Klaipėdos uostas vadavosi iš sąstingio

Puikias vystymo perspektyvas A.Vaitkus teigė matantis ir Malkų įlankoje. Labai svarbi yra Klaipėdos konteinerių terminalo veikla. Vizijas dėl naujų krovinių pritraukimo turi "Vakarų krova", "Malkų įlankos terminalas". Naujai 144 krantinę, kur baigiamas kloti geležinkelis, galės pritaikyti ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija".   

Perspektyvos – aiškios

2015 metai išskirtiniais žada būti ne tik dėl euro įvedimo Lietuvoje, bet ir dėl naujų ekologinių reikalavimų į uostus plaukiantiems laivams. Taip pat bus diktuojamos naujos laivų maksimalių dydžių uostuose mados.

2015 metais baigiamas rekonstruoti Panamos kanalas. Juo galės plaukti ilgesni ir platesni, vadinami "Post Panamax" laivai. Tokių laivų pasaulyje daugės. Uostai, kurie bus geriau prisitaikę juos priimti, žengs kartu su pasauline laivybos mada.

Apie "Post Panamax" laivus Klaipėdos uoste kalbama jau seniai. Nebūtų problemų, jei Klaipėdoje būtų krantinės su 15-16,5 metro gyliu. Kol kas jų nėra.

"Seniai verda diskusijos, reikia ar ne išorinio uosto. Galima svarstyti politiškai, diletantiškai, kaip tik norite, bet realybė verčia susirūpinti. Neturime sukurti situacijos, kad dėl Klaipėdos uosto laivybos kanalo parametrų nebesugebėsime operatyviai priimti visų laivų ir dalis jų turės laukti išoriniame reide", – svarstė A.Vaitkus.
Jau dabar detaliai diskutuojama, kaip uostas vystysis naujomis sąlygomis, pasaulyje ir toliau didėjant laivams. Vykdomos studijos, rengiami dokumentai dėl dar platesnio Klaipėdos uosto vystymo dabartinėse uosto ribose. Pagrindinė mintis tokia, kad vienintelis Lietuvos uostas turi vystytis nesustodamas. Svarbiausias akcentas, ko reikia dabartiniam uostui, – gylis iki 17 metrų.

Faktai ir skaičiai

Klaipėdos uosto finansai 2013 metai

Didžiausios istorijoje uosto investicijos - 301 mln. litų be PVM.
Rekordinė ES parama uosto projektams - 112,4 mln. litų.
Uosto parama Klaipėdos miestui - per 4 mln. litų.
Uosto direkcijos pelnas - 81,4 mln. litų vietoje planuotų 53 mln. litų.
Uosto direkcijos pajamos - 136 mln. litų iš rinkliavų; 21,3 mln. litų - žemės nuomos.
Uosto direkcijos vykdomos ir suplanuotos investicijos - 1 mlrd. 149 mln. litų
Valstybės biudžeto pajamos iš uosto veiklos - 375 mln. litų

Klaipėdos uosto infrastruktūra 2013 metai

Pastatyta, rekonstruota krantinių - 2880 metrai (2012 m. buvo 727 metrai)
Suremontuota krantinių - 739 metrai (2012 m. buvo 112 metrų)
Įrengta ir rekonstruota geležinkelių - 6863 metrai (2012 m. buvo 2367 metrai)
Gilinant iškasta grunto - 6,1 mln. kubinių metrų (2012 m. buvo 416 tūkst. kubinių metrų)
Didžiausi projektai - įplaukos kanalo gilinimas ir platinimas (vertė - 127,3 mln. litų); Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūrą (vertė - 104 mln. litų); Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba (apie 90 mln. litų).

Klaipėdos uosto krovos rekordai 2013 metais

Trečias geriausias krovos rezultatas uosto istorijoje - 33,42 mln. tonų.
Didžiausia Lietuvos krovinių metinė apyvarta - 21,03 mln. tonų.
Didžiausia metinė konteinerių krova - 4,6 mln. tonų arba 402353 TEU.
Didžiausia metinė žemės ūkio produktų krova - 3,15 mln. tonų.
Didžiausia metinė geležies rūdos krova - 1 mln. tonų.
Didžiausia metinė iškasenų ir statybinių medžiagų krova - 2,15 mln. tonų.
Daugiausiai uoste apsilankiusių keleivių - 345312
Tanklaivis "Aegean Harmony" išgabeno didžiausią kiekį krovinių (naftos produktų) - 92,3 tūkst. tonų.
Balkeris "Doris Champion" išgabeno didžiausią birių rūdų kiekį - 77 tūkst. tonų.