geriausias krovos rezultatas uosto istorijoje - 33,42 mln. tonų.
Didžiausia Lietuvos krovinių metinė apyvarta - 21,03 mln. tonų.
Didžiausia metinė konteinerių krova - 4,6 mln. tonų arba 402353 TEU.
Didžiausia metinė žemės ūkio produktų krova - 3,15 mln. tonų.
Didžiausia metinė geležies rūdos krova - 1 mln. tonų.
Didžiausia metinė iškasenų ir statybinių medžiagų krova - 2,15 mln. tonų.
Daugiausiai uoste apsilankiusių keleivių - 345312
Tanklaivis "Aegean Harmony" išgabeno didžiausią kiekį krovinių (naftos produktų) - 92,3 tūkst. tonų.
Balkeris "Doris Champion" išgabeno didžiausią birių rūdų kiekį - 77 tūkst. tonų.