Klaipėdos uoste pradedami kurti uosto pietiniai vartai. Šiuo metu paskelbtas pietinių vartų techninės koncepcijos konkursas, įskaitant ir Mažųjų bei pramoginių laivų uosto statybą Kuršių mariose.

Aktyvi uosto magistralė

Dabar Klaipėdos uostas turi pradžią – vartus nuo jūros. Ateityje uostas turės ir aiškiai išreikštą pabaigą – vartus nuo Kuršių marių.

Tikėtina, kad tie vartai bus tolyn į Kuršių marias už Kiaulės Nugaros iki aplinkosauginės zonos „Natūra-2000“. Jau šiandien čia yra 110 kW elektros linija, pradeda veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, nutiestas vamzdynas, į Švediją bsidriekiantis magistralinis elektros kabelis „Nord Balt“. Ta vieta tampa viena judriausių magistralių uoste.

Ateityje jos reikšmė dar didės. Vietoje senosios valčių prieplaukos, kur dabar sandėliuojamas iš uosto išsiurštas užterštas gruntas, planuota įrengti krantines. Toliau prie Kuršių marių bus žadama statyti Mažųjų bei pramoginių laivų uostą.

Ties šia teritorija į Kuršių neriją turėtų būti tiesiamas tiltas. Naujausi siūlymai – užpilti Kiaulės Nugarą, sujungti ją su Smeltės pusiasaliu ir suformuoti „auksinę teritoriją“ suskystintųjų dujų terminalo plėtrai įrengiant papildomas dujų sandėliavimo talpas ir dujų konteinerių aikšteles.
Visos šios mintys ir bus konkrečiau sudėliotos pietinių vartų techninėje koncepcijoje.

Nenori Šventosios varianto

Kol nėra tokios koncesijos negalėtų pajudėti ir Mažųjų bei pramoginių laivų uosto statyba. Koncesijoje būtų išdėstyta Mažųjų bei pramoginių laivų uosto, vadinamosios Marinos hidrotechninė schema.

„Prieplauka yra suprojektuota, bet padaryta klaida. Nuo farvaterio į prieplauką numatytas apie 800 metrų ilgio kanalas. Jis būtų nuolat užnešamas. Nuo pavasario iki rudens kanale turėtų dirbti kažkoks mechanizmas. Jūrinės žemsiurbės į tą kanalą neįplukdysi, nes ten būtų mažas gylis“, – svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Jis teigė nenorintis gilintis į praeitį ir aiškintis, kas padarė projektavimo klaidą. Svarbiau yra tai, kad klaida pastebėta ir ją būtina taisyti.

A.Vaitkus teigė su marinos klaida supažindinęs Klaipėdos miesto atstovus ir buriuotojus ir išgirdęs raginimą kaip galima greičiau statyti Mažųjų bei pramoginių laivų uostą, po to bus matyti.

„Aš nenoriu, kad ir Klaipėdoje atsirastų Šventosios ar Drevernos variantai, kai prieplaukos įrengtos, o naudotis uostais negalima (Šventojoje) arba galima menkai (Drevernoje) dėl nepakankamų laivybos kanalų gylių“, – pastebėjo A.Vaitkus.

Vartai – dėl gilesnio uosto

Iš esmės ir dėl to reikalinga Klaipėdos uosto pietinių vartų techninė koncepcija. Tačiau parengti ją jau buvo numatyta Klaipėdos uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo plane, kuris buvo pristatytas šiais metais.

Pagal tą planą gilinti Klaipėdos uostą iki 17 metrų galima tik tuo atveju, jei būtų sumažinta uosto pietinė protaka iš Kuršių marių ir sustiprinti rytiniai Kuršių nerijos krantai.
Iš esmės tai ir reiškia pietinių uosto vartų įrengimą.

Atliekant uosto pietinių vartų techninę koncepciją numatyta įvertinti ir daugiau įvairių gamtinių ir urbanistinių niuansų, pradedant nuo srovių, nešmenų, druskingumo ir baigiant mažųjų laivų prieplaukos išdėstymo ar irklavimo trasų įrengimu.