Malkų įlankoje teko stebėti neįprastą vaizdą – atidarant birių krovinių terminalą, čia daugiausiai atvyko žemdirbių iš tolimiausių Lietuvos kampelių.

Naujovės grūdų terminale

Bendrovės "Malkų įlankos terminalas" direktorius Julius Kiršis minėjo, kad tradiciškai krovęs medieną, inertines medžiagas, jų terminalas surado naują specializaciją – grūdų krovą. Šiemet tikimasi krauti apie 250 tūkst. tonų grūdų. Pastačius naują sandėlį ateityje grūdų krovą ketinama padvigubinti.

Kitur Klaipėdos uoste grūdų krovos terminalai orientuojasi į didelius krovinių srautus. Bendrovė "Malkų įlankos terminalas" dirba ir su mažesniais tiekėjais.

Jų patogumui įrengta grūdų kokybei nustatyti skirta laboratorija. Mėginys paimamas ir informacija apie grūdų kokybę suteikiama per kelias minutes. Ūkininkai grūdus į šį terminalą, jei jie sausi, gali vežti tiesiai iš laukų.

Bendrovės "Malkų įlankos terminalo" atstovai didžiavosi, kad šiuo metu uoste yra pats moderniausias, arčiausiai ūkininkų esantis terminalas. Jame veikia žymiausių pasaulyje gamintojų technologinės linijos – automatinės temperatūrų monitoringo sistemos, pirmasis Klaipėdos uoste grūdų priėmimo punktas ir laboratorija.

Konkurencija su latviais

Tuo pat metu terminalas pritaikytas priimti ir didesnėms partijoms grūdų. Bendrovė "Malkų įlankos terminalas" dirba su pagrindiniais savo partneriais – bendrovėmis "Scandagra" ir „Avena Nordic Grain“.

"Klaipėdoje atsirado puikus grūdų terminalas. "Malkų įlankos terminalas" žymiai prisidės prie tolesnės mūsų verslo sėkmės Lietuvoje. Čia dirbame ne pirmus metus, turime daug partnerių, Lietuvos ūkininkai patikėjo mumis ir parduoda savo grūdus", – tikino „Avena Nordic Grain“ generalinė direktorė iš Helsinkio Kaija Viljanen.

Sėklomis, trąšomis, pesticidais ir grūdais prekiaujančios bendrovės "Scandagra" generalinis direktorius Edgaras Bačėnas akcentavo, kad atsiradus Malkų įlankoje naujam grūdų terminalui, jie žengia į aukštesnį lygį ir turi galimybių tapti vienu didžiausių grūdų eksportuotojų Lietuvoje.

Domėjimasis grūdų eksporto galimybėmis per Klaipėdos uostą visada buvo, tik ne visada uostas sugebėdavo patenkinti poreikius. Dalis lietuviškų grūdų pagal praėjusių metų patirtį, kai buvo didžiulis jų antplūdis, krauti Liepojos uoste. Tikimasi, kad šiemet lietuviški grūdai keliaus tik per Klaipėdą.
"Pastebėjome, kad krovinių siuntėjams kaina yra antroje vietoje. Svarbiausias jų klausimas: ar turite galimybes? Atsiradus naujam birių krovinių terminalui Malkų įlankos terminalo bendrovėje, uosto pajėgumai ir galimybės krauti grūdus gerokai prasiplėtė", – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Naujasis iškilo per pusmetį

Birių krovinių terminalas Malkų įlankos terminalo bendrovėje atsirado tuščioje vietoje. 2011 metais pastatyti keturi silosiniai bokštai po 5 tūkst. tonų talpos kiekvienas su grūdų iškrovimo iš vagonų ir automobilių stotimis, našiomis svarstyklėmis.

Įvertinus klientų poreikius, šių metų pradžioje, vasarį, pradėtas statyti naujas 4,3 tūkst. kvadratinių metrų ploto, 35 tūkst. tonų talpos grūdų sandėlys. Iš jo į 142 krantinę nutiesta transporterių linija.

Kompleksas baigtas statyti šiemet rugpjūtį. Terminalo statyboje panaudota geriausia Vakarų Europos kompanijų įranga.

"Džiugu, kad prieš statant terminalą mūsų veiklos galimybėmis patikėjo pagrindiniai partneriai "Scandagra" ir „Avena Nordic Grain“. Esu dėkingas ir SEB bankui, kad suteikė galimybę statyti modernų grūdų terminalą", – tikino J.Kiršis.
Modernaus Birių krovinių terminalo statyba kainavo per 20 mln. litų.

Klaipėdai palanki bendrovė

Malkų įlankos terminalo svarbą akcentavo ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Ši bendrovė palanki miestiečiams. Tiek transportas su grūdais ir kitais kroviniais, tiek traukiniai juda „nekabindami“ miesto.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiuo metu rekonstruoja geležinkelio privažiavimus į "Malkų įlankos terminalą". Vietoje buvusių dviejų kelių bus įrengti keturi keliai, prailgės vagonų statymo keliai. Krovinių pralaidumas Malkų įlankos terminalo bendrovėje padidės dvigubai.
Geležinkelių rekonstrukcijos darbus atlieka bendrovė "Plungės Jonis".

"Kad mūsų bendrovė pasiektų aukštesnį lygį, daug prisidėjo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Didžiulį impulsą vystytis suteikė tai, kad buvo pastatyta 142 krantinė. Prie šios krantinės šių metų pradžioje priimtas didžiulis 225 metrų ilgio "Panamax" laivas. Tai didžiausias laivas, kada nors lankęsis ne tik mūsų bendrovėje, bet ir visoje Malkų įlankoje", – prisiminė J.Kiršis.

Komentaras
Julius Kiršis
Bendrovės "Malkų įlankos terminalas" direktorius

Birių krovinių terminalas mums atvėrė visiškai kitokias krovos galimybes. Jis valdomas automatiškai, be žmogaus įsikišimo. Krova tiek į laivus, tiek iš vagonų ar automobilių į sandėlius vykdoma kelių mygtukų paspaudimais. Procesą galima valdyti netgi naudojantis planšetiniu kompiuteriu. Tiek po naujai pastatytu sandėliu, tiek po seniau veikiančiomis silosinėmis saugyklomis įrengtos požeminės galerijos. Jomis ir keliauja grūdai. Naudodamiesi transporteriais per parą į laivus galime pakrauti apie 10 tūkst. tonų grūdų. Iš geležinkelių vagonų galime priimti apie 400 tonų grūdų per valandą, iš automobilinio transporto – apie 200 tonų per valandą. Taip pat dalį grūdų galime vežti tiesiai į sandėlius, jei jie tušti. Kraunant grūdus naudojame našiomis bunkerinėmis svarstyklėmis. Jos per 15–20 sekundžių užfiksuoja 3 tonų grūdų svorį su maža iki dviejų kilogramų paklaida. Per valandą tokios svarstyklės pasveria iki 500 tonų grūdų. Mūsų bendrovės birių krovinių terminalo naujovė yra ne tik tai, kad turime našias bunkerines svarstykles, bet ir tai, kad atidarėme pirmąją Klaipėdos uoste grūdų priėmimo laboratoriją. Daug dėmesio skiriame klientų grūdų kokybei. Sandėliuose yra įdiegta vadinamoji temperatūros monitoringo sistema. Įvairiuose lygiuose išdėlioti grūdų temperatūrų davikliai. Jei kur nors pradeda kaisti grūdai, jie transporteriais perkraunami iš vieno sandėlio į kitą ir taip atvėsinami.