Nuo sausio 1 dienos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros skyriui, į KLASCO išėjus Algirdui Kamarauskui, pradėjo vadovauti 35 metų Gediminas Zumaras.

Kaunietis įsiliejo į uostą

Uosto direkcijos infrastruktūros vadovo pozicija uoste yra svarbi. Ji turi įtakos ne tik valstybės prestižui, bet ir bendrai viso uosto veiklai. Nuo operatyvaus, tikslaus, protingo, skaidraus, nekonfliktiško uosto infrastruktūros vystymo priklauso ir uosto kompanijų sėkmė.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus neslėpė, kad naujo infrastruktūros direktoriaus kandidatūrą derino ir su uosto naudotojais, kurie jai pritarė. Iš Uosto direkcijos išėjus A.Kamarauskui nuo lapkričio pabaigos G.Zumaras laikinai ėjo Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas.  Uosto direkcijoje G.Zumaras dar beveik naujokas.

Kaunietis G.Zumaras, kurio šeima gyvena Kauno rajone, darbą uoste pradėjo 2014 m. rugpjūtį, kai po konkurso tapo Uosto direkcijos Statybos ir eksploatacijos departamento direktoriumi.

Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete baigęs aplinkos inžinerijos bakalauro ir magistro studijas pagal hidrotechniko specializaciją jis iki ateinant į Uosto direkciją 10 metų dirbo projektuotoju, padalinio vadovu dabartinėje „Sweco hidroprojektas“ bendrovėje.

Garantas – skaidri veikla

Uosto direkcijoje, kaip pats G.Zumaras sakė, jo laukia nelengvi laikai. Jis geru žodžiu minėjo buvusį savo vadovą A.Kamarauską ir kolegą Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorių Vidmantą Paukštę. Su pastaruoju naujasis vadovas tiesiogiai varžėsi dėl Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus posto.

G.Zumaras kaip ypač sėkmingą 2015 m. uosto vystymo projektą išskyrė baigiantis metams atliktą šiaurinės uosto dalies vidinio laivybos kanalo gilinimą iki 15 metrų.

Operatyviai atliktas gilinimas, kur įsisavintos papildomai iš transporto sistemos gautos nepanaudotos ES lėšos, atvėrė naujas Klaipėdos uosto veiklos galimybes. Šiaurinėje uosto dalyje jau bus galima iki galo pakrauti visų tipų „Panamax“ laivus.

Anksčiau tokie laivai baigti krautis iš Klaipėdos plaukdavo į kaimyninius uostus arba išplaukdavo nebaigti krauti iki 10 tūkst. tonų krovinių.

Per 2015 m. Uosto direkcija iš planuotų 34,3 mln. eurų panaudojo 26,6 mln. eurų. Per viešuosius pirkimo konkursus buvo sutaupyta net 6,8 mln. eurų. Rangovai siūlė nuo 20 iki 40 proc. pigiau nei skaičiuojamoji objektų vertė.

Toks uosto objektų statybos darbų mažėjimas aiškinamas tuo, kad kaimyniniuose uostuose investicijų apimtys buvo nedidelės, todėl statybininkai plūstelėjo į Klaipėdos uostą. Vieninteliame Lietuvos uoste išsiskiria ir aiški, skaidri, rangovų neklaidinanti, užkulisinių susitarimų nepripažįstanti viešųjų pirkimų ir projektų vykdymo tvarka.

„Nė vienas uosto statybos objektas 2015 m. neviršijo numatytos vertės, o atsiradę papildomi darbai neviršijo 10 proc. papildomai numatytų sumų. Tai rodo, kad Uosto direkcijos kolektyvas pajėgia suvaldyti didelės apimties projektus“, – pastebėjo G.Zumaras.

Jis kaip buvęs projektuotojas akcentavo ir pakankamai gerą techninių projektų kokybę.

Laukia dideli iššūkiai

G.Zumaras ypač akcentavo šiuo metu vykstantį Uosto bendrojo plano rengimą. Tai numatys kokybišką uosto šuolį.

„Šis planas svarbus tiek Uosto direkcijai, tiek uosto kompanijoms. Joms bus palengvinta daug uosto vystymo procedūrų. Nereikės daryti atskirai detaliųjų planų. Bendrajame plane įvertinta esama būklė. Numatytos probleminės vietos, kurias vadinu butelio kakliukais“, – teigė G.Zumaras.

Šiais metais Uosto direkcija planuoja atlikti investicijų už 23,4 mln. eurų. Iš didesnių planuojamų vykdyti objektų bus dviejų lygių sankryžos pabaigtuvės į „Klaipėdos Smeltę“, „Begos“, „Klaipėdos naftos“, Birių krovinių terminalo krantinių rekonstrukcija, tolesnis uosto gilinimas.

Bene svarbiausi iššūkiai bus rengtis 2017 m., kai startuos keli dideli uosto gilinimo laivybos kanalo platinimo, molų pertvarkymo projektai.

Jau šių metų pradžioje bus skelbiamas Klaipėdos uosto kanalo gilinimo iki 17 metrų poveikio aplinkai vertinimo konkursas. Per 2016 m. reikės parengti 15 naujų uosto plėtros nuo 2017 m. techninių projektų.

Projektavimo veiklos patirties turintis Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius žada padaryti viską, kad pasirengimas naujiems uosto vystymo darbams vyktų sklandžiai.

„Konsultuojamės su užsienio kompanijomis, domimės svarbiausiomis uostų vystymo naujovėmis. Imantis tokių didelių planų, kokie mūsų laukia, svarbu nepadaryti klaidų. Reikės tinkamai suvaldyti didžiules statybas užtikrinsiančius uosto finansinius srautus, pasirūpinti, kad vykdant infrastruktūros gerinimo projektus uoste būtų užtikrinta saugi laivyba“, – svarbiausius savo artimiausių metų veiklos niuansus apibūdino G.Zumaras.