Kretingalės herbo konkursas – mįslė

Netoli Klaipėdos esančioje Kretingalės seniūnijoje užvirė kova dėl 10 tūkst. litų. Tiek pinigų skirta miestelio herbui sukurti. Tačiau dešimtys konkurso dalyvių projektų buvo atmesti. O laimėtoju paskelbtas konkurse nedalyvavusio Valstybinės heraldikos komisijos nario darbas.

Klaipėdiečio darbas neįtiko

Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis patvirtino, kad šių metų rajono strateginiame plane Agluonėnų, Dauparų–Kvietinių ir Kretingalės herbams sukurti numatyta 30 tūkst. litų.

Kiekvienai seniūnijai – po 10 tūkst. litų. Pinigai bus skirti už simbolikos sukūrimą ir vėliavos, herbo bei antspaudo gamybą.

Klaipėdos rajone yra 11 seniūnijų. Kai kurios herbus turėjo jau iš anksčiau.

Kaip ir kitose seniūnijose, taip ir Kretingalėje, buvo paskelbtas herbo sukūrimo konkursas, kuriam savo pasiūlymus pateikė tiek mėgėjai, tiek profesionalai.

Tarp jų savo projektą pateikė ir klaipėdietis dizaineris Kęstutis Mickevičius – ne naujokas šioje srityje. Jis buvo ir vienas Klaipėdos herbo atnaujinimo autorių.

"Istorikai išdėstė fabulą, ir aš nupiešiau kryžkelę, ten baigiasi Akmena ir prasideda Danė. Todėl miestelio herbo skydas tarsi iš trijų dalių, kurių vienoje yra stilizuota bažnyčia, o apačioje – tarsi dvi skirtingos gyvenvietės", – pasakojo K.Mickevičius.

Projekte iš kraštų herbą laiko stilizuotos lapės, nes esą šalia Kretingalės yra Lapkalnis. Pasak autoriaus, lapės – įprastas gyvūnas heraldikoje, simbolizuoja gudrumą, priduoda žaismingumo.

"Juo mažesnis miestelis, tuo solidžiau turėtų atrodyti herbas. O senų, didelių miestų herbai paprastai būna kuklesni. Kodėl komisija nepriėmė mano varianto, nežinau", – teigė klaipėdietis.

Komisijos narys gali dalyvauti?

Konkurso dalyvius nustebino, kad nė vienas jų pasiūlytas projektas netiko, o laimėtoju pripažintas Valstybinės heraldikos komisijos nario dizainerio Arvydo Každailio darbas.

Dienraščiui Heraldikos komisijos narys patvirtino, kad tikrai parengė Kretingalės herbo projektą. Nors A.Každailis yra Valstybinės heraldikos komisijos narys, tačiau pagal įstatymus esą jis gali kurti ir pateikti savo darbus, bet negali dalyvauti savo darbo svarstyme ir balsavime.

"Aš nežinau, ar seniūnijoje buvo skelbtas konkursas iki manęs. Man buvo pasiūlyta sukurti herbą ir aš pateikiau maždaug 12 įvairių pasiūlymų", – tvirtino A.Každailis.

"Jeigu jau vyko konkursas, kaip ne jo dalyvis gali jame dalyvauti? Jeigu tie pasiūlyti darbai buvo tokie blogi Heraldikos komisijai, gal reikėjo pateikti tik simbolius, kad toliau dirbtų profesionalai?" – svarstė nenorėjęs viešintis vienas konkurso dalyvis.

Nerimą esą kelia neskaidrumas, ypač kai sprendimas yra nuleidžiamas iš viršaus ir nesitariama su bendruomene. Teigiama, kad taip laužomi savivaldos pagrindai.

"Juk čia ne viduramžiai, kai herbus vietovėms suteikdavo valdovas", – priminė pašnekovas.

Nematė ar nenorėjo matyti?

Viena herbo konkurso organizatorių Kretingalės seniūno padėjėja Danguolė Urbienė negalėjo paaiškinti, kaip oficialiai pasibaigus konkursui jame atsirado dar vienas dalyvis – Valstybinės heraldikos komisijos narys A.Každailis.

"Mums jį rekomendavo Heraldikos komisija. Kreipėmės į ją, kas galėtų pateikti herbo eskizus, ir vienas iš jų buvo A.Každailis. O dėl K.Mickevičiaus darbo nežinau, gal jis kitiems kažką kūrė? Tų herbų versijų buvo pateikta labai daug. Tiesa, K.Mickevičiaus darbą pateikėme Heraldikos komisijai, bet jis netiko", – prisiminė D.Urbienė.

O Valstybinės heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Antanas Rimša tikino nieko nežinantis apie jokį K.Mickevičiaus projektą.

"Nesu girdėjęs. Su lapėmis? Aš nesu matęs, ką jūs man sakote, ko aš nesu matęs. Mes svarstėme vienintelį dalyką, kuris buvo sutartas. Ir buvo patvirtintas A.Každailio variantas, bet kaip visada su Klaipėdos rajonu yra problemų", – piktinosi E.A.Rimša.

