Miestui žadamas mėlynasis proveržis

Susivieniję uosto, verslo, mokslo, miesto valdžios atstovai parengė ambicingą planą miestui. Bus siekiama, kad per šiek tiek daugiau nei dešimtmetį Klaipėda taptų geriausia vieta gyventi ir investuoti ne tik šalyje, bet ir visame Baltijos regione, o gyventojų skaičius išaugtų 40 tūkst.

Vienas svarbiausių dokumentų

Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija iki 2030 m. pradėta rengti prieš daugiau nei dvejus metus.

Jėgas suvienijo savivaldybė, uostas, universitetas, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija bei Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Prie strategijos "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis" dirbo daugiau nei 100 savo sričių profesionalų ir konsultantų.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad tai vienas trijų svarbiausių miesto dokumentų, kuris yra rengiamas šiuo metu. Kiti du – miesto ir uosto bendrieji planai.

"Priimti sprendimai visais šiais atvejais lems mieste dirbančių, įsikūrusių žmonių gyvenimus. Šešių institucijų atstovai parodė, kad, turint bendrų tikslų, siekių, galima suvienyti jėgas ir išspręsti sudėtingus klausimus. Gavome progą suderinti skirtingas pozicijas ir išgryninti bendrą vardiklį. Tai ir yra strategijos jėga", – tvirtino meras.

Anot V.Grubliausko, kadangi prie šio plano dirbo daugiau nei 100 įvairių institucijų, savo sričių profesionalų, tai yra miestiečių strategija miestui.

Išsikėlė ambicingus tikslus

Atkreiptas dėmesys, kad Klaipėda pirmoji Lietuvoje sukūrė miesto ekonominės plėtros strategiją. Tokį dokumentą ruošiasi rengti ir visas Klaipėdos regionas.

Strategijoje "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis" numatyta, kad iki 2030 m. bus siekiama, jog mieste būtų įkurta 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. – naujų įmonių, pritraukta 1,5 mlrd. naujų investicijų, o eksportas išaugtų 200 proc.

Taip pat norima, kad Klaipėdos apskrities bendrasis vidaus produktas padvigubėtų – nuo 4,2 mlrd. 2016-aisiais, kai pradėtas rengti dokumentas, iki 9 mlrd. 2030-aisiais.

Nuolatinių gyventojų skaičius išaugtų nuo 150 iki 190 tūkst. Pabrėžta, kad būtina ne tik stabilizuoti gyventojų skaičių, bet ir pritraukti naujų, o tai yra didelis iššūkis.

Bus siekiama, kad du kartus padidėtų ir darbo užmokestis, tiek pat apgyvendinamų turistų skaičius – nuo 200 iki 400 tūkst.

Strategiją pristatęs Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius Simas Simanauskas tvirtino, kad užsibrėžtų tikslų pavyks pasiekti proveržiu.

"Norime būti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu, geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti Baltijos regione", – neslėpė vadovas.

Didins krovą uoste

Parengtoje strategijoje išskirtos keturios kryptys, kurioms bus skiriamas didžiausias dėmesys artimiausius dvylika metų.

Viena jų – jūrinė ekonomika. Siekiama, kad integruotas uosto, logistikos, pramonės kompleksas 2030 m. aptarnautų 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių, taptų rytų Baltijos jūrinės prekybos vartais.

Taip pat planuojama stiprinti ir toliau vystyti suskystintų gamtinių dujų klasterį, kurti švariąsias pastarųjų technologijas. Plėtojamas bus ir jūrinis sveikatinimo turizmas. Smiltynė ir Giruliai taps kurortinėmis zonomis, kursis sveikatingumo centrai, geoterminis SPA, nauji uosteliai Dangėje, Kuršių mariose, Smiltynėje, plėtojama vandens sporto infrastruktūra.

"Klaipėda – miestas gimęs prie jūros. Esame stipriausi ekonominėje srityje ir labai svarbu turėti bendrų vizijų. Kartu su pramone, mokslininkais galima pasiekti ambicingų uždavinių", – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Svarbus mokslinis potencialas

Vadovas atkreipė dėmesį, kad 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių – nemažas skaičius, tačiau pabrėžė, kad reikia įžvelgti dar didesnį potencialą ir galimybes.

