- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia prisiminti Kazį Trukaną (1892–1957).
Šio Klaipėdos krašto kultūros veikėjo, švietėjo 120-osioms gimimo metinėms skirtą renginį Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Didžioji Vandens g. 2) organizuoja penktadienį 16 val. K.Trukano paminėjimo vakarą bus pristatyta iki balandžio 7-osios veiksianti paroda „Pedagogo, visuomenės veikėjo Kazio Trukano gyvenimo kelias“. Renginyje dalyvaus Mažosios Lietuvos reikalų tarybos atstovas menotyrininkas Petras Šmitas, Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba, K.Trukano artimieji.
K.Trukanas gimė 1892 m. sausio 28 d. Andrelėnuose (Undrelėnuose), Vidžių valsčiuje, Breslaujos apskrityje. Mokėsi Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje ir Vilniaus kunigų seminarijoje, kurią baigė 1915 m. Artėjant vokiečiams jis pasitraukė į Rusiją, kunigavo Zadorožnėje ir Ikaznėje (Baltarusija), rūpinosi karo pabėgėliais lietuviais. 1919 m. K.Trukanas grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas Švenčionėlių parapijos kunigu. 1920 m. išvyko į Vokietiją, Miunsterio universitetą, studijuoti filosofijos, istorijos ir lotynų kalbos. Ten 1924 m. apsigynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją.
Grįžęs į Lietuvą K.Trukanas apsigyveno Švenčionyse, dirbo mokytoju, lietuvių gimnazijos direktoriumi, organizavo lietuviškas organizacijas, dalyvavo jų veikloje. 1925 m. jis buvo pasiųstas mokytojauti į Klaipėdą. Nuo 1925 m. dėstė lotynų kalbą ir istoriją Klaipėdos lietuvių (vėliau Vytauto Didžiojo) gimnazijoje, 1929 m. buvo paskirtas šios gimnazijos direktoriumi, jai vadovavo iki 1940 m. K Trukano rūpesčiu 1934 m. buvo pastatyti nauji gimnazijos rūmai.
Į visuomeninę veiklą įsijungęs jau 1925 m., K.Trukanas daug dirbo Klaipėdos krašto švietimo srityje. Drauge su kitais šio krašto lietuvių veikėjais 1926 m. įsteigė Klaipėdos krašto mokyklų draugiją, kurios pastangomis buvo įkurtos lietuviškos gimnazijos Pagėgiuose ir Šilutėje, Spartesnioji mokykla Klaipėdoje, krašte išplėstas privačių lietuviškų mokyklų tinklas. Nuo 1929 m. K.Trukanas buvo Klaipėdos krašto Visuomenės sąjungos valdybos pirmininkas, 1934 m. – vienas iš Lietuviškųjų organizacijų komiteto steigėjų. 1938 m. jis buvo išrinktas į Klaipėdos krašto Seimelį, aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto lietuvių visuomeninių ir kultūrinių draugijų bei organizacijų veikloje.
1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, K.Trukanas rūpinosi gimnazijos inventoriaus perkėlimu į Palangą ir iki 1940 m. vadovavo ten veikusiai Vytauto Didžiojo gimnazijai. 1940 m. jis persikėlė į Vilnių, 1941–1944 m. buvo Vilniaus 1-osios vidurinės mokyklos direktoriumi. 1945 m. pradžioje, baigiantis karui, grįžo į Klaipėdą. 1945 m. balandžį buvo paskirtas miesto 1-osios vidurinės mokyklos direktoriumi. 1946 m. gruodžio 7 d. buvo suimtas ir ištremtas, iki 1954 m. kalėjo Mordovijos ir Sverdlovsko srities lageriuose. Paleistas grįžo į Klaipėdą. Po metų pradėjo dirbti Klaipėdos viešojoje bibliotekoje (mokytojauti jam buvo uždrausta). K.Trukanas mirė 1957 m. rugsėjo 19 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo gegužės pabaigos į pajūrį bus galima keliauti „Pajūrio ekspresu“2
Gegužės 31-ąją startuoja vasaros maršruto pirmasis traukinys „Pajūrio ekspresas“. LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ skelbia, kad reisai šiuo traukiniu bus vykdomi iki rugpjūčio 25 dienos, o biliet...
-
Balsavimas Klaipėdoje: dėl užsienyje gyvenančios klaipėdietės teko kviesti pareigūnus10
Sekmadienio rytą visoje šalyje bei uostamiestyje prasidėjo pagrindiniai Respublikos prezidento rinkimai ir referendumas. Nuo ryto savo pilietinę pareigą atliko apie 25 proc. klaipėdiečių. Vienoje Klaipėdos rinkimų apylinkėje garsiai savo nuomo...
-
Palangoje atidarytas Ekstremalaus sporto aikštynas6
Gegužės 11-osios vidurdienį Palangoje atidarytas Ekstremalaus sporto aikštynas. ...
-
Savaitgalį Palangoje lyja gintarais1
Šį savaitgalį Palangoje šurmuliuoja „Gintarinis savaitgalis“ – į šalies kurortą atvyksta gintarų mylėtojai iš skirtingų Lietuvos kraštų. ...
-
Klaipėdoje rengiamasi atnaujinti centrinį paštą: valstybė žada skirti 7 mln. eurų6
Klaipėdoje ruošiamasi sutvarkyti ir atnaujinti 19-ojo amžiaus pabaigoje statytą centrinio pašto statinių kompleksą. Jį valdantis Kultūros ministerijai pavaldus Kultūros infrastruktūros centras (KIC) darbus tikisi pradėti 2026 metų prad...
-
Pagerbtas J. Polovinsko-Budrio atminimas6
Jono Polovinsko-Budrio vardas suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopai. Į uostamiestį iš JAV atvykęs 1923 metų Klaipėdos išvadavimo karinės operacij...
-
Dar negimusio vaiko šventei – apvali suma6
Vis labiau populiarėja šventė, kurios metu kūdikio besilaukiantys tėvai ir jų artimieji sužino jo lytį. Už tokį vakarėlį kai kurie klaipėdiečiai pasiruošę sumokėti ir sumą, viršijančią 10 tūkst. eurų. ...
-
Kelionė prie kapo – su netikėtomis kliūtimis26
Artimųjų kapus nusprendusi aplankyti protezo dėka judanti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – ją gabenęs automobilis negalėjo įvažiuoti į Joniškės kapines. Paaiškėjo, kad tokia tvarka, kai mašinomis tam tikromis di...
-
Iki mėnesio galo pajūryje vyks karinės pratybos13
Nuo pirmadienio iki pat gegužės pabaigos pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyks tarptautinės karinės pratybos. Gyventojai raginami nesibaiminti ir ramiai reaguoti į kariškių pasirodymą bei veiksmus. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...