Pasak Heraldikos komisijos pirmininko, niekas naujojo herbo varianto kol kas nepatvirtino. Bet jis komisijoje esą jau apsvarstytas. Tačiau teigiama, kad negali jo teikti Prezidentei, kol nėra Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pritarimo.

"Mes jau sutinkame, kad Kretingalės herbas būtų raudonas tiltas su trimis ietigaliais sidabriniame skyde. Vėliava, herbas ir antspaudas turi būti pagaminti iki metų pabaigos, nes tam finansavimas numatytas šiems metams", – tvirtino D.Urbienė.

Kas gamins Kretingalės herbą, vėliavą ir antspaudą, dar neaišku. Kokia dalis iš tų 10 tūkst. litų skiriama paties herbo projektui, atsakyti niekas negalėjo.

Simboliai su svastikomis

Kretingalės herbo kūrėjas A.Každailis pradžioje siūlė variantus, kuriuose nupiešti ietigaliai su runomis ir stilizuotomis svastikomis, tačiau jų atsisakyta.

"Tie ženklai tikrai neprimena hakenkreuz’o (nacių naudotas svastikos variantas – A.D.). Šitos svastikos – europietiškas ir pasaulinės atminties simbolis, kaip ir šešialapė žvaigždutė mūsų verpstėse", – tikino A.Každailis.

Dizainerio teigimu, jis tuos simbolius perpiešė iš "Kuršių archeologijos". Tačiau po ilgų svarstymų esą pasirodė, kad ietigalių piešinys per daug sudėtingas, per daug realistinis, todėl pasirinktas paprastesnis variantas.


Komentaras

Dainius Elertas
Istorikas

Paradoksalu, bet ietigalis su identiškais ženklais buvo rastas Vokietijoje, Brandenburgo žemėje. Labai toli nuo mūsų apylinkių. Kita vertus, svastikos simbolika labai primena nacionalsocialistų. Būtent svastikos lenktais galais buvo naudojamos nacių valdytame Klaipėdos krašte.

Vis dėlto herbai – svarbus dalykas, ypač miesteliams, nes heraldikos simbolika atspindi miestelio tapatybę. Lietuvoje susiklostė tokia tradicija, kad naudojami istoriniai herbai arba kuriami nauji tiems miesteliams, kurie jų neturėjo. Tada kreipiamas dėmesys į miestelio istoriją, praeitį, kraštovaizdį arba tai, kuo miestelis išsiskiria iš kitų.

Herbas atspindi siekį įteisinti savivaldą, kad ir mažiausia forma. Natūralu, kad į jo kūrimą turi būti įtraukta bendruomenė. Suprantama, ten nėra pakankamai žmonių, kurie išmanytų heraldikos subtilybes. Herbas nėra paprastas ženklas, jam neužtenka vien dizaino sprendimų. Kretingalės seniūnija paskelbė konkursą, atsiliepė moksleiviai, vietos mokytojai ir dizaineriai. Tie darbai buvo atrinkti. Keletas konkurso dalyvių kreipėsi į istorikus ir paprašė pakomentuoti Kretingalės istoriją.

Po šio pokalbio tapo aišku, kad konkurso dalyviai neturėjo išeities pozicijų, nes nebuvo parengta istorinė pažyma. Konkurso rezultatas tai ir rodo. Pernelyg laisvai viskas buvo interpretuojama. Tačiau pirmojo konkurso etapo darbuose pateikta daugybė simbolių, su kuriais galėtų toliau dirbti žmonės, išmanantys heraldiką.

Ir bendruomenė vėliau galėtų pasirinkti. Tiesa, kai kurie simboliai buvo labai tiesmuki, ir vargu ar jie tiktų. Pavyzdžiui, kiaulė. Šio gyvūno heraldikoje iš viso nėra, yra tik šernas. Tačiau kriterijų, kuriais vadovaujantis buvo atrinkti darbai, nebuvo. Natūralu, kad Valstybinę heraldikos komisiją tie darbai nustebino. Tačiau buvo ir vertų dėmesio pasiūlymų. Kodėl pati komisija patvirtino vieno iš savo narių darbą, neaišku.

Kretingalės vardo istorija

Kretingalės pirmasis pavadinimas susijęs su žodžiu "Kretinga". Kretingalė – vėlyvas pavadinimas, atsiradęs tik po 1923 m. Iki tol miestelis buvo žinomas kaip Kretinga.

Kažkada gyvavo Kretingos pilies apygarda, kurią sudarė ne viena pilis.

XIII a. kovų metu dalis tos apygardos atsidūrė Žemaitijos pusėje, o kita dalis liko Vokiečių ordino teritorijoje.

XVI a. susiduriama su ne vienos Kretingos reiškiniu. Lietuviškoje pusėje buvo senoji Kretinga, kuri tapo Kretingsodžiu. Kitoje upės pusėje didikai Chodkevičiai perkėlė savo centrą  – tai vėlyvoji Kretinga, vadinta lietuviškąja, žemaitiškąja arba rusiškąja Kretinga.

Kretingalės vietoje Ordino laikais būta net trijų Kretingų – Kretinga, Kretinga prie kelio ir Kretinga prie upės.

Tos gyvenvietės laikui bėgant susiliejo į vieną. Pastačius bažnyčią, jas sujungė parapija. Ji vadinta prūsiškąja, bajoriškąja Kretinga.

XX a. pradžioje V.Kalvaičio sudarytame žodynėlyje dabartinė Kretingalė vadinama būtent Kretinga, o dabartinė vadinama rusų Kretinga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Virgis

Virgis portretas
Tam ir reikalinga Heraldikos komisija, kad herbai būtų kokybiški. Ne tik kaip grafikos kūriniai, bet ir simboline, heraldikos mokslo prasme. Jokios saviveiklos tame leisti negalima, ir bendruomenė čia tegali turėti patariamąjį balsą. Tap, kaip ir viduramžiais, herbą "suteikia valdovas". Lietuvos Respublikoje - Prezidentas. O A. Každailio darbas geras. Gal kiek šabloniškas, bet kur kas geresnis už kitus šio straipsnio iliustracijoje pateiktus, taip pat ir už K. Mickevičiaus.

BŪRAS

BŪRAS  portretas
pačiulpk bolševykiška!

motas

motas portretas
Vokiska kuris buvo.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žvejai miestiečiams dovanojo šventę
    Žvejai miestiečiams dovanojo šventę

    Klaipėdos Teatro aikštė šeštadienį pakvipo žuviene ir kitais žvejiškais skanėstai. Žvejai miestiečius pakvietė švęsti Tarptautinę žvejų dieną. Šiaip progai skirti renginiai vyks dvi dienas. ...

    4
  • Klaipėdą užliejo varpų gausmas
    Klaipėdą užliejo varpų gausmas

    Laikrodžių muziejaus kiemelyje ilgiausią dieną metuose vyko Klaipėdos kariliono festivalis. Renginio metu varpus „prakalbino“ ne tik vietos karilionininkai, bet ir svečiai iš Rusijos, Belgijos. ...

  • Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino
    Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino

    Nors oras pajūrio šeštadienį nelepino, entuziastai rinkosi Lietuvos jūrų muziejuje į rytinę mankštą. Vis tik purškiantis lietus privertė pakoreguoti planus. Mankšta iš delfinariumo apžvalgos aikštelės ...

  • Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės
    Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės

    Šventinis Joninių savaitgalis Neringoje šiemet išskirtinis. Kurorto ir gyventojai ir svečiai taps didžiausios šalyje vestuvių puotos liudininkais. Laikantis XIX amžių siekiančių Mažosios Lietuvos papročių bus sutuokta kla...

  • Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją
    Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją

    Priekulėje Joninės buvo mistiškos – Vingio parke susirinkę žiūrovai stebėjo paslapčių, spalvų, gilios prasmės persmelktą Vydūno misteriją „Jūrų varpai“. Po spektaklio abipus Minijos krantų suliepsnojo laužai. ...

  • Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis
    Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis

    Klaipėdiečiai švęsti Joninių tradiciškai rinkosi ant Jono kalnelio. Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventėje nestigo burtų, šokių ir dainų. Visus pakerėjo prieš vidurnaktį išsiskleidęs ugnies...

  • Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas
    Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas

    Lygiagrečiai su Liepojos gatve besidriekiančios bevardės gatvelės laukia remontas. Bus panaikinta didžioji dalis keliukų, kurie iš kiemų veda tiesiai į judrią Liepojos gatvę. ...

    1
  • Malšina priėmimo į mokyklas aistras
    Malšina priėmimo į mokyklas aistras

    Milžiniškomis eilėmis ir priekaištais prasidėjęs priėmimas į Klaipėdos mokyklas baigiamas. Tikinama, kad kitąmet statyti palapinių ir budėti naktimis prie įstaigų veikiausiai nebeprireiks – ketinama pirkti elektroninę registrav...

    1
  • Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas
    Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas

    Danės krantinėje įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas. Jie nušlifuojami ir impregnuojami. Miestiečiai jau ne kartą skundėsi suoliukų būkle. Piktinosi, kad šie atrodo purvini, yra apaugę kerpėmis. ...

    14
  • Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas
    Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas

    Artimiausiomis savaitėmis miestą pagražins spalvingos pėsčiųjų perėjos, kurioms eskizus kūrė vietos menininkų bendruomenė. Kaip jos atrodys, kol kas neatskleidžiama, tačiau neslepiama, kad netrūks klaipėdietiškų motyvų. ...

    12
Daugiau straipsnių