A.Vaitkus teigė, kad paskutiniu laikotarpiu uosto krova auga. Klaipėda pirmą kartą Lietuvos istorijoje tapo lydere tarp Baltijos šalių. Tai rimtas signalas partneriams – stambioms kompanijoms iš Kinijos, Japonijos.

"Uosto bendrojo plano ir ketvirtosios – maksimalios koncepcijos įgyvendinimas – didelis turtas Klaipėdai, o ne uostui. Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių tai supranta. Ginčydamiesi, ar reikia uosto plėtros, praradome 15 metų, kai kiti miestai, pasižiūrėję į Klaipėdai parengtą galimybių studiją, įgyvendino projektus. Ir jie jau atsipirko. Mes labai dažnai kalbame, kaip išleisti pinigus, bet retai, kaip juos uždirbti. Norint išleisti, reikia uždirbti", – teigė vadovas.

Generalinis direktorius informavo, kad verslas, dirbantis uoste, prognozuoja, jog bus sukurtas didesnis skaičius darbo vietų, nei numatyta plane. Jis įsitikinęs, kad plėsis ir kitos struktūros.

A.Vaitkus pabrėžė, kad labai svarbu išlaikyti mokslinį potencialą: "Net ne studentus, ir net ne tuos, kurie baigė studijuoti ir ateina dirbti. Labai svarbus mokslinis potencialas, kuris leistų suvokti, kaip mes vystomės, kur einame. Šis įdirbis pats didžiausias ir turi išlikti ateityje."

Anot A.Vaitkaus, keistas klausimas, kuris kartais keliamas, – ar gali derėti pramonė ir turizmas. Yra daug miestų Europoje, kur šios sritys puikiai papildo viena kitą.

"Lietuvai reikia išaugti iš tų postsovietinių marškinėlių. Mūsų šalyje dažnai akcentuojami dirgikliai vietoj to, kad kurtume. Klaipėdą aplankančių kruizinių laivų skaičius auga. Miestas turi didelį potencialą, tik tą turtą turime tinkamai išnaudoti", – teigė vadovas.

Atsigręš į vandenį

Kita sritis, kuri bus plėtojama artimiausius dvylika metų, – bioekonomika. Bus kuriamas bioekonomikos klasteris, orientuojamasi į chemiją, medieną, mokslą, švariųjų technologijų tyrimus, jų taikymą, bioproduktus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo technologijas.

Vystomos bus ir vadinamosios mėlynosios technologijos – Klaipėdos mokslininkai dalyvaus Baltijos jūros baseino mėlynųjų technologijų tyrimų programose. Mokslas ir verslas kartu vystys regiono akvakultūrą, kurs jūros biotechnologijas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arvydas

Arvydas portretas
Mėlynasis proveržis - subinėn, tad gal pavadinkim - ruduoju proveržiu tamson...?

asai

asai portretas
breznevine propaganda. to nuostabiojo melynojo proverzio strategijoje taip pat numatoma 4 juostu autostrada per viduri vites rajono. taigi klaipeda vietoj to kad gerintu zmoniu gyvenimo salygas uztvindys furu srautais ir triuksmo bei oro tarsa dar n kartu didesne nei yra dabar... o klaipedos gyventoju kiekis turbut dides nuo ukrainieciu ir baltarusiu darbininku kiekio.

Piktas

Piktas portretas
Man tai panašu į Mikaldos knygą:), miestą nuniokiojo, o dabar vystys, anekdotas. Verslininkai išgujo iš miesto gyventojus, beliko 150 000, o buvo 200000, matai dabar jie didins gyventojų skaičių. Lietuvos verslas yra godus, plėšia nuo žmonių juodai, o šie bėga iš Lietuvos.Vieni keliam kainas maistui, kiti mažina atlyginimus, žmogus privalo gelbėtis. Už prarastą gyventojų milijoną turi atsakyti verslininkai. Galimas žydrasis proveržis, bet ne mėlynasis.
VISI KOMENTARAI 42
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių