Lietuviai į Kaliningrado sritį neplaukioja

Ilgai atidarinėtas pasienio kontrolės punktas Nida–Rybačij beveik nenaudojamas. Pernai, pirmaisiais jo veikimo metais, dar šiek tiek buvo laivelių, o šiemet jų neliko.

Tik vienas išplaukimas

Tarptautinis upių pasienio kontrolės punktas Nida–Rybačij yra sezoninis ir veikia navigacijos laikotarpiu.
Darbo dieną apsilankius Rybačij (Rasytės) poste nebuvo nė gyvos dvasios. Molo, kur įrengtas postas, teritorija aptverta. Aplinką, kuri apaugusi žolėmis, stebi vaizdo kameros.

Privažiavimo kelias į postą siaubingas. Iš esmės to kelio ir nereikia, nes į postą automobiliai nevažinėja - tik Rusijos pasienio ir muitinės tarnybos.

Panašu, kad jos šiame poste lankosi itin retai.
Lietuvos valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos posto vadas Vytautas Sakevičius teigė, kad šiemet nuo gegužės 19 dienos, kaip atidarytas sienos praleidimo postas, į Kaliningrado srities vandenis išleido vos vieną laivelį.

Norinčių atplaukti į Lietuvą iš Kaliningrado srities nebuvo nė vieno norinčio.

"Pirmaisiais metais tai yra 2013-aiais, kai buvo atidarytas tarptautinis postas iš Lietuvos plaukiančių į Kaliningrado srities vandenis buvo daugiau", - pastebėjo V.Sakevičius. 

Priima visus norinčius

Išplaukti iš Lietuvos į Kaliningrado srities vandenis procedūra panaši, kaip važiuoti su automobiliu tik apie ketinimą plaukti reikia pranešti gerokai iš anksto. Norint plaukti į Kaliningrado srities Kuršių marias reikia kreiptis į Pakrančių apsaugos rinktinę prieš 36 valandas. Reikia išsiųsti preliminarią paraišką apie planuojamą sienos kirtimą Kuršių mariose. Prieš 24 val. dar reikia pateikti detalią informaciją apie laivo pavadinimą, charakteristikas, keleivių skaičių, jų pilietybę ir tolimesnį plaukimo maršrutą.
Lietuvos pasieniečiai su Rusijos tarnybomis derina, ar jos priims atplaukiantį laivą.

Anot V.Sakevičiaus, dar nebuvo nė vieno atvejo, kad Rusijos pasieniečiai Kaliningrado srityje būtų atsisakę priimti laivą iš Lietuvos.

Kai laivas išplaukia iš Nidos pasienio posto, pasieniečiai apie tai praneša kolegomis Rusijos ir šie vyksta į Rybačij priimti laivą. Grįžtant atgal tenka tartis su pasieniečiais, kad šie atvyktų ir įformintų išplaukimo procedūras.
Realiai Lietuvos ir Rusijos vandens pasienio poste per parą gali būti aptarnaujama iki 10 laivų. Bet apie tokį srautą galima tik pasvajoti.    

Nėra kur apsistoti

Atidarant vandens kirtimo Kuršių mariose punktą ir patvirtinus sienos kirtimo tvarką, manyta, kad tai leis aktyviau plėtoti vandens turizmą tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities.

Realiai nieko panašaus nevyksta. Kaliningrado srities Kuršių marių pakrantėse nėra uostelių, kurie galėtų priimti pramoginius laivus. Įplaukimas į Zelenogradsko katerių prieplauką yra seklus. Poleske kanalas gilus, bet nėra švartavimo vietų. Slavsko rajone yra prieplaukos Mysovkoje ir Pričaly, bet juose žvejybinius laivus laiko žvejų kolūkis "Rybak Baltiki".

Grupė lietuvių šiemet išplaukę su katamaranu į Kaliningrado srities Kuršių marias planavo plaukioti 6 paras, tačiau namo sugrįžo jau po paros.