Per vasarą užsienyje uždirbti pinigų geidę studentai ne tik nesulaukė išsvajoto darbo, bet dar ir patyrė nemenkų nuostolių. Be to, jie net negali tikėtis atgauti įdarbinimo agentūrai sumokėtų pinigų, nes juos formaliai sumokėjo ne už darbo paieškas, o už konsultacijas, kokie yra atlyginimai ES šalyse.

Sumokėjo po 600 litų

Lietuvoje jau kelerius metus galioja tvarka, jog įdarbinimo agentūros, kurios tarpininkauja Lietuvos piliečius įdarbinant užsienyje, šias paslaugas privalo teikti nemokamai.

Nuo tada daugelis tokių agentūrų savo teikiamas paslaugas ėmė vadinti ne įdarbinimu, o konsultavimu. Todėl neatidiems žmonėms, svajojantiems užsienyje uždirbti daugybę pinigų, tenka skaudžiai nusivilti, o paskui net neįmanoma rasti teisybės.

Taip nutiko ir klaipėdiečiui Giedriui (vardas pakeistas, tikrasis ir pavardė redakcijai žinomi – V.S.).
Vaikinas vienoje Klaipėdos aukštojoje mokykloje baigė pirmą kursą ir sumanė per vasarą išvykti dirbti į užsienį.

"Aišku, galėjau likti dirbti ir Lietuvoje. Tačiau čia per mėnesį uždirbčiau ne daugiau nei 1,5 tūkst. litų, o užsienyje juk galima gauti gerokai daugiau. Todėl ir galvojau vasarą išnaudoti finansiškai efektyviai", – pasakojo Giedrius.

Panaršęs internete jis rado skelbimų apie garantuotą įdarbinimą Norvegijos žuvų arba vaisių fabrikuose.
Susigundęs tokiu skelbimu, vaikinas ir jo mergina kreipėsi į įdarbinti Norvegijoje žadėjusią agentūrą. Jaunuoliai sumokėjo po 600 litų.

Už tai jiems pažadėta, kad jau birželio pirmąją savaitę jie išvyks į užsienį, tačiau jaunuoliai iki šiol yra Lietuvoje.
Įtarė, bet patikėjo

"Dabar jau galiu konstatuoti, kad patekome į sukčių, kurie naudojasi patikliais žmonėmis, spąstus. Mus tos agentūros vadovas tik maitina pažadais, kad išvyksime kitą savaitę, paskui – dar kitą. Po kurio laiko jis jau ėmė kalbėti, kad galime išvažiuoti tik į Angliją, paskui jau ir šis variantas neįgyvendinamas. Galiausiai paprašiau, kad man ir merginai grąžintų sumokėtus 1,2 tūkst. litų, nes juk įdarbinti nebuvome. Tačiau pasirodė, kad agentūra net nebuvo įsipareigojusi mus įdarbinti", – dėstė pašnekovas.

Sutartyse, kurias pasirašė klaipėdietis ir jo mergina su agentūros vadovu, aiškiai nurodyta, kad paslaugos teikėjas įsipareigoja paslaugos gavėją konsultuoti įdarbinimo ES šalyse klausimais, informuoti apie nustatytą minimalų atlyginimą konkrečioje ES šalyje, jo mokėjimo tvarką, supažindinti su valstybės, į kurią klientas vyksta, teisės aktais, socialinėmis garantijomis.

"Sutartyje išties nėra nė žodžio, kad agentūra privalo mus įdarbinti, kitaip tariant, surasti konkrečią darbo vietą. Kai pasirašinėjau šią sutartį, man kilo klausimas, kodėl nėra nė žodžio apie pareigą įdarbinti. Tačiau agentūros vadovas paaiškino, kad tai standartinė sutartis, kad kitokia būti negali, nes esą reikėtų mokėti didesnius mokesčius. Patikėjau, nes labai norėjau išvykti į užsienį užsidirbti", – dabar jau apgailestavo studentas.

Ieško kitų apgautųjų

Supratęs, kad teisybės gražiuoju rasti nepavyks, Giedrius nuvyko į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir parašė pareiškimą, kad buvo apgautas. Sykiu jis pateikė ir pasirašytos sutarties, jo sumokėtų pinigų priėmimo kvito kopijas.

"Po kelių dienų mane pasikvietė tyrėjai ir aiškiai pirštu parodė į vieną sutarties punktą. Jame parašyta, kad visi nesutarimai turi būti sprendžiami Plungės teisme, todėl uostamiesčio policija negali pradėti jokio ikiteisminio tyrimo, nes juk pats savanoriškai pasirašiau tokią sutartį. Koks buvau žioplys", – krimtosi pašnekovas.

Tačiau jis dar nenuleidžia rankų. Vaikinas ėmė internete platinti informaciją, kad Klaipėdoje įsikūrusi neva įdarbinimo agentūra jį apgavo ir kviečia atsiliepti visus taip pat nukentėjusius žmones.

"Gal kai susivienysime, galėsime daugiau nuveikti. Be to, jau išsiaiškinau, kad tos agentūros vadovas tikrai nėra švarus. Vieną įmonę dėl kažkokios panašios neskaidrios veiklos jam jau teko uždaryti, todėl dabar veikia kitu vardu", – dėstė Giedrius.

Agentūros, kuriai studentas už neva įdarbinimą užsienyje, tačiau formaliai už konsultavimą savanoriškai sumokėjo 600 litų, vadovas vakar visą dieną mobiliuoju telefonu neatsiliepė.

"Jau liepa, o aš vis dar Lietuvoje. Vargu ar pavyks ir išvažiuoti kur nors šią vasarą padirbėti. Bet bent jau būsiu gavęs gerą pamoką, kad nereikia tikėti tuščiais pažadais ir gal kiti žmonės pasimokys", – vylėsi pašnekovas.

Konsultuoja ir nemokamai

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas nė kiek nenustebo išgirdęs šią istoriją, nes tokios esą dažnos.

"Nors panašios įmonės žmones vilioja galimybe juos įdarbinti užsienyje, tačiau popieriuose jos "tik konsultuoja". Ir niekaip neįmanoma prikibti, įrodyti, kad konsultacijos nebuvo suteiktos. Net nėra prasmės kreiptis į teismą siekiant atgauti sumokėtus pinigus. Visada reiškia žiūrėti po kokia sutartimi dedate parašą. Juk įsidarbinti užsienyje yra ir kitų galimybių, nebūtina kreiptis į neaiškias neva įdarbinimo ar konsultavimo agentūras", – tvirtino M.Skritulskas.

Be to, tos agentūros nėra licencijuotos, jos tik Lietuvos darbo biržai teikia ataskaitas – skaičius, kiek kartų tarpininkavo įdarbinant užsienyje.

"Žmonėms, kurie ieško darbo užsienyje, siūlyčiau kreiptis į mus. Darbo biržoje veikia EURES biuras – specializuotas padalinys. Jis priklauso vienam tinklui su visų kitų ES valstybių EURES biurais, taip pat ir Norvegija bei Šveicarija", – teigė M.Skritulskas.

EURES biure teikiama informacija apie laisvas darbo vietas užsienio šalyse.

Be to, jame specialistai darbo ieškančiam žmogui gali padėti paruošti gyvenimo aprašymą. EURES biuro specialistai taip pat turi galimybių patikrinti užsienio valstybėje esantį darbdavį, pas kurį lietuviai susiruošė. Galima pažiūrėti, ar jis laiku moka mokesčius, atlyginimus, nėra probleminis.

EURES biuro teikiamos konsultacijos yra nemokamos. Jas gali gauti ir ne tik darbo biržos klientai, o visi, kuriuos domina darbas užsienyje.

"Svarbiausia, kad EURES biure pateikta informacija, suteiktos konsultacijos bus profesionalios, objektyvios ir už jas nereikės mokėti 600 ar 800 litų, nors tokios išlaidos ir negarantuoja kokybiškų paslaugų abejotinose agentūrose", – pabrėžė M.Skritulskas.

Skaičiai ir faktai

Šiemet I ketvirtį Lietuvoje veikė 108 tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikėjai (tarpininkai), pranešę apie savo statusą teritorinėms darbo biržoms.

Duomenis apie tarpininkavimo įdarbinant veiklą pateikė 66 tarpininkai iš 108.

Iš viso per šį laikotarpį tarpininkai įdarbino 1538 asmenis: Lietuvoje – 749 (49 proc.), užsienyje – 789 (51 proc.)

Daugiausia asmenų buvo įdarbinta Jungtinėje Karalystėje – 242 (30 proc.), Nyderlanduose – 160 (20 proc.) ir Norvegijoje – 149 (19 proc.).

2013 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 109 tarpininkai, pranešę apie savo statusą teritorinėms darbo biržoms.

Iš viso per 2013 metus tarpininkai įdarbino 6886 asmenis, 486 asmenimis daugiau nei per 2012 metus. Iš jų Lietuvoje – 2982 (43 proc.), užsienyje – 3904 (57 proc.).

Kaip ir 2012 metais, daugiausia asmenų įdarbinta Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir Danijoje.

Palyginti su 2012 metais, įdarbinimų skaičius sumažėjo Jungtinėje Karalystėje, Norvegijos Karalystėje, Kipre ir Maltoje, padidėjo Nyderlanduose, Vokietijoje, Danijoje, Baltarusijoje ir Graikijoje.