Mumlaukio ežeras sudomino ekstremalių pramogų verslininkus

Po dvejų metų miesto politikai staiga susivokė, kad Mumlaukio ežero valymui išleistas milijonas litų klaipėdiečiams jokios naudos neatnešė. Esą pasiekta tik tai, kad ežeras pagilintas iki dvejų metrų, todėl gali nuskęsti daugiau žmonių.

Baigs iki liepos

Miesto taryba daugiau nei prieš dvejus metus pritarė, jog Klaipėdos savivaldybė teiktų paraišką gauti pinigų iš ES fondų Mumlaukio ežero valymui.

Paraiška buvo patenkinta, skirta beveik 1,1 mln. litų ir 2012 metų birželį prasidėjo ežero valymo darbai.

Anot Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, per tuos dvejus metus išvalyta apie 5,7 ha ploto ežero dugnas – iškuoptas dumblas.

„Jo išvežta apie 18 tūkst. kubinių metrų. Kadangi dugnas išvalytas, ežeras tapo gilesnis. Anksčiau jo gylis nesiekė nė metro, o dabar kai kuriose vietose viršija ir du metrus“, - teigė I.Šakalienė.

Mumlaukio ežero valymo ir pakrančių tvarkytos darbai turėjo būti baigti iki šių metų kovo 31 dienos. Tačiau sutartis su rangovais pratęsta iki birželio pabaigos, nes kai kuriems darbams trukdė šlapias pavasaris.

„Dar liko į pakrantes atvežti juodžemio, jį išlyginti, apsėti žole“, - vardijo I.Šakalienė.

Prašė suoliukų

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto, kurio nariai ir prašė pateikti informaciją apie Mumlaukio ežero valymo darbus, pirmininkas Audrius Vaišvila stebėjosi, kad savivaldybė pirko tokius darbus, nes esą jie jokios naudos nedavė.

„Kam reikėjo tą milijoną litų sukišti? Tik dėl to, kad dvejus metus prie ežero būtų dumblo krūvos ir purvina gatvė nuo jo vežimo. Žmonės tikrai nepajus jokios naudos, kad tas ežeras išvalytas. Žiemą kaip čiuožinėjome ant jo ledo, taip ir čiuožinėsime, o vasarą bus daugiau skendimų, nes ežeras pagilėjo“, - savo pasvarstymus dėstė A.Vaišvila.

Todėl jis savivaldybės atstovus ragino pasirūpinti, kad prie ežero būtų pastatyti bent keli suoliukai, ant kurių žmonės galėtų atsisėsti ir žiūrėti į vandens telkinį. Esą reikėtų palei ežerą įrengti ir takelį, kad žmonės galėtų pasivaikščioti.

„Gal bent taip bus šiokia tokia nauda miestiečiams“, - siūlė komiteto pirmininkas.

Jam prieštaravo komiteto narys Vytautas Lupeika.

„Jei pastatysime suoliukus, jaunimas ant jų sėdės ir gers, o bambalius mes į vandenį. Taip vėl užteršime ežerą. Mūsų visuomenė suoliukams dar nesubrendo“, - tvirtino V.Lupeika.