Šiomis dienomis iš Klaipėdos Draugystės geležinkelio stoties į Baltarusijos Minsko Koliači stotį turėtų pradėti kursuoti eksperimentinis traukinys "Nemunas".

Be gaišaties prie sienų

Gabenti automobilius geležinkelio platformomis tarp Lietuvos ir Baltarusijos pradėta pernai nuo lapkričio. Automobilių pervežimas geležinkeliais vyksta tarp Minsko Koliadiči stoties ir Vilniaus bei Kauno.

Iš Baltarusijos į Vilnių traukinys su automobiliais išvyksta kartą per savaitę – ketvirtadieniais, o iš Vilniaus – penktadieniais. Traukinys, įskaitant sienos kirtimą, vyksta 8 valandas. Išvykęs iš vakaro traukinys ryte jau būna Vilniuje ar Minske.

Lietuvos–Baltarusijos sieną traukinys kerta maždaug per valandą – ilgiausiai yra stovėjęs pusantros valandos.

Prie sąstato kabinamas specialus keleivinis vagonas. Kol traukinys važiuoja, vairuotojai gali ilsėtis ir atvykę iš karto važiuoti tolyn į paskyrimo vietą.

"Tokio traukinio nauda vežėjams yra akivaizdi. Nereikia gaišti net kelias paras prie sienų. Galima tiksliai susiplanuotų krovinių pristatymo laiką. Pailsėję vairuotojai gali iš karto važiuoti į paskyrimo tašką", – teigė ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidentas Tautginas Sankauskas.

Jis pripažino, kad jo kompanija naudojasi šia nauja paslauga.

Šios linijos partnerio iš Baltarusijos pusės "Belintertrans" vienas vadovų Dmitrijus Makritckis kvietė labiau naudotis Baltarusijos geležinkelių transporto sistema. Šioje šalyje yra 5,5 tūkst. kilometrų geležinkelio kelių, 232 krovos terminalai. Iš jų 16 terminalų pritaikyti krauti konteinerius ir automobilių transportą.

Derins su keltų maršrutais
 
Ne tiek Lietuvos, kiek Baltarusijos pusės buvo labiau suinteresuota ir klausinėjo, kada sunkvežimius gabenantis traukinys pradės kursuoti tarp Minsko ir Klaipėdos. Baltarusiams tai ypač aktualu, nes per Klaipėdos uostą gabenama nemažai šios šalies krovinių.

"Lietuvos geležinkelių" bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Stasys Gudvalis teigė, kad traukinio „Nemunas“ išvykimas iš Klaipėdos bus suderintas su jūrų keltų maršrutais. Iš tiesų, ir derinti nėra pernelyg ko – jūrų keltai iš Vokietijos į Klaipėdą plaukia kasdien.

Pradžioje tikimasi iš Klaipėdos į Minską suformuoti bent 15 platformų traukinį. Vėliau traukinys turėtų prailgėti iki 30 platformų. Jei paslauga būtų pakankamai paklausi, ateityje planuojama, atšaką nuo Minsko pratęsti iki Maskvos.   

Draugystės geležinkelio stoties vadovas Arūnas Verpečinskas teigė, kad parengta pakankamai didelė aikštelė priimti automobilius, kurie būtų kraunami ant geležinkelio platformų. Taip pat pasirūpinta apsauga.

Dar didesnio srauto platformomis gabenamų krovinių tikimasi po to, kai uostamiestyje, Draugystės geležinkelio stoties teritorijoje, bus atidarytas Klaipėdos logistikos centras.

Lietuvos geležinkeliai planuoja pirkti ir pakankamą kiekį naujų platformų, skirtų gabenti ratiniams kroviniams. Rusijos kompanija "RusTrail" siūlo įsigyti naujos kartos platformas, kuriomis galima gabenti vien puspriekabes be vilkikų. Šiuo metu viena didžiausių problemų ir yra platformos. Visoje 1 520 geležinkelio vėžės erdvėje yra tik apie 200 transportui gabenti skirtų platformų.

Vežėjai atsisako vairuotojų

Tai, kad kontreilerinio traukinio nauda yra akivaizdi, pripažįsta ir patys vežėjai. Jiems svarbiausias klausimas yra šios paslaugos kaina.

Iš Vilniaus Panerių geležinkelio stoties iki Kaliadiči – 242 kilometrai. Sunkvežimis su kroviniais šiuo maršrutu kontreileriniu traukiniu vežamas už 340 JAV dolerių. Iš Minsko Kaliadiči iki

Kauno Palemono stoties yra 327 kilometrai. Sunkvežimis ant platformos pervežamas už 355 JAV dolerius. Iš Klaipėdos Draugystės geležinkelio stoties iki Kaliadiči yra 612 kilometrų. Šio atstumo vieno sunkvežimio gabenimo įkainis yra 405 JAV doleriai.

Tas pats „Lineka“ prezidentas T.Sankauskas teigė, kad šie įkainiai nėra dideli, bet kas naudingiau – siųsti sunkvežimius geležinkeliais ar maltis keliais, turi spręsti kiekviena kompanija.

Vakarų Europoje jau dažni atvejai, kai automobilių vežėjai atsisako vilkikų, palieka tik puspriekabes ir jas gabena geležinkeliais.

Kontreilerinis gabenimų tinklas išvystytas Vakarų Europos šalyse, kaip Šveicarija ir Austrija, kur įstatymu nustatyta, kad tranzitiniai kroviniai per šias šalis gabenami tik geležinkeliais. Tinklas kuriamas ir Rusijoje. Vykdomas bendras Rusijos ir Suomijos projektas, bet jis juridiškai stringa.

"RusTrail" vadovas Andrejus Paninas pristatė perspektyvų kontreilerinio traukinio maršrutą Maskvą–Jelgava. Iš esmės tai yra Rygos uosto zonos maršrutas. Tačiau jo atšakos būtų pratęstos į Kaliningrado, Klaipėdos, Liepojos, Venstpilio, Talino uostus.  

Intensyvesnis krovinių gabenimas geležinkeliais skatinamas visose ES šalyse. 2030 metais Lietuva yra įsipareigojusi geležinkeliais gebanti per 30 proc. visų krovinių. Šį planą "Lietuvos geležinkeliai" vykdo su kaupu. Šiuo metu apie 50 proc. visų krovinių Lietuvoje vežama geležinkeliais.